Ar Klaipėda liks be traumatologijos centro?(2)

Jau daugelį metų kalbama apie traumatologijos centro Klaipėdoje steigimą, tačiau iki šiol tik dviejose uostamiesčio ligoninėse veikia specializuoti skyriai, nors visos trys yra pateikusios paraiškas dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamoje programoje, numatančioje lėšų centrui. Deja, po paskutinio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame politikai nepakeitė nuomonės dėl Jūrininkų ir Universitetinės (KUL) ligoninių sujungimo ir nesutiko perduoti KUL valdymo teises Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Seimo narys Antanas Matulas viešai pradėjo grasinti Klaipėdą apskritai prarasiant galimybę turėti 12 mln.  litų vertės Traumatologijos centrą.

Reklama

Klausimas ne tuo adresu

„Truputį ne tuo adresu kreipiatės, - taip į „Vakarų Lietuvos medicinos“ klausimą apie Traumatologijos centro poreikį Klaipėdoje sureagavo Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga. – Apie tai kalbėtis turėtumėte su tomis ligoninėmis, kurios teikia traumatologijos paslaugas, ir su tais, kurie tokį centrą planuoja – politikais, strategais“.

Kaip tuomet ligoninės vadovas vertina Seimo nario Antano Matulo komentarus po paskutinio miesto Tarybos posėdžio, esą J. Sąlygos vadovaujamą įstaigą prijungus prie KUL ir naujo darinio neperdavus SAM, Klaipėda prarastų ir numatytus 12 mln. Lt traumatologijos centrui įkurti? „Aš esu pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai ir negaliu vertinti jos darbo. Taip pat visiškai neetiška iš mano pusės vertinti ir politikų sprendimus“, - pasigirdo lakoniškas atsakymas.

Reiktų dešimtimis milijonų

Tiesa, kai kurių Klaipėdos ligoninių vadovai įsitikinę, kad minima suma apskritai per menka itin geram Traumatologijos centrui įkurti. Beje, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė, jog 12 mln. litų prašyti iš ES struktūrinių fondų ir numačiusi būtent KJL. „Nežinau, kodėl Jūrininkų ligoninė, teikdama paraišką, paprašė tik tokios sumos, nes traumatologijos centrui įsteigti reikalingos sumos turėtų būti skaičiuojamos dešimtimis milijonų. Kaune ir Vilniuje sukasi sumos po 40-70 milijonų. Juk iš šių lėšų reikia įkurti visą infrastruktūrą“, - kalbėjo gydytojas.

Pašnekovas pabrėžė, kad centras, kokio apskritai Lietuvoje dar nėra, būtinas – pasaulyje egzistuoja įvairūs tokių centrų lygiai. O mūsų šalyje, - leido suprasti Z. Juzumas, - be naujausios įrangos dar ir tokių paslaugų apmokėjimas esąs pernelyg menkas. Gydytojas pateikė pavyzdį: „Pavyzdžiui, už šlaunikaulio lūžio gydymą Lietuvoje iš ligonių kasų mokama 2 300 Lt, o Vokietijoje – 20 000 eurų. Lietuvoje nėra nei grąžtų, nei drelių negaminame – viską reikia atsivežti iš užsienio. Mūsų šalyje sveikatos apsaugai skiriama tik 4 proc. nacionalinio produkto, Čekijoje – 8 proc., Jungtinės Amerikos Valstijose, kuriose labai daug privačių gydymo įstaigų, – net 15 proc. O mes tuos savo 4 procentus dar padaliname kompensuojamiems vaistams, tad tiek ir belieka“.

Iš europinių lėšų įkūrus aukšto lygio traumatologijos centrą Klaipėdoje, - pažymėjo gydytojas, - būtų supirkta ir reikalinga įranga, technika, kas dabar daroma, ligoninėms imant paskolas iš bankų. „Pagerėtų paslaugų kokybė, atsirastų ir pigesnių implantų“, - centro pranašumus vardijo pašnekovas.

Z. Juzumo teigimu, RKL Ortopedijos-traumatologijos skyriuje per metus suteikiama pagalbos dešimtims tūkstančių ambulatorinių pacientų, į ligoninę paguldoma įvairioms potrauminėms operacijoms – pustrečio tūkstančio.

Orientuotųsi į sudėtingas traumas

Paraišką minimam centrui įkurti yra pateikusi ir KUL. Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Virgilijus Vanagas įsitikinęs, kad apskritai nekeltinas klausimas, ar reikalingas Klaipėdai traumatologijos centras. Jo steigimas turintis būti taip pat natūraliai suprantamas, kaip ir kardiologinių centrų. „Juk trauma – tai ne vien piršto lūžis. Tenka gydyti daug pacientų, patyrusių kompleksinių traumų, tenka atlikti sudėtingas operacijas. Į tokius pacientus Traumatologijos centras ir būtų labiau orientuotas, - kalbėjo gydytojas. – O su banaliais dalykais (nesudėtingomis traumomis) puikiai geba susitvarkyti ir rajonų gydymo įstaigos“.

V. Vanago įsitikinimu, centre būtų sudarytos sąlygos geresnės kokybės ir efektyvesnėms gydymo paslaugoms atlikti. „Vienoje vietoje būtų sukoncentruota reikalinga įranga, specialistai. Ir personalas būtų specialiai apmokomas dirbti su potrauminiais pacientais“, - kalbėjo gydytojas.

Kaip KUL vadovo pavaduotojas vertina Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo teiginį, esą neperdavus sujungtų dviejų ligoninių SAM, Klaipėda apskritai prarasianti Traumatologijos centrui numatytus 12 mln. Lt,  nes, anot politiko, prašyti europinių lėšų centrui steigti galinti tik SAM pavaldi įstaiga? „Visų pirma derėtų atskirti, ar ši mintis yra asmeninė seimūno nuomonė, ar turinti teisinį pagrindą ir tai numatyta Vyriausybės programoje. Kadangi nesu nei teisininkas, nei politikas, negaliu šių teiginių komentuoti, bet abejoju, kaip paslaugos gali būti pririštos prie steigėjo“, - kalbėjo portalo pašnekovas.

To paties klausimo užduoti KUL vadovui Vinsui Janušoniui nepavyko, nes iki ketvirtadienio jis išvykęs į komandiruotę.

Savivaldybei pavaldi negaus ES lėšų

Deja, SAM Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas „Vakarų Lietuvos medicinai“ išsamiai aiškino, kad išlikdama pavaldi savivaldybei KUL negalinti pretenduoti į ES paramos lėšas traumatologijos centrui steigti: „Tokios paramos sąlygas puikiai žino ir Ūkio, ir Sveikatos apsaugos ministerija. Kai kurios lėšos tiesiog gali būti skiriamos tik regioninėms ar respublikinėms gydymo įstaigoms, bet ne priklausančioms savivaldybei. „Praėjusią savaitę daug kalbėjausi su ministru Raimondu Šukiu įvairiomis sveikatos apsaugos temomis, taip pat – ir apie galimybę Klaipėdoje steigti traumatologijos centrą.

Dalyvauti šioje ES finansuojamoje programoje yra dvi sąlygos – gydymo įstaiga turi būti respublikinio arba regioninio lygmens bei „daugiaprofilinė“. KJL tartum labiausiai atitiktų keliamus kriterijus, bet turi labai siaurus profilius, KUL – turi daug profilių, bet negali pretenduoti į šią ES paramą, nes yra pavaldi savivaldybei, - kiekvienos miesto ligoninės galimybes apibūdino seimūnas. – Galima būtų kalbėti apie centro steigimą prie RKL, bet ateityje nebebūtų galimybės jį plėtoti, nes ši įstaiga tam turi labai nedidelę teritoriją“.

Todėl, tvirtino A. Matulas, sujungti KUL ir KJL bei perduoti SAM – būtų buvęs optimaliausias variantas uostamiesčiui. „Kol kas, kaip matome, nė viena ligoninė neatitinka visų kriterijų – arba ne to lygmens, arba turi per mažai profilių, arba įsikūrusi netinkamoje vietoje. Dabar jau net ne pikta dėl Tarybos sprendimo. Tai atrodo tiesiog naivu. Tas V. Janušonio priešinimasis neišmintingas. Su ministru kalbėjausi – jeigu nė viena iš Klaipėdos gydymo įstaigų neatitiks reikalavimų, tuos 12 mln. Lt, kurie gali būti skirti uostamiesčio traumatologijos centrui įkurti, teks išskaidyti ir perskirstyti kitiems šalies miestams. Aš turiu troškimą, kad Klaipėda taptų dideliu Lietuvos medicinos centru, pagaliau, jei ambicijos užgautos, galima būtų numatyti du generalinių direktorių postus, bet svarbiausia – įsisavinti šias lėšas. Juk Lietuvoje numatyta įkurti ne du, bet tris traumatologijos centrus – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt