Daugiau judėti žmones gali paskatinti šeimos gydytojas ir darbdavys

Nuo fizinio pasyvumo ir ilgalaikio sėdėjimo miršta daugiau žmonių nei nuo rūkymo. Higienos instituto specialistai ragina ieškoti priemonių, kurios padėtų skatinti dirbančiųjų fizinį aktyvumą ne tik laisvalaikiu, bet ir mažinti sėdėjimo laiką darbo metu. 

Reklama

Praranda lėšas

2013 m. atlikus Lietuvos gyventojų užimtumo tyrimą, išsiaiškinta, kad net 61 proc. šalies dirbančių žmonių skundžiasi kaulų, sąnarių ar raumenų skausmais, o kas ketvirtas dirbantysis mano, kad jo sveikatai pakenkė varginanti kūno padėtis ar judesiai darbe ir tai, kad dirbdamas turi įtemptai žiūrėti.

Iš tiesų Higienos instituto (HI) Sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai net 19 proc.

suaugusių Lietuvos gyventojų kentėjo dėl jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Darbingo amžiaus žmonių sergamumas šiomis ligomis pagal dažnumą yra trečioje vietoje po kvėpavimo ir kraujotakos ligų. Šios ligos daugiau kaip 16 proc. žmonių sukelia neįgalumą, daugiau kaip pusė profesinių ligų nustatoma dėl skeleto raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimų.

Tarptautinė darbo organizacija apskaičiavo, kad dėl profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe kasmet prarandama net 4 proc. pasaulio metinio BVP. O atskirų Europos valstybių duomenimis, išlaidos dėl su darbu susijusių viršutinių galūnių kaulų ir raumenų ligų sudaro 0,5–2 proc. BVP.

Kuo vyresnis – tuo tingesnis  

Žinodamos situaciją įvairios savivaldybių institucijos stengiasi įvairiais būdais paskatinti žmones daugiau judėti – rengia sporto šventes, konkursus, akcijas. Į panašią veiklą įsilieja ir darbo kolektyvai. Kai kurios jų akcijos jau tapo tradicinėmis ir įtraukia vis daugiau žmonių.

Vis dėlto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai tvirtina, kad reguliariai laisvalaikiu mankštinasi tik trečdalis mūsų žmonių. Kuo žmogus vyresnis, tuo jis tingesnis ir juda mažiau. Pavyzdžiui, iš 45–74 metų žmonių net 85–87 proc. laisvalaikį mėgsta praleisti pasyviai.

Sporto šventės neskatina judėti

Psichologė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Laima Bulotaitė HI ir SAM „Swedbank“ auditorijoje surengtoje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Fizinis aktyvumas darbo vietose: žinios, patirtis ir galimybės“ teigė, kad sveikatos stiprinimo programos iš tiesų nebūna visu 100 procentų efektyvios – jose dalyvauja tik 20–50 proc. asmenų, kurie gauna pasiūlymą. Taip atsitinka todėl, kad žmonės pritrūksta motyvacijos keisti gyvenimo būdą. „Elgesio keitimas – tai procesas, o ne momentinis dalykas“, – tvirtino psichologė.

Žmonės turi skirtingą motyvaciją ir skirtingą pasirengimą keisti savo elgesį, todėl norint juos paskatinti tai daryti, kiekvienam žmogui reikia parinkti skirtingas poveikio priemones. Tai galėtų padaryti tik kvalifikuoti sveikatos konsultantai, kurie gali įvertinti žmogaus pasirengimą keisti elgesį, jį padrąsinti eiti pirmyn ir pagal poreikius jam pritaikyti informaciją, strategijas, programas. Dabar stengiamasi žmogui suteikti žinių, bet nežinoma, ką tas žmogus galvoja, ar jis pasirengęs, ar jam tinka tai, kas siūloma. Be to, tas žmogus nelabai jaučia palaikymą ir neturi kur kreiptis, jei iškyla klausimų.

HI darbuotojai klausė savivaldybių administracijų bei visuomenės sveikatos biurų darbuotojų, kaip jie nusprendžia, kokios imtis veiklos. Šie atsakė, kad sprendžia atsižvelgdami į gyventojų poreikius. Tačiau, 2015 m. Valstybės kontrolės specialistai, atlikę valstybinį auditą, atkreipė dėmesį, kad savivaldybės, vertindamos visuomenės sveikatos paslaugų poreikį, apklausia sveikatos renginių ar masinių renginių dalyvius. Todėl fiziniam aktyvumui skatinti parenka priemones, atsižvelgdami tik į fiziškai aktyvių gyventojų nuomonę, bet nesivadovaudami mokslo įrodymais.

„Ir savivaldybių, ir Visuomenės sveikatos biurų darbuotojai mažai žino, kokios priemonės iš tiesų motyvuoja neaktyvius žmones judėti. Priemonių veiksmingumas įrodytas mokslo tyrimais“, – teigia HI Visuomenės sveikatos technologijų centro Tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus vadovė Raimonda Janonienė.

Įvairiose šalyse atlikti mokslo tyrimai parodė, jog labiausiai žmones judėti gali paskatinti šeimos gydytojas. „Per 5–10 minučių jis gali įvertinti paciento fizinį aktyvumą ir pateikti jam rekomendacijas kaip pakeisti elgseną“, – teigia specialistė ir priduria, kad tyrimais nustatyta, jog gydytojų rekomendacijų poveikis stipresnis, jei papildomai žmones konsultuoja sporto ar slaugos specialistai, taip pat kai jiems teikiama rašytinė informacija apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai.

Viena iš priemonių, kuri didina žmonių motyvaciją būti fiziškai aktyvesniais, yra „žaliasis receptas“, – gydytojas arba slaugytojas pacientui išrašo panašų kaip ir vaistams receptą, pavyzdžiui, nurodydamas, kad šis privalo kasdien po pusę valandos greitai vaikščioti, plaukti ar važiuoti dviračiu.

R. Janonienė sako, kad specialistai išbandė ir kitų įvairiausių būdų skatinti žmonių fizinį aktyvumą – nuotolines konsultacijas, specialias kompiuterines programas, kurios grafiškai pavaizduoja duomenis apie pasiektus aktyvumo rezultatus ir teikia rekomendacijas, interneto svetaines, kuriose lankytojas gali vertinti ir stebėti savo elgseną, grupinius motyvacinius užsiėmimus, seminarus, narystes sporto klubuose ir daug kitų veiklų, tačiau nė viena iš jų nebuvo tokia efektyvi kaip individuali gydytojo konsultacija, kodėl ir kaip keisti elgesį.

Mankštintis apsimoka

Investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatą kaštų ir naudos analizė, kurią atliko Tarptautinė socialinės apsaugos asociacija,  parodė, kad kiekvienas į darbuotojų sveikatą investuotas euras atneša 2,2 euro grąžą. Komandos formavimo specialistai žino, jog niekas taip nesustiprina kolektyvo ir nenuteikia jų darbui ir siekti tikslo, kaip bendra aktyvi laisvalaikio veikla, ir tam jie yra sukūrę galybę priemonių – nuo bendrų piešinių iki futbolo rungtynių.

Tokios veiklos pavyzdžiai galėtų būti Lietuovoje populiarūs bėgimo ir dviračių maratonai. Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių: minėtoje konferencijoje savo patirtį pristatęs „Swedbank“ draudžia savo darbuotojus sveikatos draudimu ir skatina jų iniciatyvas formuoti sporto komandas, „Mars Lietuva“ turi darbuotojų sveikatos priežiūros specialistą, nuolat tobulina darbo vietas ir įrengimus, kad šie būtų ergonomiški ir palankūs darbuotojų sveikatai. Taip pat ši įmonė rengia darbuotojų sporto turnyrus, sveikatingumo savaites. Įmonėje įrengtas mankštos kampelis, lauke – pasivaikščiojimo takai. Čia darbuotojai taip pat draudžiami papildomu sveikatos draudimu, už kurį jie gali įsigyti ir sporto paslaugų.

„Nuo fizinio pasyvumo ir ilgalaikio sėdėjimo miršta daugiau žmonių nei nuo rūkymo. Dėl to būtina ieškoti sprendimų, kurie padėtų skatinti darbuotojų fizinį aktyvumą ne tik laisvalaikiu, bet ir mažinti sėdėjimo laiką darbo metu“, – įsitikinusi Lietuvos sporto universiteto dėstytoja dr. Simona Pajaujienė.

Kineziterapeutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius ir „Sveiko stuburo“ mokyklos konsultantas Vidmantas Zaveckas teigia, kad yra paprastų priemonių, kurios leidžia darbuotojams atsipalaiduoti ir tam nereikia didelių investicijų: sporto salių, brangių treniruoklių, baseinų abonementų ir pan.

„Natūraliausia, pigiausia ir daug naudos teikianti nespecifinė fizinė veikla yra lipimas laiptais“, – tvirtina specialistas.

Anot jo, nesudėtingų pratimų darbuotojai gali atlikti net dirbami pagrindinius darbus, pavyzdžiui, kontoroje, kol atšviečia dokumentus, gali tempti kojų raumenis. Nemažai naudos sulauktų, jei tam tikram laikui nuo kėdės persėstų ant kamuolio arba dalį laiko dirbtų stovėdami. V. Zaveckas yra parengęs ir pratimų, kurie vos per 20 sekundžių gali padėti žmonėms atpalaiduoti kaklo ir tarpumenčio raumenis, išvengti stuburo bei galvos skausmų. Juos galima atlikti neatsikėlus nuo darbo vietos. Reikia tik motyvacijos.

„Darbdaviams siūloma įrengti „judesio kampelį“. Tam užtenka nedidelės erdvės ir paprastų priemonių: elastinės gumos, gimnastikos kamuolių, pusiausvyros platformos ir kilimėlio“, – priduria HI Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyriaus vyr. specialistė Sigita Vičaitė.

Specialistai sutaria: darbdaviai, rinkadamiesi fizinio aktyvumo skatinimo metodus, turi atsižvelgti į riziką, kurią darbuotojai patiria dėl įmonės veiklos ir konkretaus darbo pobūdžio. Kompiuteriu dirbantis žmogus savaitgalį prisidėjęs prie maratono bėgikų gali labai pakenkti savo sveikatai ir kažin ar bus labai naudinga sunkų fizinį darbą dirbančiam žmogui vakarus leisti kilnojant svarmenis. Todėl, HI Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyriaus vadovės Rasos Šidagytės teigimu, tam, kad fizinis aktyvumas darbe būtų efektyvus ir stiprintų darbuotojų sveikatą, o ne dar labiau jai kenktų, reikėtų vadovautis kompetentingų specialistų rekomendacijomis.