Aspirinas – prevencinė priemonė nuo vėžio?

Aspirinas (veiklioji medžiaga acetilsalicilo rūgštis) – daugeliui gerai pažįstamas vaistas. Jis plačiai vartojamas skausmui, uždegimui malšinti. Rekomenduojamas pacientams, sergantiems širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis, kaip kraujo krešumą veikiantis vaistas, kuris patikimai mažina infarkto, insulto riziką. Mažiau žinoma, kad tai puiki priemonė vėžio prevencijai.

Aspirinas - viena seniausių ir ilgiausiai rinkoje išsilaikiusių preparatų. Labai nedidelį kiekį acetilsalicilo rūgšties gamina pats žmogaus organizmas, o 1832 metais ją pavyko sintezuoti. Autorius atsisakė atradimo kaip neperspektyvaus, o po 65 metų acetilsalicilo rūgštį vėl „atrado“ F. Hoffmanas. Registruotam vaistui buvo suteiktas aspirino pavadinimas, kuris tapo „Bayer“ kompanijos prekiniu ženklu. Šiandien aspirinas yra registruotas daugiau nei 80 pasaulio šalių, kasmet suvartojama daugiau 80 mlrd. aspirino tablečių.

Aspirinas mažina vėžio riziką

Naujausi klinikiniai tyrimai patvirtina, kad mažos aspirino dozės mažina vėžio riziką ir gali būti rekomenduojamos jo prevencijai. Tai priklauso nuo vartojimo laiko bei dozės.

Nustatyta, kad pirmus trejus metus vartojant aspiriną, žymesnio vėžio atvejų mažėjimo nepastebima, tačiau vartojant jį 4-5 metus vėžio atvejų skaičius sumažėja 20 proc., o vartojant daugiau kaip 5 metus sumažėja 30 proc. Mokslininkai teigia, kad žmonėms, turintiems vidutinę riziką sirgti vėžiu ir vartojantiems aspiriną 10 metų, vėžio atvejų skaičių galima patikimai sumažinti  10 proc.

Panašūs rezultatai gauti vartojant kasdienines mažas (75-100 mg) aspirino dozes. Gydymą taikant iki 5 metų, tikimybė išsivystyti vėžiui sumažėja 20 proc., daugiau kaip 5 metus - 30 proc. Didesnių aspirino dozių poveikis vėžio rizikai nenustatytas.

Manoma, kad aspirino poveikis vėžinėms ląstelėms paaiškinamas lygiai tuo pačiu inhibiciniu jo mechanizmu trombocitams ir yra dvigubas: turi kardioprotekcinį ir vėžio prevencinį efektą.

Ilgai vartojant aspiriną, kaip ir širdies bei kraujagyslių ligų atvejais, turi būti įvertinta galimo kraujavimo iš virškinamojo trakto rizika. Yra duomenų, kad šiek tiek padidėja kolorektalinio vėžio atvejų bei recidyvuoja (atsinaujina) adenomatoziniai polipai.

Pažymima, kad nepaisant pozityvių rezultatų aspirino nauda vėžio prevencijai dar išlieka hipotetine, nes yra daug neatsakytų klausimų: dozavimas, laiko, populiacijos pasirinkimas ir kt.

Tačiau naujausių studijų duomenys, tik patvirtinantys aspirino teigiamas savybes, teikia viltį, kad aspirinas netrukus bus įtrauktas į gydymo metodikas ir kaip vėžio prevencinė priemonė.

Vertina kritiškai

Kad aspirinas gali turėti prevencinį poveikį saugantis vėžio, žinoma jau seniai, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas. Anot jo, Amerikoje aspiriną, saugodamiesi ligų, geria vos ne kiekvienas 50 metų sulaukęs žmogus.

Aspirinas, gydytojo požiūriu, išties gali blokuoti vėžio vystymąsi, tačiau  pats aspirinas yra gana pavojingas vaistas, galįs sukelti kraujavimą iš virškinimo trakto, turėti rimtų pasekmių dėl insulto, jei aterosklerozė pažeidusi kraujagysles ir gali susiformuoti aneurizmos. Todėl A. Česas nepatartų savarankiškai nuspręsti vartoti aspiriną – būtina pasitarti su gydytoju  dėl galimos rizikos.

Kita vertus, žinia apie nuo vėžio saugantį aspirino poveikį nėra patvirtinta 100 proc., nes nenustatyta, kokios dozės yra saugios, neaišku, kokios žmonių grupės dalyvavo tyrimuose ir pan.

„O jei aspiriną profilaktiškai vartojęs žmogus numirs nuo kraujuojančios opos, kurią ir sukėlė šis vaistas? Kita vertus, galbūt vėžys jam ir be aspirino būtų neišsivystęs?“ – diskusinius klausimus kėlė chemoterapeutas.

vlmedicina.lt

Šaltinis:

Thun M, et al“ The role of aspirin in cancer prevention“ Ant Rev Clin Oncol 2012, DOI: 10.1038/nrclinonc.2011.199.

Kiti straipsniai apie aspiriną:

Aspirinas ir paracetamolis ne tokie jau nekalti, kaip įprasta manyti

Aspirinas sumažina riziką susirgti stemplės vėžiu

Aspirinas prieš širdies operacijas gerina operacijos rezultatus

Aspirinas vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai: rizika ar nauda?