Dirbtinė saulė – tiesus kelias vėžio link

Pasibaigus šiltajam metų sezonui, trūkstant saulės spindulių bei šilumos, šturmuojame soliariumus. Auksinis įdegis – ne vienos moters svajonė. Ir kam gi leisti didžiulius pinigus keliaujant į kitą pasaulio kraštą, kur termometrai žiemą vasarą pakyla iki +30 laipsnių C karščio, jei dirbtinės saulės spinduliais galime mėgautis ir šaltoje tėvynėje. Tereikia užsukti į artimiausią soliariumą. Tačiau ar ne per brangiai mokame už lepinimąsi soliariumų teikiamais malonumais?

Reklama

Grėsmingi skaičiai

 Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO)  duomenimis, pasaulyje kasmet nustatoma apie 132 tūkst. melanomos atvejų ir daugiau nei 2 mln. atvejų kitų vėžinių odos susirgimų. Ankstyva odos vėžio  diagnostika ir gydymas tampa vienomis iš aktualiausių onkologijos ir dermatologijos problemų, kadangi esant ankstyvoms ligos stadijoms pavyksta išgydyti daugiau kaip 97 proc. pacientų.

 Didžiausios odos vėžio rizikos teritorijos yra tos šalys, kurių gyventojai yra blyškiaodžiai, o įdegis - grožio etalonas. Žinia, tokių šalių grupei galima priskirti ir Lietuvą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Veslava Golnis pripažįsta, kad, kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje sergamumas odos piktybiniais navikais didėja. Per pastarąjį  dešimtmetį sergamumas odos vėžiu Lietuvoje išaugo dvigubai, vis dažniau jis nustatomas pavėluotai – antros ar vėlesnės stadijos.

 Odos vėžio atvejų daugėjimas Lietuvoje siejamas ir su tuo, kad ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, o ypač tų, kurie nuo jaunumės neatsakingai degindavosi saulėje.

Daugėja įrodymų apie soliariumų žalą sveikatai ir vėžio riziką

PSO soliariumus ir kitus ultravioletinės spinduliuotės šaltinius pripažino neabejotinais vėžio sukėlėjais, tokiais kaip asbestas ar tabakas, ir priskyrė juos prie aukščiausios kategorijos vėžio rizikos veiksnių.

Pasak SAM  vyriausiosios specialistės V. Golnis, soliariumai skleidžia ultravioletinę spinduliuotę, kurios neigiamas poveikis pasireiškia odos vėžio, piktybinių odos pakitimų atsiradimo rizika, priešlaikiniu odos senėjimu, akių pažeidimais, imuninės sistemos susilpnėjimu ir su tuo susijusia didesne infekcinių susirgimų rizika.

  Neseniai atlikta metaanalizė parodė, jog deginimasis soliariume ženkliai padidina tiek bazaliomos, tiek ir plokščiųjų ląstelių karcinomos riziką. Buvo analizuojami net 12 tyrimų duomenys. Studijose buvo tiriamas deginimasis patalpose – ne tik soliariumuose, bet ir įvairių lempų, viso kūno deginimas ultravioletinės šviesos prietaisais. Rezultatai parodė, jog deginimasis padidina riziką susirgti bazalioma 29 proc., o plokščiųjų ląstelių odos vėžio rizika padidėja 67 proc.

 Kita kryptis, kurią tyrė mokslininkai, buvo žmonių amžiaus ir ultravioletinių spindulių dozės ryšys. Pasirodė, jog ultravioletiniai spinduliai jaunesniems nei 25 metų amžiaus žmonėms padidina bazaliomos riziką 40 proc., o plokščiųjų ląstelių odos vėžio riziką net du kartus.

 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė neabejoja, kad bazaliomos ir plokščiųjų ląstelių

karcinomos vystymąsi skatina  ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis. “Soliariumas gali padidinti šių navikų riziką. Jie  paprastai atsiranda jau vyresniems žmonėms, vidutinis sergančiųjų amžius yra apie 60 metų. Epidermio karcinomos yra labai dažnos, serga apie 55 iš šimto tūkstančių gyventojų,“ – teigė gydytoja.

Lietuvoje į soliariumus -  tik nuo 18 metų

Atsižvelgiant į mokslo institucijų išvadas, kitų šalių patirtį bei į sergamumo odos piktybiniais navikais rodiklius, 2009 m. Lietuvoje buvo patvirtinta higienos norma „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje įtvirtintos pagrindinės rekomendacijos: nustatytas leidžiamas veiksmingosios energinės spinduliuotės dydis (ne didesnis nei 0,3 W/m²), įteisintas draudimas soliariumų paslaugas teikiančioje įmonėje teikiant informaciją vartotojams tvirtinti apie jų teigiamą poveikį sveikatai, draudžiama soliariumų paslaugas teikti jaunesniems nei 18 metų asmenims. Tai vienintelė tokio pobūdžio higienos norma, kuri Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos siūlymu buvo notifikuota Europos Komisijai.

 „Šios higienos normos patvirtinimą galima vertinti kaip vieną iš reikšmingiausių prevencinių sergamumo odos piktybinėmis ligomis mažinimo ir žmonių informuotumo apie ultravioletinės spinduliuotės sukeliamas ligas ir jų priežastis didinimo priemonių“ , - teigė SAM  specialistė V. Golnis.

Gydytoja S. Valiukevičienė pažymi, kad toks amžius nustatytas ne šiaip sau. „Vaikai, paaugliai, jaunuoliai neturėtų soliariumuose iš viso lankytis. Tiesiog jiems sunku kritiškai įvertinti tą saugumo slenkstį, kiek jiems galima ir ko negalima. Labai svarbu, kad čia didelį vaidmenį atliktų tėvai, kurie turėtų užtikrinti savo vaikų sveikatos priežiūrą“, - sakė S. Valiukevičienė.

 Soliariumų lankytojų amžius ribojamas Ispanijos, Portugalijos, Belgijos, Suomijos, Prancūzijos, o, kaip jau buvo minėta, nuo 2009 m. ir Lietuvos soliariumo paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Kuo jaunesnis - tuo pavojingiau

 Teigiama, kad apie 80 proc. per visą gyvenimą žmogaus gaunamos ultravioletinės spinduliuotės tenka vaikystės laikotarpiui. PSO duomenimis, soliariumo lempų spinduliuojamų ultravioletinių spindulių poveikis vaikystėje didina riziką ateityje susirgti odos vėžiu. „Kuo anksčiau pradedama degintis, tuo (tikėtina) didesnę ultravioletinės spinduliuotės dozę gaus žmogus per savo gyvenimą, todėl rizika susirgti odos vėžiu didėja“, - sakė V. Golnis.

 Odos vėžys nustatomas vis jaunesniems žmonėms. Daugelį metų mokslininkai ultravioletinę spinduliuotę ir ją spinduliuojančius soliariumus apibūdino kaip „galimą kancerogeną“, tačiau maždaug 20 naujausių tyrimų rezultatai parodė, kad rizika susirgti odos vėžiu padidėja 75 proc., jeigu asmuo naudojasi soliariumu iki 30 m. Moksliniai tyrimai taip pat parodė, jog ultravioletiniai spinduliai jaunesniame nei 25 metų amžiuje padidina bazaliomos riziką 40 proc., o plokščių ląstelių odos vėžio riziką net du kartus.

Į soliariumą – ne dažniau kaip kartą per savaitę  

 „Naudojimasis soliariumu yra individualus. Reikėtų atsižvelgti į galimas rizikas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja tam tikrų ribų neviršyti visiems žmonėms. Nerizikinga soliariume lankytis kartą per savaitę, bet ne daugiau nei 50 kartų per metus. Na, o skaičiuojant išeina, kad kartą per mėnesį ir ne dažniau“, - sakė S. Valiukevičienė.

 Tačiau medikai tvirtina, kad pajusti tą nekenksmingą dozę iš tiesų sudėtinga. Vienkartinis saulės poveikis nepadaro tiek žalos, kiek kaupiamasis poveikis. Odos darinių, dėmių, apgamų, odos auglių susidaro per daugybę metų. Pirmais

metais soliariumų lankytojos gali ir nepajusti jokio poveikio. Problemų paprastai kyla po kelerių metų: išsausėja oda, prasideda ragėjimo ir odos senėjimo procesai, silpsta odos ir viso organizmo imunitetas, gali atsirasti vėžinių pakitimų.

Kas turėtų labiausiai saugotis?

Įdegio spalva ir jautrumas ultravioletiniams spinduliams – genetiškai nulemtas dalykas. Turintiems daug apgamų, strazdanų, vaikystėje smarkiai nudegusiems saulėje ir tiems, kurių šeimos nariai yra sirgę melanoma, sergantiems odos ir kitomis ligomis, vartojantiems kai kuriuos vaistus  soliariumuose lankytis nerekomenduojama.

SAM atstovė  V. Golnis prie rizikos grupių priskiria ir nėščias moteris, asmenis, turinčius širdies stimuliatorius ar transplantuotus organus.

 Specialistė atkreipė dėmesį, kad remiantis PSO, Europos odos vėžio prevencijos bendrijos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisijos rekomendacijomis nerekomenduojama soliariumu naudotis kosmetiniais (dėl grožio) tikslais, deginantis soliariume naudoti įdegį skatinančius (stiprinančius) kosmetikos gaminius bei reklamuojant soliariumų paslaugas tvirtinti apie jų teigiamą poveikį sveikatai.

Kalbėti, kalbėti ir dar kartą kalbėti

 Apie soliariumų žalą kalbama tikrai nemažai. Dažnas žinome, kas gresia, jei nesaikingai lepinsimės dirbtinės saulės malonumais. Anot specialistų, soliariumų lempos skleidžia spindulius, kurie stipresni ir pavojingesni už saulę. Tačiau medikai tvirtina, kad informacijos niekada nebus per daug. “Informacijos tikrai nėra per daug, ypač kalbant apie odos vėžio profilaktiką, nes jis yra labai dažnas, sergamumas yra didelis ir pirminė profilaktika yra labai svarbi“, - teigė S.  Valiukevičienė.

 Prognozuojama, jog odos melanoma, viena piktybiškiausių vėžio rūšių, kuri siejama su Lietuvoje vis dar neblėstančia soliariumų mada, dėl greito metastazavimo ir didėjančio vis jaunesnio amžiaus žmonių sergamumo taps pačiu pavojingiausiu vėžiu.

Agnė Garkauskienė

Šaltinis

Wehner et al. BMJ 2012;345:e5909