Ar Kazimieros Prunskienės liga privers lietuvius nedelsiant kviesti medikus, vos pajutus insulto požymius?(4)

Po Lietuvos liaudies partijos lyderę Kazimierą Prunskienę ištikusio insulto visa Lietuva prakalbo apie šią ligą. Ko gero, dabar jau daugelis žino, jog pasirodžius pirmiesiems ūmios smegenų kraujotakos sutrikimo simptomams į gydytojus būtina kreiptis kuo anksčiau. Taip padarė ir politikės artimieji – per 20 minučių iškvietė greitąją pagalbą. Tačiau garsiai pasvarstoma, kad politikės sveikatos būklė gal būtų buvusi geresnė, jei jai  nebūtų tekę keliauti iš vienos gydymo įstaigos į kitą.

Reaguoja atsainiai

Tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Insultų skyriaus vedėjas dr. Henrikas Kazlauskas tvirtina, jog mūsų tautiečiai dažniausiai ne dėl išorinių aplinkybių, o dėl savo pačių aplaidumo laiku nepatenka į reikiamų specialistų rankas. Anot „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovo, pajutus ūmius galvos smegenų kraujotakos sutrikimus dažnai delsiama kviestis greitąją pagalbą, sulig kiekviena valanda didinant komplikacijų ar net mirties pavojų.

„Gal man tuoj praeis? Jei iki vakaro nepasijusiu geriau, tuomet jau kviesiu greitąją pagalbą, - gydytojas perpasakojo, kokios mintys dažniausiai kirba ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą patyrusio žmogaus galvoje. – Taip daroma lemtinga klaida. Neretai tos mintys būna nebeadekvačios, juk smegenys pažeistos. Lietuviai išmoko greitai reaguoti į įvairius širdies ritmo sutrikimus – tuo metu, nors ir širdis pasilpsta, protas išlieka blaivus, mąstoma kritiškai. O pajutus insulto požymius neskubama kviesti medikų, nors labai svarbu pagalbą suteikti pirmosiomis valandomis nuo pirmųjų insulto simptomų pasireiškimo“.

Staigūs sutrikimai

H. Kazlauskas išvardijo, kokie yra pavojingi gyvybei ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo požymiai: „Vienos  pusės abiejų ar vienos galūnės staigus nusilpimas, rečiau užtirpimas.  Tai – dažniausiai pasitaikantis simptomas. Per kelias sekundes, minutes ar valandas gali staigiai sutrikti vienos ar abiejų akių regėjimas  arba kalba. Staigus pusiausvyros sutrikimas, kurio metu ligonis gali pargriūti ar gali  ryškiai sutrikti jo eisena. Ypač tai pavojinga – jei tuo pačiu metu sutrinka rijimas, gerdamas žmogus pradeda springti. Nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą ir tuo atveju, jei staiga persikreipia veidas“.

Dar vienas iš galimų insulto simptomų – labai stiprus, iki tol nepatirtas galvos skausmas, kartais lydimas vėmimo. Daktaro aiškinimu, tai gali būti kraujo išsiliejimo į galvos smegenis priežastis. „Ūmūs galvos smegenų sutrikimai yra dviejų rūšių: išeminiai, kai kraujagyslėje susidaro kliūtis ir ji užsikemša ( susiformuoja trombai ar embolai), arba hemoraginiai – kraujas išsilieja į galvos smegenų audinį, - aiškino gydytojas. – Abiem atvejais simptomai labai panašūs ir be papildomo radiologinio tyrimo jų atskirti neįmanoma. O nuo greito diagnozės nustatymo priklauso ligonio gydymo rezultatai“.

Pajutus kuriuos nors iš išvardintų simptomų, pabrėžė daktaras, ne tik kad negalima delsti, bet ir pačiam nedera važiuoti pas gydytoją. Reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri ligonį ir nuveš į ligoninę. Pašnekovo teigimu, tokį pacientą būtina vežti į specializuotą gydymo įstaigą, galinčią suteikti kvalifikuotą pagalbą, o kartais tenka pacientą ir skubiai operuoti. „Juk žinome, kad K. Prunskienę vežiojo po Vilnių, kol pristatė ten, kur reikia. Svarbu, kad tokia įstaiga turėtų specializuotus šioje srityje neurochirurgus, o mūsų ligoninėje sėkmingai veikia  Neurochirurgijos departamentas ir vienintelis Vakarų Lietuvoje – Insultų skyrius“, - sakė daktaras.

Gyvybiškai svarbios – pirmos trys valandos

Gydytojo teigimu, į ligoninę iš Klaipėdos, Plungės, Telšių, Gargždų, Kretingos bei kitų miestų pacientai dažnai pristatomi per vėlai. „Tai nulemia subjektyvūs ir objektyvūs veiksniai. Visų pirma, ligonis pats nesuvokia, kas jam nutiko, ir nesugeba blaiviai įvertinti savo būklės. Taip pat ir ne visi artimieji žino, kaip elgtis pastebėjus pirmuosius galimo insulto simptomus. kalbėjo H. Kazlauskas. – O mirtingumas nuo ūmaus insulto arba sveikatos suluošinimas aukštas, ir patologija dažna“.

Gyvybiškai svarbios pirmosios trys - keturios valandos nuo insulto simptomų pasireiškimo. „Iki 4,5 val. nuo simptomų pradžios daliai ligonių galima ištirpdyti kraujagyslėse susidariusį trombą, bet į ligoninę reikėtų atvykti kuo anksčiau, nes laiko atima įstaigoje atliekami tyrimai.  Reikia žinoti, kad ne kiekvienam galima taikyti trombolizę, pavyzdžiui, neseniai patyrusiems insultą ar operaciją. Tačiau tie, kurie atvyksta nuo simptomų pradžios praėjus penkioms ar net keturioms valandoms, jau pavėluoja šiai procedūrai. Todėl pabrėžiu, kad patyrusieji ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą laiko neturi nė minutės! Atvykus per vėlai smegenys jau būna pakitusios, todėl nebegalima taikyti trombolizės, nes tada trombų tirpiklis gali sukelti papildomas komplikacijas. Optimaliausias laikas atvykti į ligoninę – pirmosios dvi valandos nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo. O dabar būna, kad žmogus pasijuto blogai 4 val. nakties, o pas mus atvežamas tik 10 val. ryto. Tik vienetai atvyksta praėjus dviem valandoms nuo simptomų pradžios. Labai svarbu atsiminti tikslų susirgimo pradžios laiką“.

Trombozė – trims per metus

KUL pernai tik trims savo pacientams galėjo taikyti trombų tirpdymo procedūras. „Daugelis šią galimybę tiesiog „pramiegojo“, - sakė daktaras. – Per praėjusius metus į mūsų ligoninę atsigulė 713 pacientų dėl ūmių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, iš jų 546 – dėl išeminio insulto“.

Tokia statistika gydytojui kelia nerimą, mat intraveninės trombozės atvejai nesudaro net vieno procento pacientų, kuriems galima ją taikyti. Anot jo, Jungtinėse Amerikos Valstijose šie skaičiai gerokai didesni – 10 proc. „Suomijoje yra vietovių, kur tokios procedūros atliekamos net 30 proc. susirgusių smegenų infarktu , - kalbėjo portalo pašnekovas. – Prieš keletą metų mūsų ligoninė Lietuvoje buvo viena pirmaujančių trombolizės taikymo srityje.

H. Kazlauskas negalėjo paaiškinti, kas nulėmė tokį skaičiaus sumažėjimą: „Akivaizdu, kad trūksta visuomenės informavimo, bet kodėl – nežinau. Gal medikai per mažai šviečia savo apylinkių vyresnius žmones? Didesnės rizikos žmonėms nuolat reikia priminti ūmaus insulto požymius ir kaip elgtis, vos juos pajutus. Rizikos grupei priklauso asmenys, kurių kraujo spaudimas padidėjęs,  pagyvenę žmonės, persirgę galvos smegenų insultu, miokardo infarktu, sergantys širdies ritmo sutrikimu, cukriniu diabetu, tie, kuriems padidėjęs cholesterolio kiekis kraujuje, rūkantys ir nesaikingai vartojantys alkoholį“.

Vakarų šalyse sveikatos rodikliai, pašnekovo teigimu, geresni, nes efektyviau vykdoma hipertenzijos ir kitų insulto rizikos veiksnių kontrolė.

Daktarui nerimą kelia dar vienas rodiklis – nuo 2003 m. didėja vidutinio amžiaus vyrų mirtingumas nuo insulto Klaipėdos mieste. „Galbūt todėl, kad vidutinio amžiaus vyrai daugiau rūko, dažniau nesaikingai vartoja alkoholį  ir apskritai jų gyvenimo būdas sveikatai nepalankus“, - svarstė gydytojas.

Dažniausiai vėluojama

Ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą patyrę Vakarų regiono pacientai vežami į vieną iš trijų uostamiesčio ligoninių pagal grafiką: ketvirtadieniais – į Jūrininkų, antradieniais ir šeštadieniais – į Respublikinę, likusiomis dienomis – į Universitetinę. “Jei nuo ūmaus insulto simptomų pradžios praėjo ne daugiau nei 3 valandos, tokius pacientus iš karto vežame į Universitetinę ligoninę, - portalui sake Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausioji slaugos administratorė Nijolė Dambrauskienė. – Mūsų žiniomis, tik šioje įstaigoje atliekama trombolizė”.

Pašnekovės teigimu, jei medikai iškviečiami per vėlai, pacientas vežamas į tą gydymo įstaigą, į kurią tą dieną priklauso vežti pagal grafiką. Tokiu atveju bet kuri iš minėtų trijų ligoninių suteikia analogišką pagalbą. “Žinoma, dar atsižvelgiame į paciento būklę. Komos atveju iš karto vežame į specializuotą, Universitetinę, ligoninę”, - sakė administratorė.

N. Dambrauskienė pripažino, kad vis dėlto dažniausiai uždelsiama išsikviesti greitąją pagalbą.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt