Aspirinas ir paracetamolis ne tokie jau nekalti, kaip įprasta manyti

Įprotis suskaudus galvai iš karto griebtis tablečių gali sukelti sunkių pasekmių, kartais netgi mirtį, – perspėja vokiečių mokslininkai.

Skauda galvą – išgerk tabletę! Krečia šaltis, persišaldei, gelia dantį, laužo sąnarius – išgerk tabletę! Nepadėjo viena – išgerk antrą, kas gali būti paprasčiau! Apie 4 milijonai vokiečių būtent taip ir elgiasi: reguliariai vartoja nuskausminamuosius ir karštį mažinančius vaistus, o labiausiai iš jų paplitę – aspirinas ir paracetamolis – prieinami visiems norintiesiems: ir kainuoja nedaug, ir parduodami be recepto kiekvienoje vaistinėje. Be to, jie tarsi laiko patikrinti: aspirinas medicinoje vartojamas daugiau kaip šimtą metų, paracetamolis – daugiau kaip pusę amžiaus. Atrodytų, kokių čia gali kilti problemų? Tuo labiau kad ir reklama čia vaidina nemažą vaidmenį platinant ne tik tuos nuskausminamuosius vaistus, bet ir atmestiną požiūrį į juos. Beje, medikams tai kelia nemažą susirūpinimą.

Paracetamoliui – ne vieta vaistinėse

Bėda ta, kad tarsi nekenksmingos tabletės gali sukelti gana sunkių ir net gyvybei pavojingų reakcijų. „Šiandien paracetamolis apskritai neturėtų būti laikomas gydomuoju preparatu, net pagal receptą, jau nekalbant apie laisvą pardavimą, – pabrėžia Kay Brune, Erlangensko universiteto Medicinos farmakologijos fakulteto profesorius. – Netgi leidžiama paros dozė – 4 gramai – gali labai apnuodyti ir pažeisti kepenis, o du kartus viršijus šią dozę, gali ištikti ūminis kepenų nepakankamumas. Kitaip tariant, pas mus laisvai parduodamas medikamentas net šiek tiek perdozavus gali sukelti mirtį. Beje, aštrus kepenų nepakankamumas – tai labai kankinama mirtis, kuri tęsiasi kelias paras. Trumpai tariant, tam vaistui – ne vieta vaistinėse.“

Aspirino vartojimas – nepateisinama rizika

Mokslininko nuomone, nedaug kuo už paracetamolį geresnis ir antras klasikinis nenarkotinis analgetikas aspirinas, kuris taip pat parduodamas be receptų. Aspirinas – tai yra acetilsalicio rūgšts – taip pat sukelia pernelyg daug šalutinių reakcijų, todėl vartoti šį medikamentą patariama tik pacientams, sergantiems širdies-kraujagyslių ligomis, bet ne kaip nuskausminamąją priemonę. „Nuskausminamasis acetilsalicio rūgšties poveikis tęsiasi tik keletą valandų, o kraujas skystinamas keletą parų, – sako profesorius K. Brune. – Todėl pacientui, išgėrusiam vieną ar porą aspirino tablečių, gali pradėti kraujuoti ką tik užgijęs įbrėžimas ar net žaizdelė burnoje po vizito pas dantų gydytoją. Tokiems pacientams negalima daryti chirurginių operacijų, net jei po aspirino vartojimo yra praėjusios kelios dienos.“

Aspirinas labiau kenkia, o ne padeda

Mokslininkas skeptiškai vertina ir rekomendacijas kartkartėmis vartoti aspiriną preventyviai, kaip profilaktinę priemonę nuo ateroprombozės, koronarinės širdies ligos ar siekiant sumažinti vėžio riziką. Taip mano ne tik profesorius K. Brune. Nauji

Britanijos mokslininkų tyrimai, kurių rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Archives of Internal Medicine“, taip pat rodo, kad aspiriną vartoti gali tik pacientai, patyrę miokardo infarktą ar insultą. Tyrimo vadovas, Londono Šv. Georgijaus universiteto profesorius Kausikas Ray neabejoja: „Sveikiems žmonėms aspirinas labiau kenkia, o ne padeda.“

Dvigubi, penkiagubi ir kitokie pentalginai

Profesoriaus K. Brune nuomone, itin pavojingi kombinuoti preparatai – visi trigubi, penkiagubi ir kitokie pentalginai. „Tai tiesiog netvarka, – piktinasi mokslininkas. – Tokiuose preparatuose teigiamas efektas retai sumuojamas, o kiekvieno iš ingredientų neigiamos savybės gali labai pakenkti. Juolab kad vartodamas tokius kombinuotus vaistus pacientas praktiškai negali nustatyti kiekvieno komponento biologinio aktyvumo ir gali viršyti leidžiamą paros dozę.“

Tas faktas, kad iki šiol niekas nesiėmė išsamiau analizuoti medicininių ir biologinių aspirino ir paracetamolio savybių, atrodo kaip nesusipratimas, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Viskas paaiškinama ekonominiais sumetimais, sako profesorius K. Brune: „Acetilsalicio rūgštis ir paracetamolis tebėra rinkoje pagal tradiciją, juos vartojo mūsų seneliai. Abeji vaistai patentais jau neapsaugoti, juos gali gaminti bet kuri farmakologijos firma, niekas nenori investuoti lėšų papildomiems tyrimams, kurių rezultatais gali pasinaudoti konkurentai.“

Alternatyvos – ibuprofenas ir diklofenakas

Tai ką gi daryti, jei skauda galvą ir gelia dantį? Profesorius K. Brune rekomenduoja vartoti alternatyvius preparatus – ibuprofeną ir diklofenaką. Šie medikamentai per pastaruosius 30 metų buvo nuodugniai ištirti ir leidžiami parduoti be receptų kaip nepavojingi sveikatai. „Žinoma, ir šitie vaistai gali pakenkti, ypač vartojant didelėmis dozėmis, – sako mokslininkas. – Tarp galimo šalutinio poveikio – ir padidėjęs kraujo spaudimas, ir skrandžio kraujavimas. Juk tai – vaistai, o ne ledinukai. Bet apskritai šie medikamentai ne tokie kenksmingi kaip aspirinas ar paracetamolis. Be to, ibuprofenas ir diklofenakas greičiau pašalinami iš organizmo, todėl perdozavimo rizika gerokai mažesnė, ji nekelia pavojaus gyvybei.“

Parengta pagal užsienio spaudą