Apleisti Lietuvos vaikų dantys – ar situaciją pagerins vaikų teisių gynėjai?

Lietuvoje viešėję Švedijos ir Norvegijos mokslininkai, odontologai dalijosi savo patirtimi, kaip dantų gydytojai privalo prisidėti ginant vaikų teisę būti prižiūrimiems ir neskriaudžiamiems. Skandinavijos šalyse aktyviai veikia sistema, kai apžiūrėjęs vaiką ir įtaręs, kad mažyliu nesirūpinama arba jis patiria smurtą, odontologas kreipiasi į specialias vaikų teisėmis besirūpinančias tarnybas. Lietuvoje, kurioje daugiau nei 50 proc. mažylių iki 3 m. kenčia nuo dantų ėduonies, tokių odontologų skundų dar nepasitaikė.

Reklama

Šiurpi statistika

Konferencijoje „Odontologo vaidmuo vaiko teisių apsaugoje: geroji praktika“ pranešimą skaičiusi vaikų gydytoja odontologė ir Lietuvos odontologų rūmų Profilaktikos programų komisijos narė Rasa Račienė pateikė Lietuvai nemalonios statistikos.

Pasirodo, kad Lietuvoje, 2006-2009 m. duomenimis, dantų gydymo daugiau ar mažiau bijo 51 proc. žmonių, o  Vokietijoje tokių yra 11 proc., Australijoje – 16 proc., Turkijoje – 21,3 proc. Tiek pat procentų vaikų su ėduonies pažeistais dantimis kaip Lietuvoje – 51 proc. – yra Indijoje, kurioje 70 proc. gyventojų gyvena kaime (Lietuvoje kaime gyvena tik 33 proc. žmonių).

Su tuo susijęs ir vaikų iki trejų metų dantų ėduonies paplitimas, kai nuo dėmės stadijos iki ertmės ėduonis pažeidžia vieną ar daugiau mažylių pieninių dantų. 2010-2012 m. duomenimis, iš ištirtų 950 Lietuvos vaikų daugiau nei pusė turėjo ėduonies pažeistų dantų. Ypač tokių mažylių daug Jonavoje ir Plungėje – šiuose miestuose dantų pažeidimai nustatyti net devyniems iš dešimties vaikų.

Palyginkime: Brazilijoje tokių vaikų yra 75 proc., Sirijoje – 70 proc., Turkijoje – 47 proc., Vokietijoje – 39 proc., Švedijoje – 11 proc., o Kanadoje – 5 proc.

Ėduonies pažeisti dantys – neprižiūrimas vaikas?

Odontologų duomenimis, ankstyvasis dantų ėduonis kyla dėl biologinių, elgsenos ir psichosocialinių veiksnių. Tai yra dėl mikrofloros ypatumų, mitybos pobūdžio, danties kietųjų audinių sandaros ypatumų, seilių poveikio, mitybos įpročių, vaiko temperamento, burnos higienos, pirmojo vizito pas odontologą laiko, vaiko socialinės kultūrinės aplinkos, tėvų išsilavinimo ir socialinės padėties, demografinių veiksnių.

Dantų ir burnos ertmės ligos yra vienas iš veiksnių, leidžiančių atpažinti apleistą, neprižiūrimą vaiką.

„Dantų nepriežiūra – tėvų ar globėjų nesugebėjimas siekti vaiko dantų ėduonies, burnos infekcijų ir burnos skausmo gydymo arba įvykdyti iki galo rekomenduojamą gydymą. Dauguma vaikų, kuriems diagnozuotas ankstyvasis dantų ėduonis, gali būti laikomi kenčiančiais nuo dantų nepriežiūros“, – teigė R. Račienė.

Anot jos, smurtas prieš vaikus apima fizinę,  seksualinę, emocinę prievartą, apleidimą ir netinkamą priežiūrą arba išnaudojimą. Visa tai galima suprasti vaiką pasodinus į odontologo kėdę.

2000 m. sveikatos apsaugos ministras išleido įsakymą, kuriuo reglamentuojama, kad vaikams nuo 1 iki 17 m. kartą per metus yra privaloma gydytojo odontologo konsultacija. Taip pat siekiant gerinti vaikų dantų būklę nuo 2005 m. vykdoma nuolatinių dantų dengimo silantais programa, į kurią yra įtraukta 14 proc. vaikų nuo 6 iki 13 metų. Be pavienių savanoriškų iniciatyvų, tai yra viskas, kas Lietuvoje daroma siekiant apsaugoti vaikų dantis.

Stresas vaikystėje užprogramuoja dantų gedimą

Profesorius Goranas Dahllof iš Švedijos Karolinska instituto Medicinos fakulteto Ortodontijos ir vaikų odontologijos skyriaus per konferenciją pabrėžė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų priežiūra nuo praeito amžiaus ne ką pagerėjo ir akivaizdu, kad dažniausiai jie suserga dėl socioekonominių faktorių.

„Tai vaikai, gyvenantys mažas pajamas turinčiose, imigrantų šeimose. Didelės rizikos grupėse taikomos prevencijos priemonės vis dar nėra efektyvios, nors dantų priežiūros strategija Švedijoje daugiausiai skirta prevencijai. Randame naujų dantų ligų, kurios kyla dėl mūsų gyvenimo būdo – dėl antsvorio, dėl gazuotų gaiviųjų gėrimų. Turime ieškoti būdų, kaip spręsti šias problemas“, – kalbėjo G. Dahloff.

Profesorius priminė, kad Švedija – pirmoji šalis pasaulyje, kuri dar 1976 m. uždraudė smurtą prieš vaikus. Dabar 9 iš 10 suaugusiųjų pritaria, kad smurtas prieš vaikus netoleruotinas. Tuo tarpu 14 proc. paauglių tikino, kad per pastaruosius tris mėnesius juos yra sumušę suaugusieji.

„Dažniausiai tai yra lėtinėmis ligomis sergantys, negalią turintys arba gimę užsienyje vaikai“, – kalbėjo profesorius iš Švedijos.

Mokslininkai nustatė, kad vaikų dantys labiau genda, kai jie vaikystėje išgyveną smurtą, patiria stresą. Tai esą susiję su ankstyvuoju organizmo reakcijų programavimu.

„Stresas vaikystėje, sukeltas neturto, blogų sąlygų ir tėvų smurto, ragina ląsteles greičiau reaguoti į stresą ir todėl šiai vaikų grupei didėja ligų tikimybė. Žinome, kad dažnai vaikai yra neprižiūrimi, su jais blogai elgiamasi. Tad dantistai reguliariai susitikdami su tokiais vaikais turėtų savo pastebėjimus pranešti specialiosioms tarnyboms“, – sakė G. Dahloff.

Vengia raportuoti apie įtarimus

Skandinavijos šalyse odontologai iš vaikų burnos sprendžia apie jų gyvenimą: ne tik apie tai, ar tėvai prižiūri jų dantis, bet ir apie tai, ar mažyliai nepatiria smurto. O įtarę privalo apie tai pranešti specialiosioms tarnyboms, saugančioms vaikus.

Švedė Hanna Larheden, Vaiko teisių ombudsmeno įstaigos tyrėja, pasakojo, kad Švedijoje tėvai negali vengti vaikų vizitų pas odontologus. Jų dažnis yra reglamentuotas ir jeigu tėvai neatveda mažylio numatytu laiku, odontologai siunčia jiems kvietimus. Pakartoję juos kelis kartus, turi kreiptis į specialiąsias tarnybas.

„Jeigu vaikai visiškai nepasirodo pas odontologą, kyla įtarimas, kad namuose nėra viskas gerai. Todėl specialistai turėtų į tokius vizitų praleidimus reaguoti“, – atkreipė dėmesį H. Larheden.

H. Larheden pateikė Švedijoje atlikto tyrimo duomenis, kurie parodo, kad ir šioje šalyje vis dar susiduriama su per menku odontologų įsitraukimu.

Pasirodo, kad Švedijoje per dvylika mėnesių į specialiąsias tarnybas dėl vaikų priežiūros visai nesikreipė per 70 proc. dantų paslaugas teikiančių gydymo įstaigų. 1-2 kartus kreipėsi apie 15 proc. gydymo įstaigų, o vienuolika kreipimųsi pateikė tik vienas procentas gydymo įstaigų.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad Lietuvoje nė viena odontologijos klinika nesikreipė į specialias institucijas norėdama išreikšti įtarimus dėl smurto prieš vaikus.

Siūlo mokyti studentus

Švedijos tyrėjai nustatė, kad ir šios šalies didžiojoje dalyje klinikų pasitaikė atvejų, kad tėvai neatvedė savo vaikų gydytojo apžiūrai net po pakartotinių kvietimų.

„Viešoji dantų priežiūros sistema susiduria su vaikais, kurie yra rizikos grupėje ir kuriems reikia paramos, nes dauguma rizikos grupių

vaikų yra nustatomi per odontologo apžiūrą. Dantų priežiūros sistema gali turėti didžiulės įtakos visam tinklui, kuris saugo vaikus, – tyrimą apibendrino H. Larheden. – Nepaprastai svarbu, kad odontologai žinotų, kaip elgtis, kai jiems kyla įtarimų dėl smurto prieš vaikus. Tam, kad situacija šioje srityje gerėtų, odontologams reikalinga papildoma informacija, gairės, todėl reikėtų, kad odontologų rengimo programose būtų kursas apie smurto prieš vaikus nustatymą ir raportavimą apie tai specialiosioms tarnyboms.“

Švedijos vaiko teisių ombudsmeno įstaigos tyrėja aiškino, kad jos šalyje 20 proc. pacientų gydosi dantis privačiose klinikose. Dantų gydymui galioja valstybinio ligonių krepšelio sistema, pagal kurią vienam vaikui nepriklausomai nuo to, kokio gydymo jam reikia, skiriama 100 eurų per metus.

Pakanka įtarimo

Švedijos Karolinska instituto vaikų odontologijos doktorantė Therese Kvist pabrėžė, kad odontologai neturėtų baimintis biurokratinių procedūrų, kai praneša savo pastebėjimus tarnyboms, nes smurto arba vaikų nepriežiūros jie neprivalo diagnozuoti. Tuo užsiims kiti specialistai pasikalbėję su tėvais, surinkę daugiau medžiagos apie vaiko gyvenimą, mokslus, šeimą. Odontologas turi tiesiog informuoti apie savo įtarimus.

Pasak doktorantės,  odontologas iš dantų būklės gali suprasti, ar vaikas yra prižiūrimas, ar patiria smurtą, ar yra seksualiai išnaudojamas. Tai profesionalas gali įtarti ne tik iš užleisto ėduonies, dantų traumų, bet ir lytiškai plintančių ligų požymių burnoje.

„Psichiniai susirgimai, depresija gali didinti ėduonies riziką, o tai parodo, kad vaiko namuose yra problemų. Taip pat reikia įsiklausyti, ar tėvai ir vaikai pateikia tas pačias traumų aplinkybių versijas, derėtų atkreipti dėmesį į tai, ar dažnos tokios traumos. Darydami rentgeno nuotrauką taip pat galime pastebėti, ar yra ankstesnių traumų žymių, kaip jos atrodo. Atskirti paprastą buitinę traumą nuo fizinio smurto galima iš to, kad pastarosios atveju ant vaiko kaklo, veido, burnos srityje būna mėlynių, sužeidimų, įtrūkimų. O alkūnės, keliai dažnai kalba apie paprastas traumas, kai vaikas tiesiog pargriūva“, – savo įžvalgomis dalijosi odontologė iš Švedijos.

Odontologai nuogąstauja dėl konfidencialumo

Anot Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės, Lietuvoje nuo pat Lietuvos nepriklausomybės

atgavimo galioja Vaiko teisių pagrindų įstatymas, pagal kurį kiekvienas pilietis, įtaręs smurtą prieš vaiką, privalo apie tai pranešti specialiosioms tarnyboms. Tačiau praktiškai tai nevyksta.

„Buvo onkologų, kurie kreipėsi į vaiko teisių specialistus, yra taip pasielgusių ir bendrosios praktikos gydytojų, bet odontologai Lietuvoje dar neprabyla apie tai, ką pamatė savo darbe. Po konferencijos vykusioje diskusijoje Lietuvos odontologai kėlė kausimus, ar tokie raportai institucijoms neturės daugiau žalos nei naudos. Jie nuogąstauja, kaip kreipimaisi į tarnybas baigsis vaikams, jų tėvams. Tad trūksta ne tiek reglamento, kiek praktikos. Pavyzdžiui, gydytojai abejoja, ar kreipęsi į tarnybą išlaikytų savo konfidencialumą. Jis tikrai ribotas, bet gydytojui nederėtų bijoti ir norėti likti konfidencialiam, prarasti klientų matant, kad yra pažeidžiamos vaikų teisės. Tai turėtų būti pilietinė pozicija“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė E. Žiobienė.

Specialistė tikisi, kad konferencija, kolegų iš svetur patarimai ir pavyzdžiai padės ryžtingiau veikti ir Lietuvos odontologams. Juolab kad po renginio Odontologų rūmų atstovai ir specialistai iš Švedijos ir Norvegijos aptarė galimybes į odontologų ruošimo programas įtraukti kursus apie vaikų teises ir galimybes jas apsaugoti.

Patys suaugę nemoka valytis dantų

Nors Lietuvoje galioja ir Vaiko teisių pagrindų įstatymas, ir ministro įsakymas, kuriuo reglamentuojama pareiga, kad kiekvienas vaikas į mokyklą atneštų pažymą, jog jis lankėsi pas odontologą, vis dėlto sistema turi trūkumų. Kadangi pažymų reikia tik moksleiviams, vaikai, kurie dar nelanko mokyklos, taip ir lieka tik tėvų sąmoningumo įtakoje.

„Tai, kad Lietuvoje tokia liūdna ankstyvojo ėduonies statistika, rodo, kad dažnai tėvai nesupranta, kad vaikų dantis prižiūrėti ir gydyti reikia nuo mažens. Kai kurie iš jų įsivaizduoja, kad pieniniai dantys pasikeis, tad neverta per daug jais rūpintis. Kai kas baiminasi aukštų dantų gydymo kainų, bet vaikus galima vesti ir į poliklinikose dirbančių odontologų kabinetus. Lietuvoje jų turime pakankamai“, – kalbėjo R. Račienė.

Odontologų rūmų atstovė taip pat įsitikinusi, kad Lietuvos vaikų dantys neprižiūrėti ir dėl to, kad daug suaugusiųjų ne tik kad nemoko vaikų valytis dantis, bet ir patys nemoka to padaryti tinkamai.

„Apie tai kalba visos Lietuvos odontologai. Apie 90 proc. suaugusiųjų žmonių skundžiasi kraujuojančiomis dantenomis. Tai parodo, kad Lietuvoje neturime dantų valymo kultūros. Tad ir vaikų dantų nepriežiūra dažnai atsiranda per nemokėjimą. Neužtenka, kad šaldytuve būtų maisto, spintoje - drabužių. Vaiko priežiūrai svarbiausia yra jo sveikata. Vaikai turi teisę į sveikus dantis, teisę nejausti diskomforto, kai jie pajuodę, išgedę“, – kalbėjo R. Račienė.

Lietuvos vaikų teisių ir odontologijos specialistus kol kas džiugina tik pavieniai projektai. Klaipėdoje startuoja miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų gebėjimų palaikyti vaikų burnos sveikatą ugdymo programa, Vilniaus universiteto ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto odontologijos studentai imasi veiklos su negalią turinčiais vaikais, moko vaikus dantų priežiūros dienos centruose.

R. Račienė viliasi, kad bus priimtas įstatymas, kuriuo ankstyvų vaiko dantų ligų negydymas būtų pripažįstamas kaip vaiko nepriežiūra.

Zita Voitiulevičiūtė