Cezario pjūvis gali turėti įtakos naujagimio genų aktyvumo pokyčiams
Karolinska instituto (Švedija) mokslininkai nustatė, jog cezario pjūvis ne tik palengvina gimdymą ir kūdikio atėjimą į pasaulį, bet ir gali sukelti epigenetinius pokyčius kūdikio kamieninėse ląstelėse. Toks atradimas labai svarbus. Ypač, kai norima išsiaiškinti, ar po cezario pjūvio gimę vaikai imlesni imunologinėms ligoms ar ligoms, susijusioms su metabolizmu.
Cezario pjūvis – chirurginė akušerinė operacija, kurios metu pjūvis atliekamas pilvo srityje. Per pilvo sienos ir gimdos pjūvį išimamas vaisius. Cezario pjūvio paskirtis ir operacijos tikslas – esant tam tikroms aplinkybėms palengvinti gimdymą ir kūdikio atėjimą į pasaulį.
O aplinkybės gali būti susijusios ir su mamos, ir su kūdikio sveikata bei su rizika jų gyvybei. Pavyzdžiui, cezario pjūvis atliekamas, jei nėštumo metu išsivystė komplikacijų arba jei iki reikiamo dydžio neatsiveria gimdos kaklelis. Dargi, kai gimdanti moteris vyresnio amžiaus (turi daugiau nei 30 metų), turi labai siaurus klubus arba kai tai – ne pirmasis jos gimdymas ir cezario pjūvis jau buvo darytas anksčiau.
Cezario pjūvis atliekamas ir tada, kai gimdyvė serga kai kuriomis infekcinėmis arba neinfekcinėmis ligomis. Infekcinės ligos gali persiduoti kūdikiui natūralaus gimdymo metu. Pavyzdžiui, lytinių organų herpesas, ŽIV. Neinfekcinės ligos, kurios gali pasunkinti gimdymą, yra gimdyvės širdies ir kraujagyslių ligos, nėščiųjų hipertenzija, dubens kaulų trauma, navikai, gimdos kaklelio vėžys.
Su kūdikiu susiję svarbūs kriterijai: kūdikio galva per didelė pereiti per gimdos kaklelį; kūdikis negauna pakankamai deguonies; vaisiaus padėtis netaisyklinga; išnešiojamas daugiau nei vienas kūdikis; pastebimi apsigimimai; vaisius pernešiotas ar stambus ir t.t.
Kokios gali būti cezario pjūvio pasekmės
Medicininiuose leidiniuose nuolat mirga straipsniai apie cezario pjūvio įtaką mamos ir kūdikio sveikatai, psichinei ir fizinei gerovei. Nustatyta, jog po cezario pjūvio gimdyvei gali pasireikšti tokie neigiami poveikiai, kaip padidėjusi sunkaus kraujavimo rizika, krešulio susidarymo rizika, gali prireikti skubios histerektomijos. Dažniau nei per vaginalinį gimdymą pasireiškia ir ilgalaikis skausmas, galimos infekcijos. Po cezario pjūvio gimdyvė ilgiau pasilieka ligoninėje ir rizika būti hospitalizuotai vėl išauga.
Minėti poveikiai bei dažnai pasireiškiantis karščiavimas ar reakcija į medikamentus gali apsunkinti pirmąsias mamos minutes su kūdikiu po jo gimimo. Sunkiau kūdikį laikyti, raminti, maitinti. Kūdikio maitinimas po cezario pjūvio dažniausiai būna ypač skausmingas. Yra teorijų, teigiančių, jog dėl pasunkėjusio pirmojo mamos kontakto su savo kūdikiu jų ryšys ateityje gali būti silpnesnis, o santykiai ne tokie tvirti. Kita vertus, kaip jau minėjome anksčiau, cezario pjūvis be reikalo dažniausiai neatliekamas.
Apie į pasaulį atėjusią gyvybę yra įvairių teorijų. Manoma, kad cezario pjūvis padidina riziką vaikui ateityje susirgti astma, įvairiomis alergijomis, diabetu, nutukimu, celiakine liga. Tiesa, kol kas šie statistiniai pastebėjimai nėra visiškai įrodyti.
Pastebėta, kad skiriasi ir natūraliai bei po cezario pjūvio gimusių vaikų žarnyne esančios bakterijos, jų kiekiai, įvairovė. Gimus po cezario pjūvio, žarnyne randama mažiau gerųjų bakterijų ir jų įvairovė esti mažesnė nei vaikų, gimusių natūraliai, žarnyne. Kadangi gerosios bakterijos yra glaudžiai susijusios su imunitetu ar virškinamojo trakto veikla, mokslininkai daro prielaidą, jog gerųjų bakterijų kiekis ir įvairovė gali turėti įtakos vėlesnių ligų vystymuisi.
Beje, gimdymų taikant cezario pjūvį skaičius kasmet pasaulyje auga. Ir šiandien, ko gero, tai dažniausiai atliekama operacija vaisingo amžiaus moterims.
Tikėtini ir epigenetiniai pokyčiai
Molekulinės ląstelių biologijos profesorius iš Karolinska instituto Tomas Ekstrom sako: „Biologinis mechanizmas, dėl kurio vaisius ar gimęs kūdikis yra linkęs sirgti tam tikromis ligomis ateityje, yra kompleksinis. Jis susideda tiek iš genetinių veiksnių, tiek iš aplinkos veiksnių per pirmuosius kūdikio metus. Šiame tyrime mes susitelkėme ir aiškinomės, ar kūdikio atėjimo į ši pasaulį būdas turi įtakos ląsteliniame lygmenyje vykstantiems procesams. Pavyzdžiui, epigenetiniams DNR pakitimams“.
Epigenetika apima daug molekulinių mechanizmų, dėl kurių kinta geno aktyvumas. Tokie genų funkcijos pokyčiai yra nesusiję su branduolio DNR nukleotidų sekos pokyčiais, tačiau taip pat gali būti paveldimi. Epigenetiniai pokyčiai dažniausiai atsiranda, kai išoriniai aplinkos veiksniai veikia kelią, kuriuo genai yra koduojami, bet nepakeičia paties genetinio kodo. Vis dėlto genai gali būti tiek aktyvinami, tiek slopinami („įjungiami“ ar „išjungiami“). Ypač jei atsiranda būtinybė organizmui pritaikyti prie aplinkos. Šiandien mes, pavyzdžiui, žinome, jog toksinės medžiagos ar mityba gali sukelti epigenetinius pokyčius, kurie netgi būna perduodami kitoms kartoms.
Karolinska instituto tyrimai buvo publikuoti „American Journal of Obstetrics and Gynecology“. Tyrimų metu mokslininkai ieškojo epigenetinių pokyčių kamieninėse ląstelėse, paimtose iš virkštelės kraujo. Epigenetinė analizė buvo padaryta po 43 gimdymų. 18 iš šių gimdymų buvo naudotas cezario pjūvis. Analizuotas kraujas iš 12 virkštelių. Dalis kūdikių buvo gimę natūraliai, dalis – po cezario pjūvio. DNR buvo analizuota dėl specifinių epigenetinių pokyčių.
Rezultatai parodė specifinių epigenetinių pokyčių egzistavimą tarp šių dviejų kūdikių grupių. Ir šie pokyčiai atrasti beveik 350 DNR regionų, įskaitant ir tuos genus, kurie dalyvauja metabolizmo procese ar kontroliuoja imuninės sistemos veiklą.
Pediatras ir neonatologijos profesorius Mikael Norman teigia: „Kūdikis, gimdamas natūraliu vaginaliniu būdu, patiria daugiau streso. Šiuo atveju stresas kūdikiui padeda pasiruošti gyvenimui „už gimdos ribų“. Stipriau „įjungiamos“ kūdikio pasipriešinimo neigiamiems išorės faktoriams sistemos. Atliekant cezario pjūvį, toks aktyvinimas nevyksta. Tai viena iš išorės priežasčių, dėl ko gali atsirasti epigenetinių pakitimų genuose. Su šio tyrimo pagalba mokslininkai viliasi sužinoti daugiau apie tai, kaip cezario pjūvis gali atsiliepti kūdikio sveikatai ir gyvenimui ateityje. O ląstelinių lygmeniu – kokie genetiniai pokyčiai atsiranda virkštelės kraujo kamieninėse ląstelėse ir kaip tie pokyčiai veikia imuninės sistemos funkciją ar įvairių ligų išsivystymą ateityje“.
Vis dėlto yra ir klaustukų. Dar nežinoma, ar gimdymo, kai naudojamas cezario pjūvis, metu atsiradę pokyčiai išlieka ilgesnį laikotarpį ir turi įtakos žmogaus sveikatai po keliasdešimt metų.
Šaltiniai:
Cesare and elivery and hematopoietic stemcell epigenetics in the newborn infant: implications for future health? Malin Almgren, Titus Schlinzig, David Gomez-Cabrero, Agneta Gunnar, Mikael Sundin, Stefan Johansson, Mikael Norman & Tomas J. Ekström.
https://www.mayoclinic.org/tests-procedures/c-section/basics/definition/prc-20014571
https://www.babycentre.co.uk/a160/caesarean-section-overview
https://med.news.am/eng/news/2450/cesarean-delivery-may-cause-epigenetic-changes-in-babies-dna.html
Susiję straipsniai
