Druska vaiko mityboje. Pataria dr. Algimantas Vingras

Tikriausiai atkreipėte dėmesį į tai, kad kūdikių mastelio etiketėse rašoma „be druskos“. Nuo kokio amžiaus maistą reikėtų pradėti sūdyti? Kiek druskos vaikas turėtų suvartoti? Į mamoms rūpimus klausimus atsako vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.

Reklama

– Mitybos specialistai pataria, kad suaugęs žmogus per dieną turėtų suvartoti apie 5 g druskos. O vaikas?

– 5 g druskos maždaug yra pusė arbatinio šaukštelio. Tačiau reikėtų atminti, kad į dienos normą yra įskaičiuojamas ir tas druskos kiekis, kuris jau yra įdėtas į kasdien vartojamus maisto produktus. Dažniausiai sunku nustatyti, kiek druskos paslėpta kasdieniame maiste, pvz., duonos gaminiuose, sūriuose, mėsoje, jau nekalbant apie sūdytus gaminius. Ant daugelio maisto produktų, įsigyjamų šalies prekyvietėse, pakuočių yra nurodyta, kad yra druskos, tačiau tikslus jos kiekis nenurodytas. Juos valgo visi šeimos nariai...

Didžiosios Britanijos Maisto standartų agentūros duomenimis, maisto produktai, kuriuose gali būti daug druskos, yra šie: rūkyta mėsa ir žuvis, kumpis, dešros, sūdyta žuvis, ančiuviai, krevetės, sūris, bulvių traškučiai, alyvuogės, konservuotos daržovės, sūdyti riešutai, sojų padažas, pomidorų padažas, majonezas, duonos gaminiai, sriubos ir kiti produktai. Visų produktų išvardinti neįmanoma, nes kiekvienoje šalyje yra specifiniai, tik jai būdingi pasūdyti produktai, pvz., ūkininkų turgeliuose pagaminta ūkininkų produkcija, visuomeninėse maitinimo įstaigose pagaminti patiekalai – kiek juose druskos, žino tik vienas gamintojas, kuris dažnai vadovaujasi savo skoniu.

Suprantama, vaikų maiste druskos turi būti mažiau. Tik tėvai vaikus pripratina prie sūraus maisto. Jei vienas iš draugų valgo bulvių traškučius, kitas negali atsisakyti, nes nepritaps prie kompanijos. Neseniai pakeista higienos norma, reglamentuojanti mokinių maitinimą. Joje nurodoma, kad mokiniams neduotini daug druskos turintys maisto produktai. Tačiau ši rekomendacija lieka tik teorinė, nes mokiniai valgo ir namuose, t.y. vartoja šeimos maistą.

– Kodėl kūdikiams apskritai nereikia sūdyti košelių? Ar jų organizmui druskos visai nereikia?

– Natrio chlorido, t.y. druskos, kūdikiams užtenka tiek, kiek jos yra tuose produktuose, iš kurių jiems gaminami patiekalai, pvz., minėtos košelės. Kiekvienam suaugusiajam aišku, kad druska iškreipia skonį. Kūdikis privalo susipažinti su natūraliu įvairių patiekalų skonių, į juos neturi būti įdėta skonį iškreipiančių medžiagų: druskos, cukraus ir pan. Potraukis druskai, jos noras nėra paveldimi: kūdikiai jos nemėgsta. Pomėgis druskai atsiranda antraisiais-trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, kai jis pradeda valgyti sūrų šeimos maistą.

– Nuo kada pradėti sūdyti vaiko maistą?

– Druskos, t.y. natrio chlorido, gausa yra viena iš priežasčių, įtakojančių širdies ir kraujagyslių ligų, ypač padidėjusio kraujospūdžio, atsiradimą. Šių ligų profilaktika turi būti pradedama nuo lopšio. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja 1–3 metų vaikams per parą suvartoti mažiau nei 1,5 g druskos, o 4–8 metų – mažiau nei 1,9 g. Kitaip tariant, tai yra keli kristalai jūros arba juoduotos druskos. Dozuoti druską arbatiniais šaukšteliais ar jo dalimis yra nerealu, nes arbatiniai šaukšteliai yra įvairaus dydžio. Amerikos širdies asociacijos rekomendacijos: šeimos maistas neturi būti riebus, sūrus, pagamintas su aštriais prieskoniais, keptas, įvairiai konservuotas (raugintas, marinuotas, rūkytas ir pan.). Vaikams atskirai maistas negaminamas, jie valgo šeimos maistą. Todėl negali būti jokių minčių „nuo kada pradėti sūdyti vaiko maistą?“.

– Ar sveika šeimai visiškai atsisakyti druskos?

– Papildomo maisto sūdymo galima visiškai atsisakyti, nes natrio chlorido yra pačiuose produktuose, iš kurių gaminami patiekalai. Tam tikras druskos kiekis yra įvairiuose kasdien valgomuose produktuose, t.y. augaliniame ir neaugaliniame maiste. Valgant papildomai nesūdytą maistą per dieną suvartojama iki 3 g druskos. Pateiksiu įdomų faktą: prieš kelerius metus Lietuvoje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad 40,7 proc. žmonių niekada nesūdė jau pagamintų patiekalų. Raginant visuomenę vartoti mažiau druskos, Lietuvoje ir kitose 27 pasaulio šalyse buvo paminėta „Supratimo apie druską savaitė 2009“. Per didelis suvartojamas druskos kiekis yra aktuali problema visame pasaulyje. Prieš 40–50 metų, kai nebuvo įmanoma išlaikyti nesugedusio maisto, pvz., mėsos, paukštienos, šie produktai buvo sūdomi ir dabar dar to neatsisakoma...

– Ar prie druskos priprantama (skanu tik tada, kai sūru, o be druskos neskanu)?

– Taip, priprantama, nes druska suteikia maistui kitą skonį. Įrodyta, kad druska didina sotumo jausmą bei saldumo pojūtį. Vaikai seka, kopijuoja tėvus, jei jie valgys sūriai, vaikas darys tą patį. Nepadės jokie žodiniai nurodymai elgtis kitaip. Amerikoje valdžia ketina įstatymiškai riboti druskos kiekį maisto produktuose. Ekspertų nuomone, toks sprendimas leis sumažinti mirčių nuo hipertoninės krizės ir kitų ligų, kurias sukelia per gausus druskos vartojimas, skaičių. Mokslininkai nustatė, kad Amerikoje sumažinus druskos suvartojimą 3 gramais per dieną, gerokai sumažėtų širdies priepuolių, insultų ir išeminės širdies ligos atvejų. Ekspertų duomenimis, 77 proc. kasdien suvartojamos druskos amerikiečiai gauna su jau pagamintais produktais, kas gerokai apsunkina galimybes pačiam žmogui riboti druskos vartojimą. Kaip yra pas mus Lietuvoje, žinių neturime. Aišku tik viena, tėveliai turi padėti vaikams išsaugoti sveikatą, neleisti priprasti prie to, kas žalinga.

– Ar druska organizmui labiau naudinga, ar žalinga?

– Druska, natrio chloridas, yra elementas, be kurio mūsų kūnas iš viso negalėtų egzistuoti. Natrio ir chloro jonai yra svarbūs organizmo sistemos komponentai. „Labiau naudinga, ar žalinga“ priklauso nuo druskos vartojimo saiko. Druska gali būti vartojama ne tik į vidų, t.y. su maistu, bet ir vietiniam gydymui. Vartojama vietiniam gydymui ji visiškai nekenkia organizmui, nuo seno žinoma, kad jos koncentruoti tirpalai naikina infekcijų sukėlėjus, stabdo kraujavimą, skatina žaizdų gijimą. Druskos tirpalas gydo nubrozdintą odą, skaudamą gerklę, slogą. Apsinuodijus skrandis plaunamas fiziologiniu, t.y. 0,9 proc. druskos tirpalu, kuris iš dalies neutralizuoja toksinus, užtikrina, kad iš organizmo nebus išplautos druskos (ne vien natrio chloridas). Nuolatinis sūdytų patiekalų valgymas žalingai veikia virškinimo sistemos organų gleivinę. Aptikta, kad ten, kur sūrus maistas vartojamas tradiciškai (Kinija, Japonija, kitos Azijos šalys), jis yra vienas iš pagrindinių virškinimo sistemos ligų ir net vėžio rizikos veiksnys. Tinkamas druskos kiekis teigiamai veikia apetitą, o per didelis – skatina valgyti daugiau, t.y. „veda“ prie antsvorio ir nutukimo. Tinkamas druskos kiekis užtikrina sveikatą, per didelis arba per mažas sukelia sveikatos sutrikimus.

– Kaip augant vaikui turėtų keistis jo suvartojamos druskos kiekis?

– Vaiko augimas nėra rodiklis keisti druskos kiekį maiste. Jis nuo lopšio neturi būti įpratintas prie sūraus maisto. Šeimos maistui, t.y. ir vaiko maistui, pradedant jo antraisiais gyvenimo metais, gaminti turi būti pasirenkami produktai, kuriuose yra mažai druskos. Keisti druskos vartojimo įprotį yra be galo sunku. – Kas darosi vaiko organizme, kai jis suvalgo daug druskos,pavyzdžiui, daug sūrių bulvių traškučių ar kepintų riešutų? – Bet kokie sūrūs maisto produktai nėra vaikų maistas. Kad tokių produktų esama, vaikams parodo jiems brangiausi žmonės – tėvai... Visų sūrių patiekalų poveikis vienodas: noras gerti. Organizmas pradeda reikalauti skysčių, kad būtų išplautas druskos perteklius. Sunkūs druskos pertekliaus požymiai, kurie pasitaiko retai, yra sąmonės pritemimas, koma. Ajovos (JAV) universiteto mokslininkų grupė nustatė, kad stiprus druskos noras gali būti paaiškinamas tuo, kad ji gerina nuotaiką. Kitaip tariant, sužinota, kad druska – priklausomybę sukeliantis antidepresantas. Panašiomis savybėmis pasižymi ir cukrus. Todėl nerekomenduojama kūdikių ir vaikų maisto sūdyti ir saldinti.

– Ką daryti, jei mažas vaikas tiesiog siekia druskinės ir laižo druską? Ar jam trūksta kokių medžiagų? Leisti laižyti druską ar drausti?

– Susirūpinti. Druskos laižymas yra vienas iš skonio iškrypimų, kuris dažnokai aptinkamas susirgus mažakraujyste. Vaiko gydytojo paprašyti, kad būtų padarytas kraujo tyrimas. Maži vaikai tobulėja tyrinėdami aplinką. Burna yra vienas iš tyrimo instrumentų, todėl jie gali lyžtelti ir druskos, jei druskinė pasitaikys vaiko aplinkoje. Tvarkingoje šeimoje druskinė nėra kūdikiui ir mažam vaikui pasiekiama... Namų druskinė turi būti sandariai uždaromas indas.

– Parduotuvėse gausu maisto produktų, kurie „paskaninti“ stambiais druskos kristalais – pavyzdžiui, sūrūs sausainiai, krekeriai. Ar vaikas gali jų valgyti? Nuo kokio amžiaus?

– Bet koks maistas su druskos pertekliumi, nesvarbu, kaip jis būtų pavadintas, jokio amžiaus vaikams nerekomenduotinas. Todėl mažiems vaikams nerekomenduotini sausi pusryčiai, skirti suaugusiesiems, sriubos iš „kubelių“ ir „pakelių“, prieskoniai, nesvarbu, kad ir kokiais skambiais pavadinimais jie būtų įvardinti, paruošti padažai ir pan.

– Ar gali vasarą vaikai gerti sūrų mineralinį vandenį?

– Prakaituojant netenkama druskos. Todėl vaikai ne tik gali, bet ir turėtų gerti vidutinės mineralizacijos natūralų negazuotą vandenį. Etiketėje turi būti žymima, jei mineraliniame vandenyje yra daugiau tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, „turi sulfatų“, „turi chlorido“, „turi fluorido daugiau kaip 1,5 mg/l“ – toks vanduo netinkamas vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 metų. Mineraliniame vandenyje vyraujančios mineralinės medžiagos gali suteikti ir tam tikrų skonio savybių. Pvz., daugiau natrio ir chloro turintis vanduo apibūdinamas kaip sūrus. Vandens poreikiai kūdikiams ir vaikams skiriasi pagal amžių ar svorį. Kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus per dieną reikia 450 ml – 1 litro skysčių, 7 – 12 mėnesių – 1,1 litro, 2 metų – 1,3 litro, 3 – 4 metų amžiaus – 1,5 litro, 5 – 6 metų amžiaus – 1,7 litro. – Ar vasarą, kada gausiau prakaituojama, reikėtų vartoti daugiau druskos? – Taip, vasarą netenkama daugiau skysčių ir druskų, pvz., prakaituojant karštomis dienomis, treniruotėje, žaidžiant judrius žaidimus (vaikui judėjimas yra gyvybinis poreikis!). Druskos poreikis patenkinamas geriant vidutinės mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį. Geriant minėtą vandenį prie sūraus skonio nepriprantama.

– Parduotuvėje yra įvairių druskų: su sumažintu natrio kiekiu, praturtintos jodu, jūros druskos, stambios, smulkios? Kokią patartumėte rinktis?

– Geriau yra stambių kristalų, t.y. rupi joduota druska. Smulkių kristalų, t.y. „balta“ druska, nors akiai patraukli, tačiau joje mažiau nei rupioje druskoje yra ir kitų mineralų, pvz., geležies, chromo, mangano, seleno. Kadangi Lietuvoje yra jodo trūkumas, todėl patartina vartoti joduotą druską. Ją reikia laikyti sandariame stikliniame inde, pirkti nedaug, nes iš jos jodas per ilgesnį laiką išgaruoja. Joduotą druską, kaip ir bet kokią kitą, reikia vartoti itin saikingai. Ji tinka ne visų patiekalų gamybai, pvz., netinka rauginimui, marinavimui. Vietoje joduotos druskos galima vartoti jūros druską, kuri savaime turi jodo ir daug kitų mikroelementų. Jūros druska suteikia patiekalams ypatingą skonį. Ji tinka ne tik maistui sūdyti, bet ir inhaliacijoms, gerklei skalauti bei kitokioms sveikatą stiprinančioms priemonėms. Viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo. Druska su sumažintu natrio kiekiu puikiai tinka gaminant duoną, sūrius, mėsos gaminius, sūdytus traškučius, riešutus, taip pat gali būti naudojama gaminant įvairius konservuotus produktus: sriubas, padažus, salotų užpilus, marinatus, konservuotas daržoves, garnyrus.

Parengė Ginta Liaugminienė