Ekstravertai aktyvesni, nes jų smegenyse dažniau aktyvuojamos pozityvios emocijos
Už ekstravertų polinkį daugiau bendrauti bei būti aktyvesniais iš dalies gali būti atsakinga smegenų chemija, skelbia Cornell universiteto neuromokslininkai. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Frontiers in Human Neuroscience“ padeda geriau suprasti, kaip skirtinga smegenų veikla atsiliepia žmonių aktyvumui.
„Žmonių smegenys skirtingai reaguoja į emocinius paskatinimus. Kai kurių asmenų smegenys gamina daugiau neurotransmiterio, vadinamo dopaminu, kuris sužadina norą veikti, sąveikauti su aplinka ir pan.“, – teigia tyrimą atlikęs profesorius Richardas Depue. Pasak jo, apdovanojimai už pasiektą tikslą, tokie kaip maistas, seksas, socialinė pilnatvė, pinigai, diplomo gavimas ir pan., suaktyvina dopamino išsiskyrimą, kuris savo ruožtu suteikia daugiau pozityvios energijos ir motyvacijos siekti šių tikslų. Ekstravertų šis dopamino išsiskyrimas, bendraujant su aplinkiniais, yra didesnis ir tai tiesiogiai veikia kaip pozityvių emocijų "atlygis", toliau skatinantis aktyvesnį bendravimą su išoriniu pasauliu. Trumpai tariant, tokie asmenys dažniau gauna energijos "užtaisus" aktyviai veikti.
„Dopaminas taip pat atsakingas už atsiminimus, susietus su praeityje gautais apdovanojimais. Tai svarbu išlaikant pastovų ekstravertams būdingą elgesį. Mūsų tyrimo metu paaiškėjo, jog ilgainiui ekstravertai išvysto platesnį prisiminimų tinklą apie pasiektus tikslus, o tai padeda siekti naujų emocinių "apdovanojimų"“, – teigė R. Depue.
Mokslininkai savaitę tyrė 70 jaunų vyrų, kuriuos pagal standartizuotus asmenybes testus suskirstė į ekstravertus ir intravertus. Dalyviams buvo rodomi vaizdo klipai su įvairiais laboratorijos objektais, jai būdinga aplinka. Pirmomis keturiomis dienomis kai kurie iš tiriamųjų gavo nedidelę stimulianto ritalino (metilfenidato) dozę. Kiti gavo arba placebą, arba ritaliną kitokioje laboratorijos aplinkoje. Tyrėjai tikrino, kaip stipriai eksperimento dalyviai susies videoklipe matomus vaizdus su emociniu "apdovanojimu" (dėl ritalino kylančiu dopamino antplūdžiu). Tai buvo matuojama tikrinant dalyvių atmintį, judesių greitį bei pozityvias emocijas, – žinoma, jog visiems šiems dalykams dopaminas daro įtaką.
Dalyviams, kurie pasąmoningai susiejo videoklipuose matomus vaizdus su pozityviomis emocijomis, po 4 eksperimento dienų šis organizmo atsakas, lemiantis didesnį dopamino išsiskyrimą, sustiprėjo. Paaiškėjo, jog ekstravertai turi geriau išvystytą asociatyvinio sąlygojimo gebėjimą, kai organizmas išmoksta atsakyti į dirgiklį. Intravertams šis organizmo atsakas į emocinį "apdovanojimą" pasireiškė labai mažai arba nepasireiškė visai. Tai yra, intravertams prisiminimai ar emocinės sąsajos su praeityje vykusiais emocijas skatinančiais potyriais, nesukelia daug papildomos motyvacijos aktyviam bendravimui su aplinkiniu pasauliu.
„Šis tyrimas padėjo suprasti, kaip individualūs skirtumai smegenyse, kartu su aplinkos faktoriais, sąlygoja žmonių elgesį. Ateityje šios žinios gali padėti geriau suprasti tokias elgesio problemas, kaip asmenybės sutrikimai“, – apibendrino R. Depue.
Tomas Asminavičius,
Susiję straipsniai
