Prieš 90 metų, 1923-iaisiais, įteikta Nobelio medicinos premija už insulino atradimą. Tarsi Holivudo stiliaus filmu tapo istorija apie pradedantį chirurgą ir medicinos studentą, kurie per vieną vasarą padarė tai, ko nepavyko pasiekti tuo metu daugeliui modernių laboratorijų.
Pasidalijo keturi mokslininkai
Frederikas Bantingas iki šiandien išlieka jauniausias medicinos ir fiziologijos srities Nobelio premijos laureatas: jis šį apdovanojimą gavo 32 metų amžiaus. Kanados Toronto mieste pradėjęs chirurgo karjerą jis ėmė domėtis kasos kanalėlių funkcija ir dirbdamas kartu su medicinos studentu Herbertu Bestu padarė stulbinamą atradimą.
F. Bantingo mokytojas ir jo darbų vadovas buvo jau karjerą padaręs mokslininkas R. Mcleodas. Negalima nepaminėti ir profesoriaus J. B. Collip, kuris taip pat dirbo toje pačioje laboratorijoje ir surado metodą, kuriuo išskirtą insuliną buvo galima išgryninti kur kas greičiau ir efektyviau, negu tai buvo padaręs F. Banting.
Nobelio premija buvo įteikta F. Bantingui ir R. Mcleodui. Banting ją nedelsdamas pasidalino su H. Bestu, o Mcleod - su Collipu. Todėl pelnytai insulino atradėjais laikomi visi keturi mokslininkai.
Insulino reikšmė - milžiniška
„Deja, dažnai gyvenime prizai ir premijos atitenka ne tiems žmonėms, kam turi būti skirtos... Oskaro Minkovskio vardą dabar Lietuvoje žino tik kauniečiai, o ką jis padarė - ir jie neatsimena.
Jis vienas pirmųjų suprato, kad kasa atsakinga už nežinomą hormoną, reguliuojantį cukraus kiekį kraujuje, ir jeigu šuniui ją pašalinsi - gyvūnas susirgs cukralige. Taip prasidėjo insulino paieška.
Baigėsi ji kaip tikras detektyvas, nors pabaiga tapo labai laiminga pacientams“, - pakomentavo Respublikinės Klaipėdos gydytojas endokrinologas Andrej Levinger.
Jo žodžiais, iki tol, kol nebuvo atrastas insulinas, pacientas, sergąs pirmo tipo cukralige, galėjo tikėtis išgyventi dvejus metus, sergąs antro tipo diabetu – dešimt metų. Dabar pacientai, jo žodžiais, gyvena visavertį ir ilgą gyvenimą, tik lėtinės ligos komplikacijos, nors ir atitolintos, bet nenugalėtos.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytoja endokrinologė Nijolė Vezbergienė pritarė kolegai – insulino reikšmė yra milžiniška, nes dalis pacientų be jo negalėtų gyventi.
Per 90 metų keistas ir tobulintas
Gydytoja endokrinologė N. Vezbergienė papasakojo, kad pirmiausia insulinas - baltymų molekulė, sintezuojama gyvų organizmų – buvo gaminamas iš kiaulių kasų.
„Paskui jis buvo tobulinamas, gaminamas sintezuojant specialiose laboratorijose, yra išgrynintas. Nors buvo sukurtas analogiškas žmogaus insulinui, bet pasirodė, kad nepaisant to, jog jo molekulė tokia pat, kaip žmogaus insulino, bet veiklesnis yra vadinamasis insulino analogas – jis mažiau alergizuojantis ir efektyvesnis“, - sakė gydytoja.
Ji priminė, jog insulinas skiriamas visiems, segantiesiems 1 tipo diabetu, kai insuliną dėl įvairių priežasčių nustoja gaminti kasa. Susirgus 2 tipo diabetu insulino reikia ne visada, nes jo priežastys yra įvairios.
„Būna atvejų, kada skiriamas iškart ir susirgus 2-ojo tipo cukralige, kai organizmo funkcijos taip pažeistos, kad jokios tabletės neveikia“, - sakė N. Vezbergienė.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Diabetes Metab Res Rev 2012; 28: 293–304.