Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Bendradarbiavimas su užsienio šalimis: transplantacijų tikimybė – didesnė, donorinių organų trūkumas – išlieka

vlmedicina.lt | 2014-10-24 09:25:09

Kokios yra galimybės Lietuvos piliečiams organų persodinimo operacijas atlikti užsienyje? Kokia tikimybė, kad mūsų šalies piliečiui prireikus donorinio organo, jo iš užsienio bus skubiai sulaukta? Ką turėtų žinoti transplantacijos procese dalyvaujantys gydytojai? Šie klausimai aptarti ketvirtadienį, spalio 23-iąją, Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtame pasitarime, kurį inicijavo Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NTB). Pasitarime dalyvavo gydymo įstaigų, Biuro, Valstybinės ligonių kasos atstovai, donorinius organus sraigtasparniais gabenančių kompanijų atstovai.

Sraigtasparnis
Genovaitės Privedienės nuotr.

Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, esant būtinybei gali būti siunčiami gydytis į kitas Europos Sąjungos šalis. Tiems, kurie laukia skubių organų persodinimo operacijų, donorinių organų paieška vykdoma ir kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, „Eurotransplant“ organizacijoje), nes tai daryti leidžia pasirašyti susitarimai dėl donorinių organų mainų. Užsienyje vykdoma donorinių organų paieška padidina tikimybę Lietuvos gyventojams jų sulaukti greičiau, tačiau tai negarantuoja, kad donorinių organų bus sulaukta. Mat visose šalyse transplantacijos pirmiausia atliekamos saviems piliečiams, nes ir organų donorais tampa tos šalies piliečiai. Ir tik tada, kai donorinis organas saviems transplantacijų laukiantiems piliečiams netinka, jis siūlomas užsienio valstybėms.

Organų donorystės problema ypatingai aktuali, kai transplantacijų prireikia vaikams – sulaukti jiems tinkamo donorinio organo sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pavyzdžiui, 8,5 mln. gyventojų turinčioje Austrijoje 2012 metais buvo 8 vaikai (iki 15 metų) donorai, 2013 metais – 7. Panašus šis skaičius buvo ir 11,2 mln. gyventojų turinčioje Belgijoje (atitinkamai 7 ir 6). Vokietijoje, kur gyventojų – 80,5 mln., vaikų donorų 2012 metais buvo 22, o pernai – 29. Olandijoje, kur gyvena 16,8 mln. žmonių, 2012 ir 2013 metais buvo po 4 donorus iki 15 metų. Slovėnijoje, gyventojų skaičiumi šiek tiek mažesnėje už Lietuvą (2,1 mln. žmonių), 2012 metais nebuvo nė vieno vaiko donoro, o 2013 metais – tik 1. Lietuvoje efektyvių donorų (nuo 5 iki 17 metų) 2012 ir 2013 metais buvo po 2, atitinkamai tais metais buvo užregistruoti 6 ir 4 potencialūs donorai.

Priežastys, dėl kurių vaikų donorų trūksta Lietuvoje: maža gyventojų populiacija, nedidelis gimstamumas, mažas vaikų mirtingumas diagnozuojant smegenų mirtį (per metus registruojami 1 – 6 potencialūs donorai vaikai iki 18 metų). Be to, skirtingų amžiaus grupių vaikų antropometriniai duomenys (ūgis, svoris) skiriasi, skirtingas ir imunologinis, kraujo grupių bei kt. suderinamumas.

Lietuvos piliečių galimybę gydytis užsienyje reglamentuoja 2010 m. rugpjūčio 16 d. pasirašytas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame numatyta, kokios institucijos atsakingos už tai, kad pacientas būtų išsiųstas gydytis (transplantuotis) į užsienį. Dėl jo gydymo užsienyje sprendžia universitetinių ligoninių gydytojų konsiliumas, Sveikatos apsaugos ministerija priima sprendimą dėl leidimo gydytis užsienyje, o už užsienio šalies gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas bazinėmis kainomis atsiskaito Valstybinė ligonių kasa.

Tačiau transplantacijos procesas – sudėtingesnis, nei kitos medicinos sritys, nes jį vykdant reikalingi ne tik patyrę specialistai, bet ir donorinis organas. Be to, šį procesą apsunkina ir tai, kad dėl galimų komplikacijų pacientą ne visada galima transportuoti, o iš užsienio atsivežant donorinį organą labai svarbus išemijos laikas (kol donorinis organas išimamas ir persodinamas recipientui, pavyzdžiui, transplantuojant širdį išemija – 5 valandos).

Įvertindami šias aplinkybes, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Karinių oro pajėgų atstovai pateikė informaciją apie skrydžių atstumus ir trukmę. Kadangi šių institucijų turimi orlaiviai didelių atstumų dėl techninių galimybių (pavyzdžiui, skrendant tolimą kelią, būtina leistis pasipildyti kuro, sraigtasparnio greitis tik 250–270 km/val.) įveikti negali, skubiai atskraidinti donorinį organą iš užsienio būtų galima tik padedant privačių kompanijų lėktuvams. Apie tai informaciją pateikė užsakomuosius skrydžius vykdančios privačios kompanijos atstovai.

Bendradarbiaudama su užsienio šalimis, Lietuva ne kartą sulaukė realios pagalbos iš svetur gaunant donorinius organus. Ne vieną užsienio pilietį iš mirties nagų išplėšė ir Lietuvos padovanoti donoriniai organai. Kaip rodo ilgametė patirtis, toks bendradarbiavimas smarkiai padidina tikimybę sulaukti donorinių organų, tačiau visiškai neišsprendžia donorinių organų trūkumo problemos. Donorinių organų trūksta kiekvienoje šalyje, o pirmenybė jų sulaukus teikiama saviems gyventojams, nes ir organų donorais tampa tos šalies gyventojai.

Todėl apie galimybę po mirties tapti organų donoru turėtų pagalvoti kiekvienas pilnametystės sulaukęs Lietuvos gyventojas.

Nacionalinis transplantacijos biuras

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų