Didėja gyventojų gaunama jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V–6 patvirtino „Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) 2012–2016 metų programą“. Šios programos paskirtis – atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius vertinti šalies gyventojų iš įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaunamą apšvitą, stebėti jos kaitos tendencijas ir teikti išvadas apšvitai mažinti. 2013 m., vykdant gyventojų apšvitos stebėseną (monitoringą), įvertinta 12 veiksnių, galinčių lemti Lietuvos gyventojų gaunamą apšvitą.

Nepagrįsta apšvita jonizuojančiąja spinduliuote gali pabloginti gyventojų sveikatos būklę bei gyvenimo kokybę. Net ir įprastinėmis gyvenimo sąlygomis gyventojų gaunama apšvita gali sukelti vėžinių susirgimų bei genetinių pakitimų.

Gyventojai patiria apšvitą dėl jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių planuoto naudojimo (profesinė ir medicininė apšvita) bei apšvitą, gaunamą branduolinių ir radiologinių avarijų metu. Gyventojų apšvitą taip pat lemia gamtinės kilmės šaltiniai, kurie žmones nuolat veikė nuo neatmenamų laikų. Tai – kosminė spinduliuotė, radonas ir jo skilimo produktai, grunte, statybinėse medžiagose, maiste ir geriamajame vandenyje esantys radionuklidai bei įkvepiamos ore esančios radioaktyviosios dalelės.

Išanalizuoti 2013 m. Radiacinės saugos centro ir kitų Lietuvos radiologinius tyrimus vykdančių institucijų (Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto), VĮ Ignalinos atominės elektrinės radiologinių tyrimų rezultatai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų duomenys apie atliktas rentgenodiagnostikos procedūras.

Įvertinta, kad 2013 m. vidutinė apšvita, kurią Lietuvos gyventojas per metus gavo iš įvairių šaltinių, išskyrus profesinę apšvitą, lygi 3,19 mSv. (2012 m. – 2,92 mSv.). Didžiausią Lietuvos gyventojų gaunamos apšvitos dalį sudaro radono ir jo skilimo produktų patalpose lemiama (1,03 mSv per metus) bei medicininių rentgenodiagnostikos procedūrų metu pacientų gaunama apšvita (0,9 mSv). Palyginti su 2012 m., apšvita dėl medicininių rentgenodiagnostikos procedūrų padidėjo nuo 0,7 iki 0,9 mSv per metus, t. y. 28 proc.

Pagal gautus 2013 m. radono ir jo skilimo produktų patalpose tyrimų rezultatus nustatyta, kad didesnis tyrimų kiekis tam tikros savivaldybės teritorijoje esančiuose individualiuose namuose leidžia statistiškai patikimiau įvertinti vidutinę gyventojų gaunamą apšvitą. Palyginti su ankstesniais metais, vidutinė metinė apšvita dėl radono ir jo skilimo produktų patalpose padidėjo iki 1,03 mSv (2012 m. buvo 0,98 mSv ). Naudojant epidemiologinius vertinimo kriterijus nustatyta, kad vidutinė rizika gyventojui susirgti plaučių vėžiu, lygi 0,82 proc., iš to skaičiaus rizika nerūkantiesiems yra 0,27 proc., o rūkantiesiems – 2,32 proc. Apie 10 proc. visų plaučių vėžio susirgimų sukelia radonas bei jo skilimo produktai patalpose.

Atsižvelgdami į 2013 m. gautus radono ir jo skilimo produktų tūrinio aktyvumo pastatuose tyrimų duomenis ir vertindami galimą grėsmę gyventojų sveikatai Radiacinės saugos centro specialistai planuoja atlikti detalesnį (gilesnį) radono ir jo skilimo produktų nulemtos apšvitos įvertinimą 17 savivaldybių (Kalvarijos,Vilkaviškio, Šakių, Jurbarko, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Šilutės, Klaipėdos, Neringos, Rietavo, Telšių, Plungės, Kretingos, Skuodo, Mažeikių ir Akmenės) teritorijose esančiuose pastatuose. Taip pat numatyta peržiūrėti ir išplėsti radono bei jo skilimo produktų tyrimų programą ir atlikti tyrimus naujai pastatytuose energiją tausojančiuose individualiuose pastatuose, kartu su savivaldybių administracijomis ir visuomenės sveikatos biurais rengiamuose bendruose renginiuose plačiau informuoti visuomenę apie radono ir jo skilimo produktų riziką.

2013 m. nustatyta, kad didžiausią dalį gyventojų apšvitos (kolektyvinės efektinės dozės), gaunamos medicininių diagnostinių procedūrų metu, lemia kompiuterinės tomografijos procedūros ir ši apšvita sudaro net 54 proc. visos Lietuvos gyventojų medicininių diagnostinių procedūrų metu gaunamos kolektyvinės efektinės dozės. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį tikėtina, kad kompiuterinės tomografijos procedūrų skaičius didės, kartu didės Lietuvos gyventojų gaunamos kolektyvinės efektinės dozės dėl medicininių diagnostinių procedūrų. Siekiant mažinti pacientų apšvitą rekomenduotina parengti aiškius nurodymus, kada tikslinga atlikti kompiuterinės tomografijos procedūras bei organizuoti ir atlikti minėtų procedūrų atlikimo (suaugusiems ir vaikams) klinikinį auditą.

Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) programa tęsiama ir šiais metais.

Radiacinės saugos centras