Akademikas Fiodoras Uglovas (1904-2008) buvo chirurgas, daugelio mokslo įstaigų garbingas narys, įvairių premijų laureatas. Jis įrašytas ir į Gineso rekordų knygą – kaip vyriausias praktikuojantis chirurgas. F. Uglovas sukūrė savo chirurgijos mokyklą, rašė mokslinius darbus, monografijas, straipsnius ir knygas.
Didžiulis akademiko indėlis ir į blaivybės propagavimą. Kaip operuojantis medikas, jis matė – kokį poveikį žmogaus organizmui daro alkoholis, ir stengėsi apie tai kuo daugiau pasakoti visuomenei. Fiodoras Uglovas propagavo G.Šičko veiklą, taip pat vystė mokslininko V. Bechterevo ir grupės to meto mokslininkų sukurtą mokslą – sobriologiją (lot. sobrietas – blaivybė).
Sobriologija nėra antialkoholinė agitacija su primityvia formule „kenkia sveikatai“, tai toks pat mokslas, kaip ir visi kiti mokslai. Jis paremtas medicininiais, psichologiniais ir socialiniais tyrimais, kurie parodo visapusiškai žlugdantį alkoholio poveikį žmogaus organizmui, psichikai ir visuomenės gyvenimui.
Blaivybės propagavimo tema F. Uglovas parašė knygas: „Iliuzijų vergovėje“, „Tiesa ir melas apie įteisintus narkotikus“, „Gyvenimo būdas ir sveikata“ ir kt. Tai buvo pripažintas autoritetas visame pasaulyje. Beje, kaip pats teigė – alkoholio niekuomet neragavo. Jis buvo ilgametis Rusijos Blaivybės Sąjungos pirmininkas, jo pavaduotojas buvo V. Ždanovas (dabar – šios sąjungos pirmininkas).
F. Uglovas sakė: „Žmonės vartoja alkoholį todėl, kad jis yra plačiai reklamuojamas, laisvai ir pigiai parduodamas. Tai įteisinti narkotikai, apie kuriuos žmonės nežino visos tiesos. Alkoholinių gėrimų prieinamumas – pagrindinė alkoholizmo plitimo priežastis. Pasaulinė Sveikatos Organizacija ištyrė pastarųjų 100 metų kovos su alkoholizmu patirtį ir pripažino: alkoholizmo plitimas reguliuojamas spiritinių gėrimų kainomis, o visų rūšių antialkoholinė propaganda be įstatyminių priemonių yra neefektyvi.“
Akademikas F. Uglovas pabrėždavo, kad reikia aiškiai skirti du iš esmės skirtingus dalykus: kovą su alkoholizmu ir blaivybės propagavimą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai niekuo nesiskiria, bet yra labai svarbus skirtumas: kova su alkoholizmu iš esmės yra „kultūringo ir saikingo“ alkoholio vartojimo skiepijimas.
Tuo tarpu blaivybės propagavimo teorija teigia vienareikšmiškai: alkoholis yra narkotikas, todėl į jį reikia žiūrėti kaip į narkotiką ir uždrausti jo vartojimą. Akademikas nuolat pabrėždavo švietimo svarbą. Jis teigė, kad žmonės, besirūpinantys fizine bei dvasine visuomenės sveikata, neturi moralinės teisės vartoti alkoholį.
Tai prilygtų tam, lyg narkomanas mokytų kitus žmonės ir jaunąją kartą saikingai vartoti narkotikus. Gyvybė ir alkoholis (alkoholis 1975 metais PSO oficialiai pripažintas narkotiku) yra nesuderinami dalykai. Lygiai kaip ir „švietimas“, skatinantis „saikingai“ svaigintis. Žmogaus žodžiai turi atitikti jo veiksmus, todėl švietimo darbuotojai ir medikai turi pirmiausiai rodyti asmeninį pavyzdį, tik tuomet galime sulaukti gerų rezultatų – sveikos ir laimingos visuomenės.
F. Uglovas rinko duomenis ir apie tai, kaip keitėsi žmonių gyvenimas, įvedus griežtus apribojimus alkoholio prekybai ir pakėlus jų kainas, o taip pat gyvenimą vadinamo “sauso įstatymo”, t.y., visiško alkoholio uždraudimo laikotarpiais.
Surinkti rezultatai patvirtino, kad “sausų įstatymų” ir griežtų alkoholio apribojimų
periodais tautos visapusiškai atgimdavo ir suklestėdavo: sumažėdavo nusikaltimų, ženkliai pagerėdavo bendra žmonių fizinė sveikata ir psichologinė būsena.
Akademiko F. Uglovo atskleista informacija apie alkoholio žalą išties įspūdinga – ir surinktais faktais, ir apimtimi. Dabar šios informacijos propaguotojas – buvęs akademiko bendražygis V. Ždanovas. Fiodoras Uglovas sakė: „Niekada negerkite ir nerūkykite, antraip visos kitos gyvenimo gerinimo rekomendacijos netenka prasmės…“