Didinant akcizą mažės sveikatos problemų

 Lietuvos medicinos studentų asociacija, Lietuvos mokinių parlamentas ir Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija gegužės 2 d. kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministrą V. P. Andriukaitį išreikšdami palaikymą ministro pozicijai dėl alkoholio ir tabako gaminių akcizo didinimo. Organizacijų įsitikinimu, įgyvendinant mokslu pagrįstas priemones, imtų reikšmingai mažėti alkoholio ir tabako gaminių vartojimas bei gerėti šalies visuomenės sveikatos rodikliai.

Reklama

Tarptautinės ekspertinės organizacijos pripažįsta, kad alkoholio ir tabako gaminių akcizo didinimas yra viena iš pačių efektyviausių priemonių mažinant jų vartojimą. Dėl šios priežasties akcizų didinimo nuolat reikalauja Europos Sąjunga.

Moksliniu požiūriu, akcizinio apmokestinimo poveikio mechanizmas siejamas su santykine alkoholio ar tabako gaminių kaina, kuri atspindi kiek už vidutinį uždarbį galima nusipirkti alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių. Todėl kuo pigesnis alkoholis ar tabakas, tuo žmonės šių prekių perka daugiau ir atvirkščiai – kuo didesnė kaina, tuo šių prekių perkama mažiau.

Tačiau ekonomika niekuomet nestovi vietoje ir didėjant žmonių uždarbiui ir infliacijai, o alkoholio ir tabako kainai (akcizo tarifams) nekintant, santykinė kaina pradeda mažėti ir priekių vartojimas pradeda augti. Nuolatinis alkoholio ir tabako gaminių akcizo didinimas kiekvienais metais būtų sveikintinas ir ypatingai reikalingas žingsnis Lietuvoje.

Pakėlus akcizą vartotojų reakcija į kainos padidėjimą gali būti skirtinga, o moksliniuose alkoholio ir tabako akcizų poveikio tyrimuose^1–3 nustatoma, kad paklausa kainos atžvilgiu gali svyruoti nuo santykinai neelastingos iki santykinai elastingos. Galutinė vartojimo mažėjimo reakcija į kainos padidėjimą yra glaudžiai susijusi su jau esamu apmokestinimo lygiu, tačiau akcizo padidėjimas bet kokiu atveju mažina vartojimą.

Alkoholio ar tabako gaminių kainos didinimas negali būti siejamas su automatiniu nelegalaus vartojimo apimčių augimu, nes nelegalios prekybos (kontrabandos) problema yra platesnė ir glaudžiai siejama su bendra atskiros šalies kultūra bei geografine šalies padėtimi. Nors ši problema Lietuvai aktuali, tačiau kovai su kontrabanda negali būti naudojamas akcizinio apmokestinimo (akcizų mažinimo) klausimas.

Alkoholio kontrolės srityje Lietuva pastaraisiais metais išgyveno keletą natūralių eksperimentų^4–6, kuomet 1999 metais 44 proc. buvo sumažintas akcizas stipriems gėrimams, o vėliau pritaikytos mokesčių lengvatos aludariams bei sidro gamintojams. Tuomet drastiškai išaugo alkoholio vartojimas ir su tuo susijusių mirčių skaičius. Tuomet  2008 m. paskelbus „blaivybės metais“ vienu metu įsigaliojo visas paketas efektyvių kompleksinių priemonių: buvo ženkliai pakeltas akcizas visiems alkoholiniams gėrimams, apribota reklama dienos metu, panaikintos mokestinės lengvatos mažiesiems aludariams, sugriežtinta neblaivių vairuotojų kontrolė (ženkliai padidintos baudos, numatytas mašinų konfiskavimas ar net administracinis areštas). Vėliau 2009 m. buvo dar kartą padidintas akcizas visiems alkoholiniams gėrimams ir uždrausta prekyba alkoholiu nakties metu. 2009 m. Lietuvoje prasidėjusi ekonominė krizė (sumažėjęs gyventojų uždarbis) taip pat iš dalies prisidėjo prie santykinės alkoholio kainos padidėjimo, o tai visų pirma yra efektas, kurio siekiama akciziniais mokesčiais.

Visos  paminėtos priemonės davė puikų efektą ženkliai sumažinant alkoholio suvartojimą Lietuvoje 2008 - 2009 m., taip pat pagerinant visuomenės sveikatos rodiklius. Tai patvirtina ženkliai sumažėjęs eismo nelaimių dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės skaičius, pradėjęs mažėti daugelį metų iki tol tik augęs alkoholio vartojimo sąlygojamas sergamumas ir mirtingumas. Gyventojų sveikatos rodikliai nebūtų galėję taip ženkliai pagerėti jei oficialus alkoholio suvartojimo kitimas tiesiog būtų kompensuotas nelegalaus alkoholio vartojimo išaugimu.

Vėlesniais metais akcizas alkoholiniams gėrimams ne tik nebebuvo didinamas, bet priešingai – buvo bandymai akcizinį apmokestinimą mažinti. 2012 m. turėjęs įsigalioti visiškas alkoholio reklamos draudimas taip pat buvo atšauktas. Nors buvo įgyvendintas griežtesnis naktinės prekybos vietų reglamentavimas ir bandyta pažaboti „bambalius“, kompleksinės priemonės nebebuvo diegiamos. Nenuostabu, kad vėl augant gyventojų atlyginimams ir krentant santykinei alkoholio kainai, bendras alkoholinių gėrimų vartojimas vėl sparčiai auga.

Lietuva išlieka tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių Europos šalių, o Lietuvos paaugliai neatsilieka nuo suaugusiųjų, kurie formuoja vis naują geriančiųjų kartą. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad alkoholinių gėrimų kainos didinimas labiausiai paliečia jaunimą, kurie turi sąlyginai mažiau pinigų, o alkoholio reklama labiausiai veikia būtent jaunus ar alkoholio nevartojančius žmones (skatina pradėti vartoti, o vartojančius vartoti daugiau) bei formuoja teigiama požiūrį į alkoholį.

Siekiant mažinti alkoholio vartojimą būtina diegti kompleksines priemones kaip tai buvo daryta 2008 ir 2009 m. ir visų pirma orientuotis į jaunimą. Šiuo atveju efektyviausios ir pigiausios valstybei priemonės yra būtent nuolatinis akcizo didinimas bei visiškas alkoholinių gėrimų reklamos uždraudimas. Nepilnamečiams pernelyg lengva įsigyti alkoholinių gėrimų, todėl alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimui taip pat yra aibė efektyvių priemonių. Jei Lietuva niekaip neišbrenda iš alkoholio liūno, gal būtų verta pasekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu ir Lietuvoje įdiegti valstybinį alkoholio pardavimų monopolį?

Kreipimasis

Mindaugas Štelemėkas,

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija     

Straipsnis parengtas remiantis šiais moksliniais šaltiniais:

1.     Saffer H, Chaloupka F. Demographic Differentials in the Demand for Alcohol and Illicit Drugs [Internet]. National Bureau of Economic Research; 1998 Feb. Report No.: 6432. Available from: https://www.nber.org/papers/w6432

2.      Wagenaar AC, Salois MJ, Komro KA. Effects of beverage alcohol price and tax levels on drinking: a meta-analysis of 1003 estimates from 112 studies. Addiction. 2009 Feb;104(2):179-90.

3.     Keeler TE, Hu TW, Barnett PG, Manning WG. Taxation, regulation, and addiction: a demand function for cigarettes based on time-series evidence. J. Health Econ. 1993 Apr;12(1):1–18.

4.     Grabauskas V, Prochorskas R, Veryga A. Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu. Med. Kaunas. 2009;45(12):12.

5.     Sauliune S, Petrauskiene J, Kalediene R. Alcohol-Related Injuries and Alcohol Control Policy in Lithuania: Effect of the Year of Sobriety, 2008. Alcohol Alcohol [Internet]; Available from: https://alcalc.oxfordjournals.org/content/early/2012/03/27/alcalc.ags033

6.     Štelemėkas M, Veryga A. Alkoholio vartojimo nulemtų prarastų potencialių gyvenimo metų kaita Lietuvoje 2003–2010 metais. Visuomenės sveikata. 2012;4(59):26–32.