Dažna PSA patikra – ne itin efektyvi prostatos vėžiui išvengti?

Naujausi didelės apimties tyrimai rodo, kad paprasta, tik amžiumi pagrįsta rutininė visų vyrų PSA (prostatos specifinio antigeno) patikra prostatos vėžiui išvengti neduoda tikėtinų rezultatų. Po ilgalaikio stebėjimo pacientų, kuriems reguliariai buvo tikrinamas PSA, mirtingumo rodikliai nesiskyrė nuo tų, kuriems PSA nebuvo nuolat tikrinamas.

Stebėjo 13 metų

„Journal of the National Cancer Institute“ skelbiami JAV nacionalinių institutų remiamos Prostatos, vėžio, kolorektalinio ir kiaušidžių vėžio  patikros programos rezultatai.

Vidutinis savanorių stebėjimo laikas buvo 13 metų. Prostatos vėžio patikros grupėje dalyvavo 76 685 vyrai, kurių amžius buvo nuo 55 iki 74 metų ir kurie patikros pradžioje nesirgo vėžiu.

Stebėjimo dalyviai atsitiktiniu būdu buvo paskirstyti į dvi grupes. Pusei jų kiekvienais metais buvo tikrinamas PSA rodiklis, kita tiriamųjų grupė buvo sekama įprastiniu būdu, tai yra tada, kai PSA  patikra remiasi kraujo paėmimu vyrams lankantis pas gydytoją dėl kitų priežasčių arba kada jie patys registruojasi patikrinimui.

Rezultatai parodė, kad nuolatinės patikros grupėje prostatos vėžiu po 13 stebėjimo metų susirgo 108,4 dalyvio  iš 10 tūkst., o  kitoje grupėje prostatos vėžiu susirgo 12 proc. mažiau – 97,1 iš 10 tūkst. Mirtingumas nuo prostatos vėžio taip pat buvo didesnis toje grupėje, kurioje PSA buvo tikrinamas nuolat – 3,5 iš 10 tūkst. Kitoje  grupėje mirtingumas buvo šiek tiek mažesnis – 3,4 iš 10 tūkst.

Tyrimo autoriai priėjo prie išvados, kad rutininis PSA tikrinimas neduoda naudos pacientui, todėl reikia ieškoti papildomų priemonių, kaip nustatyti didelės rizikos ligonius, kuriems yra padidėjęs PSA.

Amerikos vėžio asociacijos (American Cancer Society) atstovas  Dr.  O.W. Brawley teigia, kad šis tyrimas patvirtino ankstesnius stebėjimus ir kad rutininis PSA tikrinimas kartais  gali duoti ir žalos, kai yra hiperdiagnozuojama ir pernelyg aktyviai gydoma itin lėtai progresuojančio prostatos vėžio forma.

Efektyvesnė diagnostika, todėl ir nustatoma dažniau

Lietuvoje jau ketveri metai vykdoma PSA patikros dėl prostatos vėžio programa, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė gydytojas urologas Gerardas Fabijonavičius. Nemokami PSA tyrimai atliekami kartą per dvejus metus perkopusiems 50 metų vyrams. „Jei paciento pirmos eilės giminėje yra sirgusių prostatos vėžiu,  jis tiriamas jau nuo 45 metų, - sakė urologas. - Anksčiau vyrai buvo tikrinami kasmet, bet nuo 2011 m. – tik kas porą metų“.

Gydytojas skeptiškai vertino amerikiečių prielaidas, kad pernelyg dažnas PSA tyrimas duodąs daugiau žalos nei naudos. „Kad kasmet tikrintų vyrų grupėje nustatyta daugiau prostatos vėžio atvejų, galima paaiškinti tuo, jog dažniau diagnozuota pirma ar antra ligos stadija. Lietuvoje irgi pradėjus dažniau atlikti šiuos

tyrimus, padaugėjo tokių diagnozių. Apskritai mūsų šalyje prostatos vėžio daugėja ir jis ištinka vis jaunesnius pacientus. Esame operavę net  1972 metais gimusį pacientą. Per metus Lietuvoje nustatoma apie 4 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. O įvairiausių studijų pasaulyje atliekama daugybė, bet ne šiaip sau mokslininkas, išradęs PSA tyrimą, gavo Nobelio premiją“.

Prostatos vėžys, aiškino gydytojas, gydomas trim būdais: „Pirmos ar antros stadijos – išoperuojamas , ir po operacijos PSA rodiklis nukrenta net iki tūkstantųjų dalių. Paskui pacientui tyrimai vis kartojami. Tačiau dabar yra tendencija susilaikyti nuo operacijų, jei įmanoma. Jei, pavyzdžiui, daugiau nei 70 metų turinčiam pacientui nustatytas ne itin padidėjęs PSA rodiklis, operacijos dažnai atsisakoma. Po operacijos pacientui gali būti ir komplikacijų – šlapimo nelaikymas, erekcijos sutrikimas. Tačiau operacinis gydymas – pats dažniausias, taikomas apie 80 proc. pacientų. Prostatos vėžys, kaip ir bet kuris kitas, dar gydomas spinduliuote, o porą metų Lietuvoje – jau ir brachiterapija, kurios metu į vėžinį židinį įleidžiamos radioaktyvios sėklytės“.

Tyrimas naudingas

Šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas urologo konsultaciją rekomenduoja vyresniems nei 50 metų savo pacientams. „Taip pat – jei dirba sėdimą ar stovimą darbą, drėgmėje, jei skundžiasi skrandžio negalavimais, pavyzdžiui, pilvo pūtimu, nepaisant to, ką valgo, - vardijo gydytojas. – Siūlau pasitikrinti PSA ir vienišiems vyrams arba, priešingai, turintiems labai daug kontaktų su skirtingomis moterimis. O apie šlapinimosi problemas jau nebekalbu – savaime aišku, kad joms esant reikia kreiptis į specialistą“.

R. Sabūnas sakė palaikantis dažną PSA patikrinimą, bet tyrimų dažnumas priklausąs nuo gydančio urologo.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Andriole GL, et al "Prostate cancer screening in the randomized Prostate, Lung, Colorectal, and Ovarian cancer screening trial: Mortality results after 13 years of follow-up" J Natl Cancer Inst. 2012; 104: 125-132.