Ar mirusią ke­tu­rio­lik­me­tę gel­bė­ję grei­to­sios pa­gal­bos dar­buo­to­jai pa­da­rė ką ga­lė­jo?

Tel­šių mies­to bend­ruo­me­nė ge­di dėl ke­tu­rio­lik­me­tės Gab­rie­lės Juš­kai­tės mir­ties. Pa­čiais gra­žiau­siais sa­vo gy­ve­ni­mo me­tais ne­ti­kė­tai už­ge­su­si moks­lei­vė pa­li­ko ar­ti­muo­sius di­džiu­lia­me ne­tek­ties skaus­me.

Šir­dies ydą nuo ma­žens tu­rė­ju­si mer­gai­tė na­mų laip­ti­nė­je su­klu­po sau­sio 26-ąją. Gai­vin­da­mos bran­gų žmo­gų, ma­ma, se­se­rys ir kai­my­nė įdė­jo vi­sas įma­no­mas pa­stan­gas. Ta­čiau to pa­ties šei­ma ne­ga­li pa­sa­ky­ti apie Tel­šių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos (GMP) dar­buo­to­jus.

Anot ar­ti­mų­jų, GMP dar­buo­to­jai pa­gal iš­kvie­ti­mą at­vy­ko neo­pe­ra­ty­viai, be gar­so sig­na­lų, laks­tė pir­myn at­gal ieš­ko­da­mi gai­vi­ni­mo prie­tai­sų. Ne­ga­na to, lie­pė su­si­ras­ti vy­riš­kių, ku­rie mirš­tan­tį vai­ką ne­štu­vais nu­neš­tų į GMP au­to­mo­bi­lį... Rea­ni­ma­ci­jos sky­riaus me­di­kams at­gai­vin­ti ke­tu­rio­lik­me­tės ne­be­pa­vy­ko.

Gab­rie­lei Juš­kai­tei me­di­kai nuo kū­di­kys­tės pri­pa­ži­no hi­pert­ro­fi­nę kar­dio­mio­pa­ti­ją – įgim­tą šir­dies ydą. Mer­gai­tė vi­są lai­ką var­to­jo vais­tus ir jau­tė­si ga­na ge­rai, tad jos ne­tek­tis ar­ti­mie­siems bu­vo la­bai ne­ti­kė­ta.

Su­tik­da­ma pa­pa­sa­ko­ti skau­džią is­to­ri­ją apie pa­sku­ti­nes Gab­rie­lės gy­ve­ni­mo va­lan­das, Juš­kų šei­ma  tikisi GMP veikloje pokyčių, kurie ap­sau­go­tų ki­tas šei­mas nuo iš­gy­ve­ni­mų, pa­tir­tų sau­sio 26-ąją, gai­vi­nant mirš­tan­tį vai­ką.

Bu­vo iš dvy­nu­kių

Gab­rie­lė ir jos se­suo dvy­nė Gin­ta­rė gi­mė 1998 m. rugp­jū­čio 26 d. Vie­na iš mer­gai­čių bu­vo svei­ka, Gab­rie­lei me­di­kai diag­no­za­vo hi­pert­ro­fi­nę kar­dio­mio­pa­ti­ją.

„Mes ją au­gi­no­me kaip svei­ką vai­ką: Gab­rie­lė nie­ka­da ne­bu­vo nual­pu­si, ne­si­rgda­vo, nė­ra gu­lė­ju­si li­go­ni­nė­je. Nuo gi­mi­mo jai bu­vo ski­ria­mi vais­tai: ser­gant šia li­ga, su­sto­rė­ja šir­dies rau­muo. Smar­kiai dir­ban­čią šir­dį vais­tai at­pa­lai­duo­da­vo. Pa­me­nu, kaip ji tuos vais­tu­kus su­si­pil­da­vo sau ant lie­žu­viu­ko dar bū­da­ma vi­sai ma­žy­tė...“, – sun­kiai rink­da­ma žo­džius, pa­sa­ko­jo duk­ros ne­te­ku­si Jo­lan­ta Juš­kie­nė. Gab­rie­lė tik ret­kar­čiais pa­si­jaus­da­vo kiek silp­niau, ypač po fi­zi­nio krū­vio.

Ma­ma pri­si­mi­nė, kad šei­mos gy­dy­to­ja mer­gai­tei lei­do spor­tuo­ti sa­ky­da­ma, kad, ser­gant to­kia li­ga, fi­zi­nis krū­vis ne­kenks­min­gas. Ta­čiau sa­vo vai­ką pa­žįs­tan­ti mo­te­ris pui­kiai ma­tė, kad, net il­giau paė­ju­si, duk­ra jaus­da­vo silp­nu­mą. To­dėl šei­ma la­biau pa­si­ti­kė­jo Vil­niaus me­di­kais, ku­rie griež­tai už­drau­dė Gab­rie­lei spor­tuo­ti ir iš­da­vė mo­kyk­lai tai pa­tvir­ti­nan­čią pa­žy­mą.

Ar­ti­mie­ji mer­gai­tę į Vil­nių vež­da­vo kas­met po vie­ną du kar­tus. Pas­ta­rą­jį kar­tą Gab­rie­lę sos­ti­nės me­di­kai ap­žiū­rė­jo rug­sė­jo mė­ne­sį: at­li­ko mag­ne­ti­nį re­zo­nan­są ir ki­tus ty­ri­mus.

Dėl li­gos Gab­rie­lei bu­vo nu­sta­ty­tas neį­ga­lu­mas. Vi­są lai­ką – vi­du­ti­nis, tik pa­sku­ti­nį­jį kar­tą – leng­vas. Jau ba­lan­dį mer­gai­tė vėl tu­rė­jo vyk­ti į Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bą.

Suk­niu­bo na­mo laip­ti­nė­je

Dvy­nu­kės tu­ri vy­res­nę se­se­rį Do­vi­lę, ku­ri pa­sta­ruo­ju me­tu dir­ba Klai­pė­do­je. Sau­sio 26-ąją vi­sos trys se­se­rys iš­si­ruo­šė į kir­pyk­lą pa­si­gra­žin­ti. Po pro­ce­dū­rų už­su­ko į pre­ky­bos cent­rą ir nu­žings­nia­vo na­mų link.

Tą die­ną rugp­jū­čio 26-ąją gi­mu­sioms dvy­nu­kėms su­ka­ko ke­tu­rio­li­ka me­tų ir pen­ki mė­ne­siai.

Vy­riau­sio­ji se­suo į tre­čia­me aukš­te esan­tį bu­tą už­li­po pir­mo­ji, dvy­nu­kės ėjo iš pa­skos. Ant­ra­ja­me laip­ti­nės aukš­te Gab­rie­lė ne­ti­kė­tai su­kniu­bo. At­si­kė­lu­si iš­ta­rė, kad jai silp­na, ir li­po iki tre­čio­jo aukš­to. Li­kus vos dviem laip­tams, mer­gai­tė vėl su­kri­to.

Lauk­da­mi me­di­kų, gai­vi­no pa­tys

Ar­ti­mie­ji sku­biai par­ne­šė paaug­lę į kam­ba­rį ir pra­dė­jo gai­vin­ti: da­rė dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą bei šir­dies ma­sa­žą. Gin­ta­rė ope­ra­ty­viai pa­skam­bi­no bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu. Ma­ma dar šian­die­ną pri­si­me­na tuos krau­pius žo­džius, kai duk­ra pa­skam­bi­nu­si pa­pra­šė gel­bė­ti šir­dies yda ser­gan­čią mirš­tan­čią se­se­rį: „Mer­gai­tė tik­rai ne­pa­si­me­tė, pa­sa­kė apie li­gą ir pa­pra­šė kuo grei­čiau at­va­žiuo­ti“.

Išk­vie­tu­sios GMP, Do­vi­lė ir Gin­ta­rė iš­sku­bė­jo į lau­ką lauk­ti me­di­kų.

Tuo lai­ku mer­gai­čių ma­ma su anks­čiau me­di­ci­nos se­se­le dir­bu­sia kai­my­ne Rū­ta tę­sė šir­dies ma­sa­žą ir dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą. Vie­nu me­tu at­ro­dė, kad Gab­rie­lė jau ne­bek­vė­puo­ja, ta­čiau, kaip tei­gė ma­ma, ji ne­tru­kus pra­dė­jo al­suo­ti.

At­va­žia­vo be gar­so sig­na­lų

Šian­die­ną ve­lio­nės paaug­lės ma­ma ir se­se­rys ne­ga­li tiks­liai pa­sa­ky­ti, kiek mi­nu­čių lau­kė at­vyks­tant GMP au­to­mo­bi­liui. Tel­šiai – ma­žas mies­tas. Iš vie­no jo ga­lo į ki­tą ga­li­ma nu­kak­ti per ke­lias mi­nu­tes. Šei­ma su­pran­ta, kad, esant to­kiai si­tua­ci­jai, mi­nu­tės prailgs­ta, ta­čiau, ob­jek­ty­viai ver­tin­da­ma si­tua­ci­ją, ma­no, kad nuo iš­kvie­ti­mo iki at­vy­ki­mo ga­lė­jo praei­ti 10–20 min.

Na­mo kie­me me­di­kų ne­su­lau­ku­sios Do­vi­lė ir Gin­ta­rė pra­dė­jo verk­ti. Tai iš­vy­du­si to pa­ties na­mo gy­ven­to­ja dar kar­tą pa­skam­bi­no GMP.

Ga­liau­siai Tel­šių GMP au­to­mo­bi­lis at­vy­ko, bet, kaip sa­kė se­su­tės, ma­ši­na va­žia­vo be gar­so sig­na­lų ir su­sto­jo ne Mas­čio g. esan­čio na­mo kie­me, o iš gat­vės pu­sės.

Į Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių ve­žė ne iš kar­to

Į šei­mos bu­tą pa­ly­dė­tiems me­di­kams (stam­bes­nio su­dė­ji­mo vy­rui ir švie­siap­lau­kei mo­te­riai, ku­rių pa­var­džių ve­lio­nės ar­ti­mie­ji ne­ži­no) dar kar­tą bu­vo pa­sa­ky­ta apie Gab­rie­lės li­gą ir jau se­no­kai da­ro­mą dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą bei šir­dies ma­sa­žą.

Mer­gai­tės šei­ma ma­nė, kad mer­din­tį vai­ką bū­ti­na kuo sku­biau vež­ti į Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių. Ta­čiau gydytojai ne­sku­bė­jo to da­ry­ti.

Pa­sak J. Juš­kie­nės, Tel­šių GMP me­di­kai nu­kė­lė Gab­rie­lę nuo lovos ant že­mės ir vėl pra­dė­jo ma­sa­žuo­ti šir­dį ir da­ry­ti įkvė­pi­mus. Mo­te­ris ma­no, kad mirš­tan­čią duk­rą gai­vi­nan­tys GMP dar­buo­to­jai ne­bu­vo pa­si­ruo­šę to­kiam at­ve­jui.

Apa­ra­to ne­pa­nau­do­jo

Vy­riau­sio­ji se­suo Do­vi­lė pui­kiai pri­si­me­na, kas vy­ko per tas Gab­rie­lės gy­ve­ni­mui gal­būt lem­tin­gas mi­nu­tes. „Jie ati­da­rė la­ga­mi­ną, ku­rį at­si­ne­šė, bet nie­ko iš jo neišt­rau­kė. Pas­kui iš­ta­rė, kad gal­būt rei­kia ei­ti paim­ti apa­ra­to. Vy­ras nu­bė­go į apa­čią, aš su juo kar­tu“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na.

Iš GMP au­to­mo­bi­lio apa­ra­tą pa­dė­ju­si at­neš­ti Do­vi­lė ne­ži­no jo pa­va­di­ni­mo, bet ma­no, kad tai ga­lė­jo bū­ti elekt­ro­šo­kas. Prie­mo­nė, anot mer­gi­nos, bu­vo ga­na sun­ki, rau­do­nos spal­vos, ant­ro­je jos pu­sė­je bu­vo lai­das, vir­šu­je – elekt­ros kiš­tu­kas.

„Žiū­riu, kad to apa­ra­to la­bai trum­pas lai­das. Pak­lau­siau, gal at­neš­ti il­gin­tu­vą, at­sa­kė, kad ne­rei­kia, ir jo net neį­jun­gė“, – pri­si­mi­nė se­sers ne­te­ku­si Do­vi­lė.

Mi­nu­tės bė­go. J. Juš­kie­nė sa­kė, kad per tą lai­ką GMP dar­buo­to­jai la­bai blaš­kė­si. Ga­liau­siai į Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių mer­gai­tę nu­spren­dę vež­ti GMP me­di­kai... lie­pė su­si­ras­ti vy­riš­kių, ku­rie pa­cien­tę nu­neš­tų ne­štu­vais į lau­ke esan­tį GMP au­to­mo­bi­lį.

Mo­te­rims tai pa­si­ro­dė be ga­lo keis­ta, nes Gab­rie­lė, nors ir aukš­to ūgio, svė­rė vos 47 kg – bran­gias mi­nu­tes skai­čia­vę ar­ti­mie­ji pa­tys bu­vo pa­si­ruo­šę nu­neš­ti mer­gai­tę že­myn laip­tais. Vis­gi šei­ma klus­niai įvyk­dė nu­ro­dy­mą ir pa­pra­šė ket­vir­to­jo aukš­to kai­my­no pa­gal­bos.

Pa­sak Do­vi­lės, su­ra­dus vy­riš­kį, vėl te­ko lauk­ti – kol GMP dar­buo­to­jas par­neš iš ma­ši­nos ne­štu­vus.

Mer­gai­tės gy­vy­bė už­ge­so

Į li­go­ni­nę mer­gai­tė bu­vo ve­ža­ma GMP au­to­mo­bi­liu su įjung­tais gar­so sig­na­lais. Drau­ge vy­ku­si ma­ma pri­si­mi­nė, kad vie­nin­te­lė pa­gal­ba, ku­ri bu­vo su­teik­ta jos duk­rai GMP ma­ši­no­je, – pa­jung­tas de­guo­nis.

Ge­din­ti mo­te­ris sa­kė, kad Rea­ni­ma­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jai jau lau­kė jų at­vyks­tant ir ope­ra­ty­viai, pa­si­tel­kę įvai­rius apa­ra­tus, pra­dė­jo gai­vin­ti. Ma­ma į pa­la­tą ne­bu­vo įleis­ta.

Tel­šiš­kė ma­no, kad, gel­bė­da­mi duk­ters gy­vy­bę, Rea­ni­ma­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jai pa­da­rė vis­ką, ką ga­lė­jo. Vis­gi vil­ties ne­pra­ra­du­siai mo­te­riai bu­vo pra­neš­ta krau­pi ži­nia, jog ke­tu­rio­lik­me­tė at­ža­la už­ge­so...

J. Juš­kie­nė šiuos siau­bin­gus žo­džius gir­di jau ant­rą kar­tą – prieš sep­ty­nio­li­ka me­tų Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je mi­rė jos sū­nus.

No­ri ap­sau­go­ti ki­tus

Ve­lio­nės ar­ti­mie­siems be ga­lo sun­ku pa­sa­ko­ti šią is­to­ri­ją, pri­si­min­ti krau­piau­sias gy­ve­ni­mo va­lan­das. Vis­gi šei­ma tam pa­si­ry­žo. Pak­lau­si­te, ko­dėl? Tik­rai ne tam, kad kaž­ką ap­kal­tin­tų. Mi­ru­sios mer­gai­tės ar­ti­mie­ji lai­ko­si ga­na tvir­tai ir į lem­tin­gos die­nos įvy­kius žiū­ri ob­jek­ty­viai. „Vai­ko ne­bep­ri­kel­si, ta­čiau no­ri­me ap­sau­go­ti ki­tus žmo­nes: jei vi­si ty­lė­si­me, GMP veik­lo­je nie­kas ne­si­keis...“ – ta­rė ge­din­ti ma­ma.

Mi­ru­sios ke­tu­rio­lik­me­tės ma­ma ir se­suo lin­ki, kad nie­kam ne­tek­tų iš­gy­ven­ti to­kio be­jė­giš­ku­mo ir skaus­mo, ko­kį te­ko ir ten­ka pa­tir­ti joms. Nuos­kau­da dėl Tel­šių GMP dar­buo­to­jų neo­pe­ra­ty­vu­mo dras­ko šir­dis ir ke­lia be­ga­lę klau­si­mų. Gal­būt Gab­rie­lė šian­die­ną juo­kau­tų su my­lin­čia ma­ma, se­se­ri­mis, kla­sės drau­gais? Gal­būt vis­kas bū­tų bu­vę ki­taip, jei mi­nu­tės tą die­ną bū­tų la­biau bran­gi­na­mos?

Tel­šių GMP tar­ny­ba di­džiuo­ja­si nau­jais au­to­mo­bi­liais, ku­riuo­se įreng­ta mo­der­ni įran­ga, taigi kodėl  dar­buo­to­jai jos nepanaudojo, o gal neturi kom­pe­ten­ci­jos? Ar vyk­da­mi gel­bė­ti mirš­tan­čio žmo­gaus GMP me­di­kai yra tin­ka­mai pa­si­ruo­šę? Ir, ga­liau­siai, kiek ver­ta žmo­gaus gy­vy­bė? Vos prieš ke­le­tą mė­ne­sių Tel­šių GMP tar­ny­bos veik­lą ku­ruo­jan­tis An­ta­nas Gu­daus­kas tei­gė, kad pui­kiai pa­vyks su­si­tvar­ky­ti tu­rint vos tris GMP au­to­mo­bi­lius. Ta­čiau ar jų pa­kan­ka?

Gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė Ge­nė Po­cie­nė:

„Hi­pert­ro­fi­nė kar­dio­mio­pa­ti­ja (HKMP) – tai daž­niau­siai pa­vel­di­ma šir­dies rau­mens li­ga. Jos me­tu ran­da­ma ne­si­met­riš­ka kai­rio­jo skil­ve­lio rau­mens hi­pert­ro­fi­ja / su­sto­rė­ji­mas. Ši li­ga diag­no­zuo­ja­ma 1 suau­gu­siam žmo­gui iš 500 gy­ven­to­jų. HKMP yra daž­niau­sia jau­nų žmo­nių stai­gios mir­ties prie­žas­tis. Šis su­si­rgi­mas daž­niau­siai yra ge­ne­ti­nė pa­vel­di­ma li­ga. Sus­to­rė­jęs šir­dies rau­muo daž­niau­siai tarps­kil­ve­li­nė­je per­tva­ro­je nu­le­mia iš­stū­mi­mo trak­to už­si­kim­ši­mą, tai pa­di­di­na spau­di­mą kai­rio­sio­se šir­dies ert­mė­se, plau­čių ve­no­se ir ar­te­ri­jo­je. Vi­sa tai su­ke­lia šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mą. Dau­ge­lis jau­nų žmo­nių ne­jau­čia šios li­gos simp­to­mų. Jiems li­ga diag­no­zuo­ja­ma tik ti­riant kaip šei­mos na­rius, ku­riems įta­ria­ma pa­vel­di­ma li­ga. Stai­gi mir­tis ga­li bū­ti pir­ma­sis li­gos po­žy­mis. Ji daž­nai iš­tin­ka krū­vio me­tu ar tuoj po jo.

Daž­niau­siai simp­to­mai at­si­ran­da 4-ąjį ar 5-ąjį am­žiaus de­šimt­me­tį ir pa­si­reiš­kia du­su­liu, skaus­mais krū­ti­nė­je, arit­mi­jo­mis, gal­vos svai­gi­mu, al­pi­mu, šir­dies su­sto­ji­mu. Vi­sus po­žy­mius pa­ryš­ki­na fi­zi­nis krū­vis. Gy­dy­ti var­to­ja­mi šir­dies rit­mą re­gu­liuo­jan­tys vais­tai. Ban­dy­tas gy­dy­mas su­lei­džiant al­ko­ho­lio į su­sto­rė­ju­sį per­tva­ros rau­me­nį, taip dirb­ti­nai su­ke­liant in­fark­tą, ku­ris su­ma­ži­na kai­rio­jo skil­ve­lio iš­stū­mi­mo trak­to už­si­kim­ši­mą. Ta­čiau šis me­to­das pa­sta­ruo­ju lai­ku ne­be­tai­ko­mas. Kar­to­jan­tis skil­ve­li­niams rit­mo su­tri­ki­mams ar iš­gy­ve­nus po kli­ni­ki­nės mir­ties, di­de­lę ri­zi­ką tu­rin­tiems li­go­niams rei­kia imp­lan­tuo­ti kar­dio­ver­te­rį-de­fib­ri­lia­to­rių. Jis au­to­ma­tiš­kai duo­da elekt­ros iš­kro­vą ir nu­trau­kia arit­mi­ją“.

Tel­šių GMP tar­ny­bos va­do­vo A. Gu­daus­ko po­zi­ci­ja 

Tel­šių GMP tar­ny­bai va­do­vau­jan­tis gy­dy­to­jas An­ta­nas Gu­daus­kas si­tua­ci­ją pa­ko­men­ta­vo tik pa­kar­to­ti­nai pa­pra­šy­tas ir tik po tri­jų die­nų svars­ty­mo. Skai­ty­to­jams pa­tei­kia­me gy­dy­to­jui už­duo­tus klau­si­mus ir jo at­sa­ky­mus. Kai kur tiks­laus at­sa­ky­mo pasigendama, o A. Gu­daus­ko in­for­ma­ci­ja ne­su­tam­pa su mi­ru­sios mer­gai­tės ar­ti­mų­jų duo­me­ni­mis.

Kiek kar­tų bu­vo kvies­ta grei­to­ji mi­ni­mu ad­re­su G. Juš­kai­tei?

GMP kvies­ta vie­ną kar­tą.

Per kiek lai­ko nuo iš­kvie­ti­mo GMP au­to­mo­bi­lis at­vy­ko prie nu­ro­dy­to na­mo? Ar tei­sės ak­tai reg­la­men­tuo­ja, per kiek mi­nu­čių pri­va­lo­ma at­vyk­ti pas pa­cien­tą?

GMP dis­pe­če­ris Bend­ro­sios pa­gal­bos cent­ro nu­me­riu 112 ga­vo kvie­ti­mą 14.33 val. Bri­ga­dai per­duo­tas kvie­ti­mas 14.34 val. Bri­ga­da iš­vy­ko 14.35 val. Į kvie­ti­mo vie­tą at­vy­ko 14.40 val. Į Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Priė­mi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­rių at­vež­ta 14.50 val. Į GMP sky­rių grį­žo 15.15 val.

Svar­biau­sias ro­dik­lis ver­ti­nant GMP veik­lą – ope­ra­ty­vu­mas (lai­kas nuo iš­kvie­ti­mo už­re­gist­ra­vi­mo iki pir­mo­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tei­ki­mo pra­džios GMP dar­buo­to­jams at­vy­kus pas pa­cien­tą). Sie­kia­ma, kad lai­kas nuo iš­kvie­ti­mo už­re­gist­ra­vi­mo iki pir­mo­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tei­ki­mo gy­vy­bei grės­min­gais at­ve­jais pra­džios mies­te bū­tų iki 10–15 min., kai­me – iki 20–25 min., ki­tais at­ve­jais – mies­te iki 30 min., kai­me – iki 45 min.

Va­do­vau­jan­tis Eu­ro­pos stan­dar­tais, re­ko­men­duo­ja­ma lai­ko truk­mė: į skam­bu­tį at­si­liep­ti per 10 sek.; nuo at­si­lie­pi­mo iki per­da­vi­mo GMP bri­ga­dai – iki 180 sek.; GMP bri­ga­da, priė­mu­si iš­kvie­ti­mą, tu­ri iš­vyk­ti iki 90 sek.; iki pa­cien­to at­vyk­ti (nuo skam­bu­čio priė­mi­mo) – per 15 min. I ka­te­go­ri­jos kvie­ti­mai – iki 30 min. II ka­te­go­ri­jos kvie­ti­mai: įvy­kio vie­to­je už­truk­ti iki 15 min.; vi­so kvie­ti­mo at­li­ki­mo truk­mė – iki 50 min.

Ar Tel­šių GMP dar­buo­to­jai yra kom­pe­ten­tin­gi gai­vin­ti mirš­tan­čius pa­cien­tus?

Vi­si GMP dar­buo­to­jai yra pa­ruoš­ti teik­ti bū­ti­ną­ją pa­gal­bą pa­gal Ame­ri­kos šir­dies aso­cia­ci­jos spe­cia­li­zuo­tas rea­ni­ma­ci­jos pro­gra­mas. Kur­są jie kar­to­ja kas dve­ji me­tai Kri­zių ty­ri­mo cent­ro mo­ky­mo ba­zė­je Kau­ne. Daž­nai vyks­ta į kur­sus, pa­gal po­rei­kį – į kri­ti­nių būk­lių at­ski­ras pro­gra­mas.

GMP bri­ga­dų per­so­na­las teo­ri­nes ži­nias ir pra­kti­nius įgū­džius to­bu­li­na kas pen­ke­rius me­tus ne ma­žiau kaip po 36 val. pa­gal to­bu­li­ni­mo pro­gra­mas, ku­rių me­tu nag­ri­nė­ja­mi GMP bri­ga­dų per­so­na­lo veiks­mai kri­ti­nės būk­lės at­ve­ju. GMP vai­ruo­to­jai kas­met 8 val. mo­ko­si teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą.

Ko­kia įran­ga yra Tel­šių GMP au­to­mo­bi­liuo­se? Ar yra kar­dio­lo­gi­nės įran­gos?

Vi­si GMP au­to­mo­bi­liai ap­rū­pin­ti nau­jau­sia įran­ga ir apa­ra­tū­ra pa­gal B kla­sės GMP au­to­mo­bi­liams ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.

Ko­kias prie­mo­nes pa­sii­ma GMP dar­buo­to­jai, vyks­tan­tys pas šir­dies li­go­mis ser­gan­čius pa­cien­tus? Ar, vyk­da­mi pas G. Juš­kai­tę, GMP dar­buo­to­jai tu­rė­jo pa­siė­mę vi­są rei­kia­mą įran­gą?

GMP slau­gy­to­jas vi­suo­met pri­va­lo pa­siim­ti ir, vai­ruo­to­jo pa­de­da­mas, at­si­neš­ti vi­sas rei­ka­lin­gas bū­ti­na­jai pa­gal­bai (rea­ni­ma­ci­jai) teik­ti prie­mo­nes, nu­ma­ty­tas bū­ti­no­sios pa­gal­bos al­go­rit­muo­se (ap­ra­šuo­se).

Ko­kių prie­mo­nių pri­va­lo im­tis GMP dar­buo­to­jai, ži­nan­tys, kad šir­dies yda ser­gan­tis pa­cien­tas jų aky­se mirš­ta: da­ry­ti dirb­ti­nį šir­dies ma­sa­žą, kuo sku­biau vež­ti į Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių ar kt.?

GMP dar­buo­to­jai, su­grą­ži­nę gy­vy­bi­nes funk­ci­jas, sku­biai ve­ža pa­cien­tą į ar­ti­miau­sios sta­cio­na­ri­nes pa­slau­gas tei­kian­čios as­mens svei­ka­tos įstai­gos (Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės) Priė­mi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­rių. Prieš tai dis­pe­če­ris įspė­ja šį sky­rių, kad at­ve­ža­mas rea­ni­muo­ja­mas pa­cien­tas, kad čia lauk­tų rea­ni­ma­to­lo­gų bri­ga­da.

Ar Tel­šių GMP dar­buo­to­jai pa­da­rė vis­ką, ką lei­džia jų ga­li­my­bės, gai­vin­da­mi mirš­tan­tį vai­ką? Ko­kių prie­mo­nių tą die­ną jie ėmė­si at­vy­kę nu­ro­dy­tu ad­re­su?

Šiuo me­tu at­lie­ka­mas me­di­ci­ni­nis au­di­tas teik­tos pir­mo­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos pa­cien­tei ko­ky­bei įver­tin­ti. Vi­daus me­di­ci­ni­nis au­di­tas at­lie­ka­mas vi­sais at­ve­jais, svars­to­mos vi­sos mir­čių prie­žas­tys ir ypač kai at­lie­ka­mas gai­vi­ni­mas. Ana­li­zuo­ja­ma teik­ta pa­gal­ba, kai pa­cien­tai, pa­ty­rę stai­gią mir­tį, at­vež­ti į li­go­ni­nę su pul­su (ver­ti­na­ma rea­ni­ma­ci­jos ko­ky­bė).

Kiek Tel­šiuo­se yra GMP au­to­mo­bi­lių? Kiek vie­nam iš jų per die­ną ten­ka iš­kvie­ti­mų?

Šiuo me­tu pa­gal ap­tar­nau­ja­mų gy­ven­to­jų skai­čių Te­ri­to­ri­nė li­go­nių ka­sa ap­mo­ka tri­jų GMP bri­ga­dų tei­kia­mas pa­slau­gas. Tai­gi, vie­nu me­tu bu­di trys GMP au­to­mo­bi­liai.

Ko­kie dar­buo­to­jai sau­sio 26 d. vy­ko pas pa­cien­tę G. Juš­kai­tę?

Bend­ruo­me­nės slau­gy­to­ja V. Matrin­kė­nie­nė ir vai­ruo­to­jas G. Kra­saus­kas.

Kaip mi­nė­ta, GMP me­di­kai pa­cien­tės ar­ti­mie­siems lie­pė su­si­ras­ti vy­rą, ku­ris mer­gai­tę ne­štu­vais nu­neš­tų laip­tais že­myn. A. Gu­daus­kas tei­gė: „Pa­gal pir­mo­sios pa­gal­bos tei­ki­mo al­go­rit­mą GMP dar­buo­to­jai, esant rei­ka­lui, ga­li kvies­tis į pa­gal­bą ša­lia esan­čius pi­lie­čius, nu­ro­dy­da­mi, kaip, ką da­ry­ti, o ša­lia esan­tys tu­rė­tų dė­ti vi­sas įma­no­mas pa­stan­gas pa­dė­ti me­di­kams, o ne prie­kaiš­tau­ti, jei pra­šo pa­dė­ti. Gi svar­biau, kad jų ar­ti­mam žmo­gui pa­gal­ba bū­tų tin­ka­ma ir su­teik­ta lai­ku. Kai pa­gal­ba tei­kia­ma, ap­lin­ko­je tu­rė­tų bū­ti rim­tis ir su­si­kau­pi­mas“.

Skaistė Sadonytė,

www.tzinios.lt