Dabar sveiki vaikai – ateityje sveikesnė Lietuvos visuomenė

Apie vaikų sveikatos politikos įgyvendinimą ir perspektyvas ir apie ateities veiklos kryptis mažinant sveikatos netolygumus – apie tai buvo kalbama Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotoje konferencijoje „Gera vaikų ir paauglių sveikata – valstybės politikos tikslas“.

Reklama

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pasveikino konferencijos dalyvius ir pasidžiaugė, kad joje dalyvauja žmonės, neabejingi vaikų sveikatai, sprendžiantys vaikų sveikatos problemas ir siekiantys, kad numatyti darbai būtų atlikti. Ji taip pat pabrėžė ankstyvos investicijos į vaikų sveikatą svarbą ir šios investicijos įtaką Lietuvos visuomenės sveikatai ateityje.

„Mes, kabinetiniai darbuotojai, pasitelkę praktikus, galime priimti gerus sprendimus, parengti geras rekomendacijas, kurias sėkmingai galime pritaikyti sveikatos srityje. Sveikatos ministerija skiria lėšų ir dėmesio kai kurioms vaikų sveikatos prevencijos sritims, bet ar tos lėšos pasiekia kiekvieną vaiką? Šie metai, yra Vaikų sveikatos metai ir mes turime atsakyti, ką gi pagal Vyriausybės patvirtintą Vaikų sveikatos metų priemonių planą padarėme, ko dar nespėjome padaryti ir ką darysime dėl vaikų sveikatos ateityje. Sveikatos ministerija laikosi principo „Sveikata visose politikose“. Ypatingas dėmesys skiriamas tarpsektoriniam bendradarbiavimui tarp ministerijų, o ypatingą dėmesį reikėtų skirti bendradarbiavimui su savivaldybėmis, su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurams bus sukonkretintos užduotys. Jie ir turėtų būti ta pirmoji grandis, dirbanti su ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojais, tėvais ir pačiais vaikais. Tikiuosi, kad ateityje Lietuvos vaikų sveikata tik gerės, mažinti sveikatos netolygumus padės ir Europos struktūrinių fondų skirti pinigai“, − sakė sveikatos apsaugos ministrė.

Medikų dėmesys ankstyvajai vaikų ligų prevencijai

Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė sakė: „Skubame pranešti gerą žinią, kad Druskininkų „Saulutė“ ir Palangos „Gintaras“ (151 vieta) priims reabilitacijai Lietuvos vaikus su sveikatos problemomis. Kviečiame visas mamas ir tėčius, ypač turinčius neįgalius vaikus, pasinaudoti šia galimybe. Suprantame, kad vasaros laikotarpis yra pats patraukliausias, bet sanatorijos reabilitacijos paslaugas teikia ištisus metus. Vaikų sveikata yra prioritetas“.

Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos valdybos direktorė Romalda Baranauskienė apžvelgė Vaikų sveikatos politikos įgyvendinimą 2013–2014 metais ir pakvietė visus pasirengti kitais metais programas, kurios bus finansuojamos iš Europos struktūrinių fondų lėšų. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius habilituotas daktaras Vytautas Usonis kalbėjo: „Vaikų sveikatą įtakoja mamos sveikata nėštumo metu. Būsimoji mama vaiko sveikata turėtų pradėti rūpintis nuo pat vaisiaus užsimezgimo. Nors pas mus ir vyrauja demokratija, kad tėvai priima sprendimus dėl vaikų sveikatos, tačiau kur jų atsakomybė (dėl vaikų neskiepijimo), kodėl jie nesirūpina ankstyva vaikų ligų profilaktika? Kuo anksčiau vaikui diagnozuosime sveikatos problemą, tuo anksčiau pradėsime ją gydyti, tuo mažesnę sveikatos problemą turės žmogus suaugęs. Dabar medicina taip pažengusi, kad kai kurios ligos, aptiktos vaikiškame amžiuje, yra visiškai išgydomos arba apgydomos taip, kad netrukdo žmogui visavertiškai gyventi. Lietuva negali leisti sau tokios prabangos prarasti vaiką dėl ligos, nes po 20 metų gali nelikti kam mūsų, pensininkų, išlaikyti. Pagal kitų šalių patirtį, Vyriausybės daug lėšų investuodamos į vaikų sveikatą, gauna grąžą tada, kada vaikas užauga į gerą sveikatą turintį darbuotoją ir mokesčių mokėtoją“.

„Aš už tai, kad būtų vaikų gydytojas, o ne vaikų ligų gydytojas. Vaikų gydytojas turėtų užkirsti kelią vaiko ligoms, mokyti kuo sveikiau gyventi ir tausoti savo sveikatą, o tik vėliau gydyti ligas, jeigu tokių atsiranda. Jau seniai kalbama, kad laikas grąžinti pediatrus ir suteikti jiems galimybę savarankiškai dirbti bent su 0–7 metų vaikais. Pediatrų iš viso trūksta, jų neliko Birštono, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių, Pakruojo savivaldybėse. Vaikų gydytojai turi kartu su tėvais auginti sveiką vaiką. Sergantiems ar sveikiems vaikams reikia dviejų vitaminų: M ir Ž (aut. past. mamos ir žaislų). Gydymo įstaigose turi būti sudarytos sąlygos vaikams būti kartu su vienu iš tėvų, teigiamos emocijos padeda vaikui greičiau sveikti“, − kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius habilituotas daktaras Vytautas Usonis.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neanatologijos centro direktorė Nijolė Drazdienė sakė: „Naujagimių visuotinis klausos tyrimas pasiekė 99 procentus 2014 m. gimusių vaikų (daugiau nei 8000 naujagimių). Atlikus klausos patikrą 536 naujagimiai (2,6 proc.) buvo nukreipti papildomai klausos specialisto konsultacijai. Iš 310 Vilniuje gimusių naujagimių, 84 naujagimiai buvo dispanserizuoti dėl klausos sutrikimo ir toliau bus stebimi, o 14 naujagimių buvo diagnozuoti neurosensoriniai klausos pažeidimai ir iš karto skirti klausos aparatai, dėl kurių kūdikiai vystosi kaip visi normalūs vaikai – girdėdami. Šiems vaikams buvo užkirstas kelias didesnės negalios laipsniui, nes vaikas iš karto girdi garsus ir gali mokytis kalbos. Nuoširdžiai medikus nustebino 12 kūdikių tėvų atsisakymas atlikti prevencinę neinvazinę klausos patikrą“.

Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos informacijos centro Epidemiologijos ir biostatikos skyriaus vadovė dr. Aušra Želvienė konferencijoje kalbėjo: „Vaikų ir jaunimo sergamumo ir ligotumo rodikliai kasmet auga. Tačiau dėl kokių priežasčių? Ar dėl to, kad suintensyvėjo prevencinė ligų patikra ir išaiškinama daugiau užleistų ligų atvejų ar dėl to, kad jie tikrai daugiau serga, mes atsakyti negalime, nes priežastys nėra ištirtos. 2013 metais vienas vaikas vidutiniškai sirgo tris kartus per metus (kvėpavimo takų, virškinimo trakto ligos, traumos, apsinuodijimai, kitos išorinės priežastys). Kas trečias kūdikis sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, 1–6 metų amžiaus vaikai taip pat dažniausiai sirgo kvėpavimo sistemos ligomis. 7–17 metų amžiaus vaikai ir 14–29 metų amžiaus jaunimas taip pat serga kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos ligomis. Šiame amžiuje jau atsiranda trauminės ligos, kurios tarp jaunimo užima antrą vietą tarp visų gydomų ligų. Per trylika metų vaikų mirtingumo rodiklis kasmet mažėjo. Tačiau mes negalime leisti Lietuvos valstybei prarasti ir tų 240–290 vaikų ir jaunuolių kasmet“.

„Mes negalime leisti, kad per metus dėl psichikos sveikatos sutrikimų nusižudytų 30 vaikų“, – sakė Vaikų ligoninės, VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų filialo, Vaiko raidos centro direktorė Jovita Petrulytė, – reikia toliau plėsti vaikų psichikos sveikatos paslaugas, vystyti integruotą psichikos sveikatos priežiūra įtraukiant tėvus, visus šeimos narius, kitus specialistus. Vis daugiau psichikos sveikatos problemų turi vaikai, kurie neturi nuolatinių globėjų. Dėl dėmesio ir artimųjų šilumos stokos tokių vaikų smegenyse vyksta negrįžtami pakitimai. Šiems vaikams geriausiai būtų užtikrinti ankstyvosios reabilitacijos ir kompleksines specialistų komandos paslaugas. Ateičiai esame numatę labai ambicingą planą – regioninių psichologines paslaugas teikiančių centrų steigimą. Šie centrai užtikrintų vaikų psichikos sveikatos stiprinimą, ligų profilaktiką bei efektyvų gydymą“.

„Prasta mityba ir netinkama burnos higiena didina 7–12 metų vaikų dantų ėduonies plitimą, –kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė prof. dr. Alina Pūrienė. – Per didelis saldumynų vartojimas ir netinkamas dantų valymas tiesiogiai veikia vaikų burnos sveikatą. Tik 1,2 procentai vaikų nevartoja saldumynų. Tėvai tiesiog privalo užtikrinti teisingą vaikų mitybą ir nuo mažens vaikus mokyti teisingai valyti dantis, nes jų gydymas paskui brangiai kainuoja. Labai netolygiai pasiskirstę Lietuvos odontologai, o prastas vaikų aptarnavimas regionuose irgi daro įtaką Lietuvos vaikų burnos sveikatai. Dantų patikros ir dantų silantavimo prevencinė programa sulauktų daugiau Lietuvos odontologų palaikymo, jeigu Vyriausybės finansuojama paslaugų kaina atitiktų realią išleidžiamus kaštus. Siūlau Sveikatos apsaugos ministerijai pataisyti odontologų paslaugas reglamentuojančius dokumentus taip, kad Vyriausybės finansuojamos programos atitiktų realią kainą ir vykdant vaikų dantų prevencijos patikrą vaikų dantys būtų ne tik patikrinti, bet ir sutaisyti.“

„Visiškai sutinku su gydytojais“, − toliau tęsė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, − „didelį dėmesį reikia skirti ankstyvajai vaikų ligų profilaktikai, savivaldybių gydytojai dirbdami kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistais daug ką galėtų nuveikti pirminėje vaikų ligų profilaktikos grandyje, ypač mokant tėvus sveikai auklėti vaikus, aiškinant tėvams vaikų ligų profilaktikos programų naudą.

Galiu drąsiai pasakyti: atkreipkite dėmesį į sveikatą stiprinančias mokyklas, kurios savanoriškumo principu dirba jau daugiau kaip dvidešimt metų. Šūkis „Sveikesnis vaikas mokosi geriau“ sėkmingai pritaikytas Lietuvos sveikatą stiprinančiose mokyklose. Šios mokyklos siūlo bendruomenėms pasirinkti „sveikatos visose politikose“ instrumentą: kurti sąlygas, kuriomis atsiskleistų sveikatos ir gerovės skatinimo iniciatyvos; ieškoti galimybių, kurios sveikesnio gyvenimo pasirinkimą padarytų lengvesniu pasirinkimu; stiprinti mokytojų sveikatą, kuriant sveikatą stiprinančią darbo aplinką; keisti požiūrį į sveikatą, apimantį fizinę, psichologinę, emocinę, socialinę ir dvasinę gerovę; skatinti mokyklos vaidmenį bendruomenių raidoje; siekti geresnių mokinių sveikatos, savijautos, mokymosi pasiekimų; plėsti galimybes gilinti sveikatos žinias, įgūdžius ir gebėjimus; įtraukti tėvus ir visą bendruomenę į bendrą veiklą; užtikrinti programų ir kitų veiklų nuoseklumą/tęstinumą; keisti mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą su mokyklos vaikų sveikatos priežiūros specialistu.

Raginu Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojus ir savivaldybių gydytojus: dirbkite kartu su savivaldybėse veikiančiomis sveikatą stiprinančias mokyklomis, palaikykite jas ir investuokite į jas – jums bus lengviau ir vaikų sveikatos srityje pasieksite daugiau. Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų idėja yra „užsikrėtusios“ 378 vaikų ir jaunimo ugdymo įstaigos, o jų reikia dar daugiau.

Vykdydami Vaikų sveikatos metų priemonių planą įvairios Lietuvos institucijos Vaikų sveikatos metų kalendoriui pasiūlė apie 4000 priemonių. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra labai svarbu visose srityse, bet ypač dėl žmonių ligų profilaktikos.

Pvz., prie 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesį Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotos akcijos „Sveikatingumo pertraukų savaitė“ (temos: judėjimo galia; vaisių ir daržovių nauda sveikatai; vandens galia; asmens higienos svarba; darbo ir poilsio higienos nauda; tylos galia; muzikos galia; juoko galia; padėkos diena „ačiū už...“) prisijungė per 500 mokyklų bendruomenių (ikimokyklinio  ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio rengimo centrų, vaikų reabilitacijos centrų, specialiųjų mokyklų, A. Stulginskio universitetas ir kt.).

Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuotos tarptautinės kovos su triukšmu dienai skirtos akcijos „Tylos stebuklinga versmė“ prisijungė 51 vaikų ugdymo įstaiga iš Alytaus, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Akmenės, Raseinių, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų, Kėdainių, Kelmės, Mažeikių, Biržų savivaldybių. Tai tik keli mano pateikti gausių renginių pavyzdžiai ligų prevencijos tema.

Gerų rezultatų pasiekiame tada, kada „pečius suremia“ įvairių sričių valstybinės, miestų ir rajonų savivaldybių institucijos kartu su sveikatos priežiūros įstaigomis.“− sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas.

Sveikatos apsaugos ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Joana Kulingauskaitė, −„nepaisydamos gydytojų išvardytų iššūkių, Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, pasinaudodamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, atliko nemažai gerų darbų. Siekiant mažinti mirtingumą (ypač vaikų), kuriant traumos centrų sistemą buvo investuojama į asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) infrastruktūrą, į greitosios medicinos pagalbos automobilių parko atnaujinimą, taip pat modernizuota 50 ASPĮ priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių infrastruktūra. Siekiant plėtoti kompleksines vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (ambulatorines konsultacijas, dienos stacionaro, stacionaro), ES struktūrinių fondų investicijos buvo skirtos 5-iems regioniniams diferencijuotos kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimos centrams įsteigti ir aprūpinti reikalinga įranga. Taip pat investuota ir į specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių ASPĮ infrastruktūrą. Diagnostikos ir gydymo įranga bei suremontuotomis patalpomis gali pasigirti 10 gydymo įstaigų. Investuota buvo ir į visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimą savivaldybėse. Tas buvo daroma, norint priartinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemą prie bendruomenės. 27 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai pasinaudojo ES struktūrine parama įgyvendindami savo projektus, dalis lėšų buvo skirta sveikatos priežiūros paslaugoms mokyklose plėtoti ir gerinti (buvo atnaujinti sveikatos kabinetai, pagerintos darbo sąlygos specialistams, įsigyta darbui reikalingų priemonių).

Tolesnės investicijos siekiant stiprinti ir saugoti vaikų sveikatą

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame Vaikų sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos bei efektyvaus gydymo užtikrinimo krypties apraše iki 2023 metų numatyti tikslai, uždaviniai ir kompleksinės priemonės, kurių įgyvendinimas sudarys sąlygas pagerinti vaikų sveikatą ir gyvenimo kokybę, užtikrins vaikams palankią, kokybišką bei veiksmingą sveikatos priežiūrą.

Šioms priemonės įgyvendinti planuojama skirti iki 188 mln. litų. Šiais pinigais bus remiamos tokios veiklos: vaikų sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo didinimo veiksmai ir iniciatyvos, visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ugdymo įstaigose prieinamumo gerinimas, sveikatą stiprinančių mokyklų plėtra (visų pirma ten, kur šių mokyklų skaičius yra mažiausias), vaikų imunizacijos skatinimui. Taip pat bus finansuojamos vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų bei išorinių priežasčių (sužalojimų, paskendimo, apsinuodijimų ir kt.) lemiamo mirtingumo mažinimo profilaktikos programos tikslinėse teritorijose, vaikų psichikos ir vaikų ankstyvosios raidos profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų ir sveikatos priežiūros vaikams, turintiems psichikos ir ankstyvosios raidos sutrikimų, prieinamumo ir kokybės gerinimo iniciatyvos. Nebus pamiršta vaikų burnos sveikatos priežiūros profilaktika ir vaikų burnos sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo prieinamumas, sveikatos priežiūros prieinamumas bei kokybės gerinimas vaikams, alergiškiems maistui ir vaistams.

Šias veiklos sritis kuruos bei vykdys Sveikatos apsaugos ministerija kartu su jai pavaldžiomis įstaigomis, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo, psichikos sveikatos centrais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų institutu, universitetais, universitetų ligoninėmis, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Valstybine ligonių kasa, savivaldybių visuomenės sveikatos biurais, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis.

„Vaikų sveikatos metai nesibaigia gruodžio 31-ąją. Šie metai davė impulsą išryškinti problemines sritis ir numatyti tolesnes veiklos kryptis. O aš džiaugiuosi, kad sveikatos apsaugos sistemoje dirba specialistai, gydytojai, neabejingi vaikų sveikatos stiprinimui“, – tokiais  žodžiais konferenciją baigė sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė.

Jolanta Šaltenienė,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ryšių su visuomene specialistė