Chemoterapijos metu plaukus išsaugoti įmanoma, bet ar to reikia?(2)

 Kol žmonija neišrado vaistų, žudančių tik vėžines ląsteles, onkologiniams ligoniams tenka susitaikyti su tuo, kad po chemoterapijos jie neteks visų savo plaukų. Taip nutinka beveik kiekvienam. Net ir kovodamos už savo gyvenimą, moterys (o kartais ir vyrai) nelengvai pakelia ir šukuosenos praradimą. Todėl mokslininkai ir pluša, ieškodami būdų, kaip užkirsti kelią nuplikimui po chemoterapijos.

Reklama

Plaukus išsaugojo 95 proc.

Olandų mokslininkai beveik pusantro tūkstančio (1411) pacientų taikė galvos odos atvėsinimo procedūrą ir nustatė, jog ji efektyviai užkerta kelią plaukų slinkimui. Atliekant tyrimą buvo apklausiami pacientai bei juos aptarnaujantis medicinos personalas, pirmiausia - slaugytojos.

Rezultatai parodė, jog daugiau nei pusei visų pacientų paskutiniojo chemoterapijos kurso metu neprireikė peruko. Apskritai beveik visi pacientai buvo patenkinti galvos odos šaldymo procedūrų efektyvumu.

Išimtį sudarė tik pacientės, sergančios krūties vėžiu ir gydomos TAC schema. Jų grupėje šaldymo procedūros buvo naudingos tik 8 proc. moterų. Tačiau paklitakseliu gydomiems ligoniams net 95 proc. atvejų subjektyviai stebėtas geras efektas. Plaukų praradimo tikimybę didino intensyvesnės chemoterapijos schemos taikymas, trumpesnės infuzijos, vyresnis pacientų amžius, moteriškoji lytis. Tačiau jokios įtakos tam neturėjo plaukų kokybė, kiekis, ilgis, forma iki chemoterapijos pradžios, taip pat - prieš tai taikyta chemoterapija.

Leidžiamas skystas azotas

Uostamiesčio chemoterapeutas Alvydas Česas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad minimas plaukų išsaugojimo būdas svetur taikomas jau dvidešimt metų. Tiksliau būtų pasakyti, kad žinomas, nes praktikuojamas itin retai. „Teko matyti tą aparatūrą polietilenu uždengtą, - sakė gydytojas ir paaiškino, kaip organizmą veikia cheminiai vaistai. – Į galvos odą yra leidžiamas skystas azotas ir plaukų svogūnėliai sušąla tiek, jog sutrinka kraujotaka ir cheminiai vaistai į juos nebepatenka: „Tačiau pasaulyje ši procedūra taikoma retai, nes pamėginkite įsivaizduoti, ką reikštų prie galvos laikyti ledą, juk tai toks pat principas, kaip variklio aušinimas. O galvos odos šaldymas pradedamas 2-3 valandos prieš chemoterapiją ir dar 4 valandos po chemoterapijos. Kai kurie žmonės šią procedūrą pakelia daug sunkiau nei pačią chemoterapiją. Šimtu procentų garantuoti, kad plaukai nenuslinks, vis tiek neįmanoma, o procedūra labai sunki“.

Portalo pašnekovas tvirtino, jog toks plaukų apsaugojimo būdas taikomas Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet retas pacientas linkęs juo pasinaudoti.

„Mes turime gana rimtą ligą – vėžį. Ir jei norime pasiekti maksimalų efektyvumą, ją gydydami, manau, neturėtume daryti didelės problemos dėl plaukų praradimo, juo labiau kad jie atauga, - kalbėjo A. Česas. – Be abejo, netekus plaukų patiriamas diskomfortas, paprastai dėl to jaudinasi moterys. Kai kurios baiminasi, kad vyrai jas paliks. Dalis net atsisako chemoterapijos. Kitos tiesiog baiminasi prarasti savo grožį, tačiau dabar yra puikių perukų – ir iš tikrų, ir netikrų plaukų“.

Tampriai rišdavo

Ar yra kitokių būdų, be šaldymo, plaukams chemoterapijos metu? „Visi kiti neefektyvūs. Pavyzdžiui, netgi buvo mėginama labai tampriai surišti plaukus, bet tai nepadėjo“, - atsakė gydytojas.

A. Česo aiškinimu, plaukai pradeda silpti jau po pirmojo chemoterapijos seanso, ir atliekant visą gydymo kursą, palaipsniui iškrenta. „Tačiau pasibaigus chemoterapijai per du-tris mėnesius atauga „ežiukas“. Jei moteris iki tol turėjo kasas, gal jų ir nebesulauks, bet apskritai plaukai atauga. Tačiau dažniausiai – žili ir, net jei iki chemoterapijos buvo tiesūs, tampa garbanoti. Tačiau plaukams ilgėjant išsitiesina. Plaukai pakinta dėl cheminių vaistų poveikio“.

Rūpi gyvybė – ne plaukai

 Krūtų vėžiu sergančias moteris gydantis onkologas Donatas Petrauskas įsitikinęs, kad galvos odos šaldymas apskritai nėra labai veiksmingas. „Chemija veikia visas greitai besidauginančias ląsteles, bet tokios yra ne vien vėžinės ląstelės. Greitai dauginasi ir gleivinės, plaukų, nagų, kraujo, lytinės ląstelės. Todėl po chemoterapijos ir krenta plaukai, viduriuojama, nusilpsta kraujas. Chemoterapija neveikia tik smegenų ir kaulų, nes jie greitai nesidaugina, - kalbėjo gydytojas. – Tad atvėsinsi ar šaldysi, nelabai tikiu, kad plaukus išsaugosi. Tačiau susirgusiai vėžiu moteriai rūpi gyvybė, o ne plaukai“.

Tad ar verta eikvoti laiką ir lėšas tokiems moksliniams bandymams? „Daugelis sako, kad lietuviams ir į Everestą kopti nevertėjo. Taip mąstant daug kas gali atrodyti beprasmiška. Juk ne viskas yra racionalu, bet progresas visada veda į priekį“, - kalbėjo D. Petrauskas.

Psichologinė problema

 Vis dėlto dėl plaukų slinkimo jaudinasi ir moterys, ir vyrai, nors pastarieji ir mažiau. Taip tvirtina Onkohematologinių ligonių draugijos „Kraujas“ pirmininkė Dalia Bielskytė. „Tai labai didelė psichologinė problema, nes vis dar stiprus stereotipas, kad žmogus be plaukų negražus. Nors nemačiau nė vieno negražaus plika galva žmogaus, - sakė moteris. – Pati išbandžiau viską – ir perukus, ir skaras, bet galų gale vaikščiojau plika galva. Esant trumpiems plaukams ar visai be plaukų labai išryškėja akys. O peruką reikia sugebėti prisitaikyti, ir guma spaudžia, jei jis sintetinis – oda nekvėpuoja“.

Pasidomime, ar sergantieji onkologinėmis ligomis pasidalina mintimis, kaip, pavyzdžiui, gydytis, neprarandant plaukų. „Tikriausiai tai neįmanoma. Juk nuo cheminių vaistų iškrenta ir antakiai, blakstienos, nagai, - svarstė bendrijos pirmininkė. - Kaip kad rudeniui atėjus medžiai numeta lapus, taip ir po chemoterapijos organizmas sureaguoja būtent taip“.

Iš straipsnio autorės sužinojusi apie galvos odos atšaldymą, pašnekovė juo nesusižavėjo. Paklausta, ar rinktųsi tokią apsaugą savo plaukams, kirste nukirto: „Niekada. Jokiu būdu. Puikiai atrodžiau be plaukų. Jei žmogui reikalinga chemoterapija, vadinasi, yra daug didesnių problemų. Plaukai tada atrodo nedidelė gyvenimo smulkmena. Žmogus turėtų labai natūraliai priimti plaukų slinkimą. Niekam  nerekomenduočiau švaistyti savo laiko, jėgų ir pinigų tam, kad išsaugotų plaukus. Lietuvoje net vaistų nuo vėžio trūksta! Gal kažkam svetur plaukų išsaugojimas ir yra labai svarbus, bet Lietuvos kontekste, manau, tai nėra aktualu“.

Ir ataugusius kerpa

D. Bielskytė atkreipė dėmesį, kad kai kurios moterys ne tik kad neišsigando savęs beplaukės atvaizdo veidrodyje, bet net ataugus plaukams pasiliko prie trumpos šukuosenos. Kai kurioms iš jų sunki liga tapo postūmiu kardinaliai pakeisti išvaizdą. Į gerąją pusę. Tiesa, moteris sako girdėjusi ir kitokių istorijų. „Legendos sklando, kad yra atvejų, kad praradusios plaukus moterys nusižudė, bet nežinau, ar tai tiesa, nes nesusidūriau nė su vienu tokiu atveju, - kalbėjo pašnekovė. – Be to, paprastai keliamas klausimas dėl plaukų ligos pradžioje, kai žmonės išbalansuoti. Tačiau plaukų kai kurie žmonės atsisako ir nesirgdami. Ir ne vien  tik vyrai. Mačiau vieno žurnalo viršelį, kuriame nufotografuoti lietuvių kino aktoriai, dėl vaidmens nusiskutę plaukus. Šalia – fotografijos, kuriose jie su plaukais. Ir būdami pliki jie atrodė netgi gražesni, didžiulėmis ryškiomis akimis“.

 Todėl OKHB „Kraujas“ rengia moterims ne tik psichologinius užsiėmimus, bet pasikviečia ir kosmetologes, grožio specialistes.

Dėl plaukų nesiaukotų

Dar viena „Vakarų Lietuvos medicinos“ šnekinta vėžiu serganti moteris, nors ir pripažino, kad plaukų praradimas sukelia daug nemalonumų, o nešiojant peruką patenkama ir į keblias situacijas, kaip, pavyzdžiui, laiku nepasilenkus šis pakimba ant medžio šakos, bet irgi nesiveržtų žūtbūt išsaugoti savo plaukų: „Jei plaukų išsaugojimas man sumažintų šansą pasveikti, niekada neaukočiau savo gyvybės dėl jų“.

Psichologė Teresa Sausaitis jaudinimąsi dėl plaukų vadina pirminiu šoku. „Tai laikina problema. Iš pradžių moteris jaudinasi: „Kaip aš atrodysiu? Kaip žmonėms pasirodysiu?“ Tačiau tokiems atvejams yra įvairūs problemų sprendimo būdai – skarelės, perukai. Jei moteris jaudinasi, kad plaukai neataugs, pateikiame daugybę pavyzdžių, kaip jie ataugo, ir kartais dar stipresni, net garbanoti“.

Psichologės manymu, ir įvairiomis procedūromis neverta „aštrinti problemos“: „Yra didesnis rūpestis – gyvenimo ir mirties klausimas. Plaukai nublanksta prieš tai, kas žmogaus laukia“.

Jonas Korsakas

 Ligita Sinušienė

 Šaltinis

Van den Hurk CJ et al. Scalp cooling for hair preservation and associated characteristics in 1411 chemotherapy patients - Results of the Dutch Scalp Cooling Registry. Acta Oncol. 2012 Feb 6.