Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Darželyje reikia pagalbos neįgaliam vaikui? Kvieskite greitąją

Daiva Ausėnaitė | 2015-06-17 00:01:04

Specialių poreikių vaikai – tai lėčiau nei sveiki fiziškai ir psichiškai besivystantys vaikai. Visuomenėje įprasta juos vadinti neįgaliais, nors neretai tokie vaikai vizualiai neišsiskiria jokia fizine negalia. Šių vaikų tėvai kasdien sprendžia dilemą – į kokią ugdymo įstaigą leisti vaiką? Kas tokiems tėvams tiesia pagalbos ranką – savivaldybės, specialūs ar privatūs darželiai? O gal tiksliau būtų sakyti – kas nuo jų nusigręžia?

Vaikai
© Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) asociatyvioji nuotr.

Kvieskite greitąją

Esame rašę apie ypatingos mergaitės Upės mamą Rūtą Udraitę. Tuomet kalbėjomės apie kasdienius iššūkius, su kuriais tenka tvarkytis tėvams, auginantiems spina bifida, kitaip, įskilą stuburo diagnozę turintį vaiką. Ji prasitarė, kad jiems teko keisti net gyvenamąją vietą, kad šeima gyventų arčiau tinkamo jų vaikui darželio.

Prieš gerus trejus metus Rūta Udraitė įsivėlė į ilgą ir nemalonią diskusiją su Vilniaus specialiojo darželio „Žolynėlis“ vadovybe. Dabar Rūta sako, kad gal nebūtų tokia arši, tačiau tuomet ją užgavo daug dalykų.

Spina bifida diagnozę turintys vaikai nelaiko šlapimo. Jiems itin svarbu treniruoti šlapimo pūslės raumenų susitraukimo funkciją. Darželio nuostatuose buvo parašyta, jog yra lavinamos įvairios funkcijos, tačiau šita, deja, ne. Taip pat jie akcentavo vaiko meninius gebėjimus, nors man atrodė, kad geriau lavinti ne jos muzikinius gebėjimus, o gerinti šlapimo sistemos veiklą, taip apsaugant ją nuo infekcijų ir kitų ligų. Ne visur buvo padaryti įvažiavimo neįgaliojo vežimėliu takai, bet labiausiai liūdino, kad nebuvo medicininį išsilavinimą turinčio darbuotojo“, - sakė R. Udraitė.

Būtent medicininį išsilavinimą turintis darbuotojas galėtų padėti neįgaliam vaikui pasišlapinti su kateterio pagalba.

„Kai pradėjome apie tai kalbėti, sužinojome, kad neturintis medicininio išsilavinimo auklėtojas negali to daryti. O tėvai, neturintys medicininio išsilavinimo, gali tai daryti? Kai paklausėme, kokius jie siūlo sprendimus, prasidėjo svarstymai tema – kvieskime greitąją. Tris kartus per dieną?“, - nepaliauja stebėtis Spina bifida ir hidrocefalijos asociacijos vadovė Rūta Udraitė- Mikalauskienė.

Šios asociacijos nariai kartu su medikais siekia, jog ugdymo įstaigose atsirastų atskiros patalpos, kur vaikai galėtų kateterizuotis.

„Atlikti kateterizaciją bendrajame tualete sudėtinga. Jeigu dabar aš galiu savo vaikui paaiškinti, kad ji tiesiog šlapinasi kitaip nei visi vaikai, tai kaip reikės su ja kalbėtis, kai dėl to kitokio šlapinimosi ji patirs nuolatines patyčias mokykloje? Ji neišvengiamai bus izoliuojama, nevyks jokia integracija į sveikųjų visuomenę“, - kalbėjo mama.

Specialių poreikių darželiai traumuoja

2013 m. buvo 41 730 specialius ugdymo poreikius turinčių vaikų, tai sudaro 11 proc. 90 proc. jų mokosi įprastų bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse kartu su bendraamžiais, 1 proc. – specialiosiose klasėse ir 9 proc. – specialiosiose mokyklose.

Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vyriausioji specialistė Vidmanta Kibirkštienė informavo, kad sostinėje veikia trys specialieji lopšeliai-darželiai.

Specialusis lopšelis-darželis „Čiauškutis" (lietuvių k., 137 vaikai);

specialusis lopšelis-darželis „Žolynėlis" (lietuvių k., 33 vaikai) - vaikams, turintiems fizinių ir judėjimo sutrikimų bei kompleksinius sutrikimus;

specialusis darželis „Dobilėlis" (lietuvių k., 13 vaikų) - vaikams, turintiems kompleksinius sutrikimus, protinį atsilikimą.

Lopšelis-darželis „Aitvaras" - bendrojo ugdymo darželis, kuriame dalyje grupių ugdomi vaikai su alerginiais susirgimais (150 vaikų).

Lopšelis-darželis „Prie pasakų parko" (rusų k. ir lenkų k., 49 vaikai) turi grupes vaikams, turintiems sunkius kalbos ir komunikacijos sutrikimus.

Trijuose lopšeliuose-darželiuose („Rūta" (lietuvių k., 16 vaikų), „Daigelis" (rusų k., 24 vaikai), „Sakalėlis" (lietuvių k., 26 vaikai) bei darželyje-mokykloje „Vaivorykštė" (rusų k., 26 vaikai) veikia po dvi specialiąsias grupes vaikams, turintiems sunkius kalbos ir komunikacijos sutrikimus. Lopšelyje-darželyje „Coliukė" veikia viena specialioji grupė vaikams su kompleksiniais bei kalbos ir komunikacijos sutrikimais (7 vaikai).

Vilniuje veikia du ugdymo centrai: specialiojo ugdymo centras „Aidas" (17 vaikų) ir vaikų invalidų ugdymo centras „Viltis" (6 vaikai).

Nenorėjusi skelbti savo vardo ir pavardės mama, auginanti vaiką, turintį autizmo sindromą, su siaubu prisimena trumpą periodą specialiųjų poreikių darželyje.

„Vienoje grupėje susirenka skirtingų diagnozių vaikai, tačiau tarp jų nė vieno sveikojo. Kokį pasaulio vaizdą jie susikuria? Juk tai kažkoks getas. Nemanau, kad specialių poreikių darželiai padeda neįgaliam ar raidos sutrikimų turinčiam vaikui adaptuotis sveikųjų visuomenėje. Galų gale sveiki vaikai – juk jie pamato neįgalų vaiką tik kažkur gatvėje eidami pro šalį. Jie nežino, kaip į jį reaguoti. Būtų geriausia, jeigu specialius poreikius turintis vaikas būtų ugdomas kartu su sveikaisiais. Tai būtų naudinga visiems. Tik mes susiduriame su kita problema – daugybė pradinio ugdymo įstaigų bijo tokių vaikų, nežino, kaip su jais elgtis“, - sakė mama.

Ji prisiminė, kaip sveikų vaikų darželyje negalinti vaikščioti mergaitė būdavo paliekama grupėje, kai kiti vaikai eidavo į lauką. Ji stovėdavo prie lango ir žiūrėdavo, kaip sveiki jos draugai žaidžia kieme. Kodėl taip buvo elgiamasi? Nes darželio auklėtoja pasakė, jog kol ji suruoš ir į vežimėlį pasodins neįgalų vaiką, kiti turės stovėti ir laukti.

Sveikųjų tėvai už neįgaliuosius

Dukrelę Liepą auginanti mama Ieva Šuipė sako, jog džiaugiasi, kad jos dukra kasdien būna šalia neįgalaus vaiko.

„Kai sužinojau, kad Draugystės sodelyje (Vaikystės sodo filiale, kurį mes panorome lankyti dėl patogios vietos ir miško apsupties) kiekvienoje klasėje yra po du sutrikimų turinčius vaikučius, man net mintis nekilo į šį darželį nevesti vaiko. Vienintelis klausimas man kilo, ar užteks dėmesio visiems vaikams, jeigu mokytojoms reikės didžiąją laiko dalį skirti vaikučiams, turintiems negalią. Bet sužinojus, kad vaikai yra prižiūrimi slaugytojų ir mokytojos savo laiką visiems paskirsto vienodai, nebeliko net šios dvejonės. Per adaptacijos savaitę (kuomet tėveliai kelias dienas būna sodelyje su vaikais) turėjau progą pati pažinti ir pabendrauti su tais vaikučiais. Džiaugėsi mano širdis, kai mačiau, kaip puikiai tie vaikučiai integruojasi į visas veiklas, kaip vaikai padeda vieni kitiems, patys susipranta užleisti, palaukti, padėti“, - pasakojo Ieva Šuipė.

Ji mano, jog nauda būti kartu yra didesnė sveikiesiems vaikams, nes jie nuo mažens auga su baziniu suvokimu, kad visi žmonės, visi vaikai yra vienodai verti dėmesio, meilės, pagarbos, draugystės.

„Jie mokosi tolerancijos, kantrybės, išmoksta palaukti lėtesnių, padėti silpnesniems. Galiu pasakyti, kad mokomės ir mes, tėvai, ypač tie, kurie savo vaikystėje ar net vėliau gyvenime mažai susidūrėme su žmonių negalia. Man pirmą kartą pamačius šiuos vaikučius iš karto atėjo toks suvokimas, kad jie turi puikių savybių: mano vaiko grupėje besimokanti neįgali mergaitė visada mane žavi savo iškalba, sumanumu, draugiškumu, aktyvumu, kitas neįgalus berniukas – nuolat šypsosi, spinduliuoja didžiulę šilumą ir pozityvumą“, - kalbėjo I. Šuipė.

Moteris sako besimokanti iš neįgalių vaikų mamų, kurios ugdo savo vaikų savarankiškumą leisdamos jiems patiems ką nors daryti, sunkiai, bet judėti į priekį.

„Mes, turintys sveikus vaikus, dažnai viską darome už juos, nors jie laisvai patys galėtų apsirengti, pavalgyti, apsispręsti“, - sakė I. Šuipė.

Nepasiekiama paslauga

2002 m. trys ministrai – švietimo ir mokslo Algirdas Monkevičius, sveikatos apsaugos Romualdas Dobrovolskis, socialinės apsaugos ir darbo Vilija Blinkevičiūtė – apibrėžė, kas yra specialūs poreikiai.

Specialusis ugdymas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Specialiojo ugdymo lėšos – tai lėšos, skirtos specialiajai pedagoginei ir psichologinei pagalbai teikti ir mokytojų tarifinio atlygio priedui už specialiųjų poreikių mokinių mokymą. Specialiųjų poreikių mokinių krepšelį sudaro mokymo ir specialiojo ugdymo lėšos.

Ne viena specialių poreikių vaiką auginanti vilnietė mama prasitarė, jog iš Vilniaus savivaldybės niekuomet nesulaukė jokios pagalbos. Daugelis mamų tikino, jog savivaldybė neįgaliam vaikui turėtų skirti padėjėją, kuris padėtų vaikui esant medicininiams poreikiams, pavyzdžiui, kateterizuotis ar susiruošti išeiti į lauką. Iš V. Kibirkštienės pateiktų duomenų matyti, kad yra mažiausiai 500 vaikų, kurie turėtų turėti specialųjį pedagogą, galintį jiems padėti.

Po ilgų susirašinėjimų iš Vilniaus savivaldybės atėjo informacija: „Grupėje, kurioje ugdomi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, negalintys savarankiškai dalyvauti ugdyme, specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 (Žin., 2011, Nr. 92-4396). Vilniaus mieste mokytojo padėjėjo etatai skiriami pagal poreikį.“

Primygtinai spaudžiant atsakyti į klausimą, kiek buvo tokių etatų, kiek už tai sumokėjo savivaldybė (šių klausimų jie kažkodėl „nematė“) ir įsikišus naujojo Vilniaus mero atstovui spaudai, galiausiai gautas atsakymas: „Taip, kiekvienas neįgalus vaikas turi turėti mokytojos padėjėją. Šiuo metu nė viena Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaiga dėl nepakankamo finansavimo tokio specialisto neturi, todėl ir išlaidų nėra“.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveika vaikystė
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Ar visada sportas – sveikata? Kokios rizikos kyla sportuojantiems intensyviau
Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tie...
Peršalimas – po žiemos nusilpusio imuniteto padarinys: kaip stiprinti organizmą pavasarį
Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų