Klausimas. Ar įmanoma užsikrėsti ŽIV viešajame tualete šlapinantis? Šlapimo lašiukai atšoko nuo klozeto vidaus ant lytinių organų, o ten vėliau pastebėjau nemažai nenuleisto svetimo menstruacijų kraujo. Laura.
Atsako Kauno klinikinės ligoninės, LSMU Infekcinių ligų klinikos infekcinių ligų gydytoja Danguolė Važnaisienė
ŽIV neužsikrečiama viešajame tualete šlapinantis. Apsitaškymas sėdint netvarkingame tualete nėra ŽIV užsikrėtimo rizika, netgi jei tai būtų ŽIV infekuoto ligonio kraujas.
ŽIV be žmogaus organizmo gali gyvuoti labai trumpai. Nors tyrimuose pastebėta, kad ŽIV gali būti gyvybingi aplinkoje be žmogaus organizmo tam tikrą laiką (kelias dienas ar savaites priklausomai nuo temperatūros, drėgmės ir kitų sąlygų, pvz., 3-7 dienas kraujyje kambario temperatūroje), laboratorijose paprastai tiriamas didelis virusų kiekis, kuris praktiškai toks aplinkoje nebūna, ir per keletą valandų sumažėja 90-99 proc., todėl teorinė galimybė labai sumažėja. Švirkštuose sudžiūvusiame kraujyje ŽIV gali išlikti gyvybingi ilgiau (iki 42 dienų) dėl susidariusios hermetinės ertmės tarp adatos galiuko ir stūmoklio. Taigi ŽIV blogos sąlygos gyvuoti yra ore be žmogaus organizmo, tačiau gerai šis virusas išgyvena žmogaus organizmo viduje (tarkime, per lytinius santykius) ar kitose susidariusiose uždarose ertmėse (pvz., adatose, zonduose).
Be to, kad užsikrėstum ŽIV, vienu metu turi būti šios trys sąlygos:
1. Infekuoto ligonio organizmo skysčiai (pavojingiausi - kraujas, sperma, makšties išskyros, pienas).
2. Pasidalijimas skysčiais (nesaugūs lytiniai santykiai, infekuoto kraujo perpylimai ar organų persodinimai (donorai yra tikrinami), intraveniniai narkotikai per nesterilias švirkštimosi priemones, tatuiruotės nesteriliomis priemonėmis, nelaimingi atsitikimai, nėštumas, gimdymas, maitinimas krūtimi ir kt.),
3. Viruso patekimas į kraujotaką (specialios gleivinės ląstelės varpos, makšties ar išangės viduje, kitos organizmo gleivinės, pažeista oda, per placentą, virkštelę ir kt.).
Nėra užregistruota ŽIV užsikrėtimo atvejų kontaktuojant su aplinkos paviršiumi, ant kurio išsiliejęs kraujas, sperma ar kiti organizmo biologiniai skysčiai.
Žinomi trys ŽIV plitimo būdai: per kraują, lytinių santykių metu (vaginalinių, analinių, oralinių), iš motinos vaikui (nėštumo, gimdymo ar maitinimo krūtimi metu).
ŽIV neplinta:
per orą (kosint, čiaudint) ar bučiuojantis;
per vandenį ir maistą;
buitinio kontakto metu (naudojantis bendru tualetu, vonia, indais, suolais, sporto inventoriumi, kartu plaukiojant baseine; taip pat liečiant, žaidžiant, gyvenant šalia ŽIV užsikrėtusio žmogaus);
per prakaitą ar ašaras;
per vabzdžių įkandimus.
ŽIV randama ir kituose organizmo skysčiuose (šlapime, seilėse, prakaite, ašarose), tačiau jų koncentracija nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Aprašyta keletas labai retų atvejų, kuomet ŽIV užsikrečiama šeimoje (ne lytinių santykių metu), namų aplinkoje kontaktuojant su krauju ar kitais žmogaus biologiniais skysčiais (slaugant ar kitais ne visada iki galo aiškiais būdais, todėl šeimos nariai turi būti apmokyti infekcijų kontrolės ir profilaktikos priemonių).
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.