Europos Sąjunga bandys skatinti ekonomikos augimą per sveikatą

Dažniausiai kalbama, kad sveikatos priežiūra tik tuština žmonių ir valstybių biudžetus. Tačiau Europos Sąjungos institucijos bando pažvelgti į šį reikalą kitaip ir rengia programą, kuria bandys siekti, kad sveikata skatintų ekonomikos augimą. Lietuvai Europos Parlamente atstovaujanti politikė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė programai taip pat pateikė savo pasiūlymus, kuriais gina neurodegeneracinėmis ligomis sergančių žmonių interesus ir skatina skirti daugiau dėmesio sveikatos raštingumui.

 „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ – toks ES sveikatos srities veiksmų 2014-2020 m. programos pavadinimas kliūva ir patiems jos rengėjams.

 „Akivaizdu, kad sveikata neapsiriboja vien tik ekonomikos augimo logika ir programos pavadinimas „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ gali būti klaidinantis. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad šiuo pasirinkimu siekiama parodyti, kad ekonominės krizės Europoje metu sveikata yra ne tik nepriteklių sinonimas. Bendrieji apribojimai, taikomi viešiesiems finansams, verčia reformuoti sveikatos apsaugos sistemas siekiant kontroliuoti išlaidas, kartu maksimaliai didinant sektoriaus pelningumą ir inovacijas“, –  teigiama Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimo projekte.

 Minėtojo komiteto narė europarlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė į projektą pasiūlė įtraukti du aspektus, kurie, anot jos, yra nepelnytai nuvertinti.

  „Daug dėmesio ES skiriama lėtinėms ligoms – diabetui, vėžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms, kur kas mažiau dėmesio sulaukia kitos baisios ligos – Alzheimerio, Parkinsono, kitos neurodegeneracinės ligos. Per būsimąjį dešimtmetį jų sparčiai daugės, o iki šiol nėra gerai žinomos  jų priežastys, nepakankamai dėmesio skiriama tyrimams“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

 Politikė taip pat Europos Parlamento tobulinamai programai pasiūlė įtraukti savoką „sveikatos raštingumas“, nes iki šiol joje apie tai vangiai kalbama.

 „ES gana smarkiai atsilieka nuo JAV sveikatos raštingumo srityje. O juk kuo pacientas raštingesnis sveikatos srityje, tuo jis labiau sugeba save apsaugoti nuo ligų, tinkamai vartoti vaistus. Pacientas neturi būti gudresnis už gydytoją, kaip dažnai pasitaiko, kai diagnozuoja sau ligą, pasiskaitęs internete, pavyzdžiui, mamų portale. Tokių dalykų galima būtų išvengti, jei sveikatos švietimas būtų vykdomas per atitinkamas programas valstybės ar tarptautiniu lygiu“, – dėstė politikė.

 Šiuose žingsniuose ji įžvelgia ekonominės naudos, kuri ir turėtų auginti ekonomiką per sveikatą.

 „Kuo sveikesnė visuomenė, tuo mažesnė mokesčių našta pacientų laikinų ligų gydymui, tuo darbingesni žmonės, tad ir ekonomika auga. Kad taip būtų, reikėtų skirti daugiau dėmesio prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, o ne gydymui. Tačiau tai nėra populiaru dėl didelių interesų grupių“, – mano R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

 Programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti yra strategijos „Europa 2020” dalis ir ja siekiama skatinti naujoves sveikatos priežiūros srityje, užtikrinti jų patikimumą gerinant Europos piliečių gerovę, gerinti galimybes naudotis geresnės kokybės ir saugesnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, padėti užkirsti kelią ligoms, apsaugoti piliečius nuo tarpvalstybiniuų grėsmių sveikatai.

 Programoje atkreipiamas dėmesys į problemas, kylančias dėl visuomenės senėjimo. Teigiama, kad dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės labai padidėjo pagyvenusių žmonių dalis populiacijoje, kuri 2030 m. turėtų pasiekti 40 proc.

 „Šis procesas tiek ekonomikai, tiek visuomenei kelia nemažai iššūkių. Kuo ilgiau išsaugant žmogaus sveikatą ir jo gebėjimus išlikti aktyviems fiziškai ir socialiai, galima maksimaliai padidinti teigiamą poveikį našumui ir konkurencingumui. Mūsų senjorų sveikatos būklės gerinimas ne tik padės juos apsaugoti nuo su amžiumi susijusių kančių, bet ir sumažinti visuomenei tenkančias socialines ir medicinos išlaidas“, – rašoma pranešimo dėl programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ projekte.

 Programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ 2014-2020 m. laikotarpiu disponuoja 446 mln. eurų (1 mlrd. 535 mln. litų) biudžetu, t. y. daugiau negu 60 mln. eurų (207 mln. litų) per metus.

 Zita Voitiulevičiūtė