Aptarė planuojamą neurochirurgijos paslaugų centralizavimą
Šalies neurochirurgai su Europos Parlamento nariu, prezidentu Rolandu Paksu aptarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomą šios srities pertvarką. Ministerijos numatytoje tvarkoje nuo kitų metų turėtų būti siekiama centralizuoti neurochirurgiją tik Kauno klinikose ir Santariškėse Vilniuje, atsisakant daugelio šiandien atliekamų neurochirurginių operacijų Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Dalis medikų tokią reformą vadina veikiančio mechanizmo griovimu ir atskirų gydymo įstaigų protegavimu. Pasak jų, ši pertvarka tik apsunkins tinkamos medicininės pagalbos užtikrinimą atskirų regionų gyventojams, sukels pacientams diskomfortą, o jų šeimų nariams užkraus papildomą finansinę naštą rūpinantis artimųjų gydymu.
Pristatydamas būsimos pertvarkos planus, Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Neuroangiochirurgijos centro vadovas Saulius Ročka akcentavo, kad pagal numatytos pertvarkos gaires priverstinai į Kauną iš šalies regionų turės būti nukreipta apie pusė neurochirurginių pacientų, kurie šiuo metu sėkmingai operuojami ir gydomi kitose ligoninėse.
„Proteguojant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų interesus kuriama monopolinė struktūra. Būtent dėl regionuose sustiprėjusių kvalifikuotų centrų mažėjantys pacientų ir jiems teikiamų paslaugų finansavimo srautai tapo pagrindine priežastimi sutelkti neurochirurgines operacijas Kaune, dalį jų nukreipiant ir į naujai atidarytą Santariškių klinikų neurochirurgijos padalinį“, - sakė draugijos vadovas.
Susitikime dalyvavusių neurochirurgų teigimu, tai yra regionuose gerokai pažengusios neurochirurgijos žlugdymas dėl siaurų profesinių ambicijų ir protekcionizmo. Kaip pavyzdys susitikimo metu paminėta Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinika. Joje per metus atliekama virš tūkstančio sudėtingų galvos ir nugaros smegenų navikų, aneurizmų, insultų, traumų, stuburo diskų išvaržų operacijų. Po tai vadinamos reformos apie aštuoniems šimtams pacientų operacijos būtų atliekamos tik Kaune arba Vilniuje.
Draugijos pateiktais duomenimis, Vilniaus universitetinėje, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos ligoninėse šiuo metu dirba 38 chirurgai. Kaune ir Santariškių klinikose Vilniuje, kuriuose ministerija planuoja koncentruoti neurochirurgines operacijas – 31 chirurgas.
Medikus piktina ir tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija šia pertvarką bando „pakišti“ po Europos Sąjungos teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo ir Europos Komisijos deleguotiems sprendimams dėl Europos referencijos centrų.
„Šitie teisės aktai to, ką siekia padaryti ministerija, visiškai nereikalauja. Taip, beje, pažeidžiamos ir pacientų galimybės rinktis jam priimtiną gydymo įstaigą“, - piktinosi Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininkas S. Ročka.
Europos Parlamento nario R. Pakso vertinimu, bet kokios pertvarkos medicinoje privalo ir gali būti orientuotos tik į pacientų poreikius ir gydymo kokybę.
„Lietuvos medicinoje ne kartą būta, kad reformos buvo paverstos ginčų tarp valdymo institucijų, gydymo įstaigų bei specialistų draugijų arena, kurioje nugalėtojais tapdavo vieno ar kito ministro prielankumą turinčios sveikatos priežiūros įstaigos. Tikiuosi, kad šiuo atveju taip nebebus ir su dabartine Sveikatos apsaugos ministre R. Šalaševičiūte galėsime rasti pacientams labiausiai priimtinus sprendimus“, - po susitikimo sakė R. Paksas.
Susiję straipsniai
