Po dviejų mėnesių Lietuvos vaistinėse turėtų būti pradedamos teikti farmacinės rūpybos paslaugos, bet iki šiol net patys įstatymo rengėjai nežino, ką vaistininkai iš tiesų turėsią daryti. Mat įstatymo pataisos turinys dar tik planuojamas, nors jo įsigaliojimo data jau paviešinta.
Nieko naujo?
Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančioje Farmacijos įstatymo pataisoje numatyta, kad vaistininkai privalėtų teikti individualias konsultacijas į vaistines užsukusiems savo klientams, taip užtikrindami vienos didžiausių šiandieninių sveikatos sistemos problemų – netinkamo vaistų vartojimo - sprendimą.
Tačiau VLMEDICINA.LT kalbintas Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius tvirtina, kad jau 8-eri metai, kai Lietuvos įstatymų yra numatytos teikti farmacinės rūpybos paslaugos, bent jau kai kurios.
„Farmacinė rūpyba – filosofinė kategorija ar koncepcija, kurią atrado Amerikos mokslininkai. Ši koncepcija aiškina, kad farmacijoje pagrindinis dėmesys kreiptinas ne į vaistą, o į pacientą, - aiškino portalo pašnekovas. – O farmacinės paslaugos yra skirstomos į būtinąsias ir papildomas“.
Būtinosios farmacinės paslaugos patvirtintos dar 2007 m. birželio 15 d. SAM ministro įsakymu geros vaistinių praktikos nuostatose, nors tokiu terminu ir neįvardintos, o farmacinės rūpybos sąvoka jau įrašyta minimame įstatyme, pažymėjus, kad įsigalioja nuo 2010 m.
Privalomi klausimai
Profesorius paaiškino, kad būtinosios farmacinės rūpybos paslaugos užtikrina, jog gyventojas vaistus vartos saugiai ir tinkamai. E. Tarasevičiaus teigimu, vaistininko pareiga yra pacientui, atėjusiam pirkti vaistų, užduoti mažiausiai 5 klausimus: „Ką jūs žinote apie šiuos vaistus? Ar žinote jų vartojimo eiliškumą (jei žmogus perka kelis medikamentus)? Ar galima vartoti visus iš karto vienu metu? Po valgio, prieš ar valgio metu?“ Ir, žinoma, aiškiai paaiškinti, kaip vartoti vaistus. Taip pat – perspėti apie galimas kontraindikacijas.
„Nes ne kiekvienas atidžiai perskaito informacinį vaistų lapelį, pagaliau – ne kiekvienas supranta, kas ten surašyta. Tam ir yra vaistininkas, kad perspėtų ir paaiškintų, kad atsiradus pašaliniam poveikiui nutraukti vaistų vartojimą, - aiškino portalo pašnekovas. – O perkant psichotropinius vaistus būtina gyventojui užduoti dar kelis klausimus: „Ar vairuojate? Ar dirbate ypatingo dėmesio ir koncentracijos reikalaujantį darbą?“ Tačiau, nors įstatyme ir numatyta, kad vaistininkai privalo užduoti šiuos klausimus, ir nors studijų metu jie to mokomi, bet nėra, kas tai kontroliuoja. Pavyzdžiui, Amerikoje, siekdami išspręsti šią problemą, atsiųsdavo inkognito pirkėjus. Jeigu vaistininkas neužduodavo būtinųjų klausimų, sustabdydavo licenciją. Tačiau Lietuvoje yra dar ir kita bėda – mūsų vaistines valdo ne farmacininkai, o verslininkai, kurie siekia tik „biznio“. Deja, verslo ryšys su sveikatinimu nėra jau toks didelis. Jeigu farmacininkai priklausytų Ūkio ministerijai, nieko nesakyčiau, bet dabar jie yra Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje“.
„Taigi būtinąsias farmacinės rūpybos paslaugas vaistininkai jau seniai privalo teikti Lietuvoje. Nieko čia naujo“, - tęsia mintis pašnekovas. – Deja, lietuviškuose „akropoliuose“ vaistai išrikiuoti kaip eiliniai maisto produktai keliauja „konvejeriu“. Tad apie kokius dar klausimus pacientui-klientui galima kalbėti?“.
Papildomų paslaugų - 19
O štai papildomų farmacinės rūpybos paslaugų, kaip tvirtina pašnekovas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja 19, ir šis skaičius nesąs ribojamas. Šių paslaugų taikymas pasirenkamas kiekvienoje šalyje individualiai. Lietuvai, turinčiai itin senstančią visuomenę, farmacininko nuomone, būtų naudingas ir pacientų informavimas telefonu, kad atėjo laikas išgerti vaistus.
„Vokietijos vaistinėse žmonėms, geriantiems kelių rūšių vaistus, jie supakuojami į vienos dienos pakuotes. Tad nereikia apsistatyti keliais buteliukais ir dėžutėmis bei sukti galvą, ar visus vaistus išgėrė. Tokias plastikines teko matyti ir JAV slaugos namuose, - pasakojo E. Tarasevičius. –Tikrai nesudėtinga būtų Lietuvoje įdiegti tokią paslaugą, kad vaistininkas kiekvienam pacientui išspausdintų ir įduotų į rankas informacinį lapelį, kaip jam vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Nes mokslininkų yra nustatyta, kad 70 proc. žmonių jau po 3 valandų pamiršta, ką jam sakė gydytojas. Techniškai tai galėtų padaryti vaistininkų padėjėjai, kurių užsienio šalyse vienam skiriama net po 2 ir 3“.
Profesoriaus nuomone, mūsų šalyje vaistininkai sėkmingai galėtų teikti ir įvairių priklausomybių gydymo paslaugas, vakcinaciją, paimti kai kuriuos tyrimus, matuoti įvairius kūno rodiklius, ką dabar daro visuomenės sveikatos biurai, į kuriuos anaiptol ne kasdien užsuka gyventojai, nustatyti cukraus kiekį kraujyje, vykdyti prevencines ir mokomąsias programas tam tikrų grupių pacientams bei teikti kitas paslaugas.
„Tačiau visam tam vaistinėse turi būti atskiros patalpos, reikalinga nustatyti apmokėjimą bei apmokyti vaistininkus, - pabrėžė specialistas. – Tikrai vaistinės gali teikti daugelį papildomų paslaugų, bet visų pirma reiktų bent jau užtikrinti būtinųjų kontrolę ir vykdymą“.
Farmacininkas nesupranta?
Portalo kalbinta Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, žurnalistei vos paminėjus E. Tarasevičiaus pavardę, atsakė: „Tarasevičius painioja farmacinę rūpybą su farmacinėmis paslaugomis“.
Žurnalistei panorus sužinoti, kokios konkrečios paslaugos nuo sausio 1 d. ketinamos teikti Lietuvos gyventojams, D. Mikutienė atsakė, kad visa tai dar kuriama ir planuojama.
„Tačiau aš jau pateikiau siūlymą dėl galimybės leisti vaistininkams pratęsti vaistų receptą, kai tik įsigalios elektroninis, - sakė komiteto pirmininkė. – Kalbėta ir apie vakcinacijos galimybes“.