Kūdikio primaitinimas: kada, ką ir kaip?

Mažylio mityba – vienas iš didžiausią rūpestį jauniems tėveliams keliančių klausimų. Tyrimų bendrovės „Spinter“ prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ užsakymu atlikto kūdikio kraitelio ruošimo įpročių tyrimo duomenimis, mitybos temą kaip vieną iš svarbiausių įvardijo net 41 proc. respondentų, kurie laukiasi kūdikio, ir 36 proc. planuojančių šeimos pagausėjimą ateityje. Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė pataria, kada reikėtų pradėti primaitinti vaiką, kaip tai daryti teisingai, į ką atkreipti dėmesį renkantis tyreles kūdikiams bei kaip išvengti alerginių reakcijų.

Reklama

Pomėgį sveikiems produktams galima išvystyti

„Visiems žinoma, kad motinos pienas yra geriausias maistas kūdikio gyvenimo pradžioje, suteikiantis pakankamai energijos, baltymų, daugelio vitaminų ir mineralinių medžiagų iki šeštojo gyvenimo mėnesio. Papildomai maitinti kūdikį pradedama tuomet, kai motinos pieno nebepakanka kūdikio mitybos poreikiams užtikrinti. Priklausomai nuo individualios situacijos, dažniausiai tai daryti galima pradėti nuo ketvirtojo ir ne vėliau nei nuo 6 kūdikio gyvenimo mėnesio“, - sako gydytoja dietologė K. Jasmontienė.

Labai svarbu kūdikiui užtikrinti mitybos įvairovę, kad su maistu jis gautų reikiamą organizmui reikalingų medžiagų kiekį. Anot specialistės, stebint vaiko reakcijas, į jo mitybos racioną nuo ketvirtojo mėnesio gali būti palaipsniui įtraukiamos daržovės, kruopos ir vaisiai. Pradėti galima nuo vienos daržovių tyrės, palaipsniui pakeičiant vieną maitinimą, o vaisius rekomenduojama įtraukti jau paragavus daržovių ar kruopų – nepatartina pradėti primaitinimo nuo saldesnio skonio produktų. Kūdikiams ir mažiems vaikams reikėtų vartoti pakankamai geležies turinčio maisto, pavyzdžiui, mėsos, tad mažais kiekiais liesą mėsą galima į mitybos racioną galima įtraukti maždaug nuo šeštojo mėnesio.

„Naują maisto produktą į vaiko racioną rekomenduojama įvesti kas 4–5 dienas. Svarbiausia atminti, kad pomėgį sveikiems produktams galima išugdyti – pavyzdžiui, anksti pakartotinai siūlant daržovių, tikėtina, kad vaikas jas pamėgs ir vėliau“, - sako K. Jasmontienė. Ji pastebi, kad tėvams dažnai kyla kausimas dėl gliuteno vartojimo. Ji teigia, kad įtraukti jo turinčių produktų į mitybos racioną galima tarp 4–12 mėnesių, tačiau dideliais kiekiais vartoti nereikėtų.

Tinkamiausios – ekologiškos tyrelės

Kalbėdama apie jau pagamintas kūdikių tyreles, gydytoja dietologė sako, kad reikėtų atkreipti dėmesį, kad jos būtų ekologiškos. Mat sertifikuotų ekologiškų produktų sudėtyje nėra cheminių medžiagų likučių, GMO ir kitų neleistinų medžiagų.

Minėtas „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad į ženklą, esantį ant pakuotės ir įrodantį, kad prekė yra ekologiška, dėmesį atkreipia gerokai mažiau nei pusė – 41 proc. apklaustųjų. K. Jasmontienė primena, kad ekologiškumą nurodo baltas lapelis žaliame fone.

„Kaip specialios paskirties produktui, kūdikių maisto sudėčiai yra taikomi itin griežti reikalavimai. Jų sudėtyje negali būti neleistinų maisto priedų ar medžiagų, kurios netinka mažyliams“, - sako specialistė.

Ar maistas mažyliui tinka?

Anot gydytojos, mažylio alergijų riziką didina pernelyg ankstyvas papildomas maitinimas: „Jei papildomai maitinti kietais smulkintais maisto produktais pradedama anksčiau nei 4 gyvenimo mėnesį, tai padidina alergijos atsiradimo riziką. Tuo metu nuo šešių mėnesių atidėti dažniau alergizuojančių maisto produktų įvedimą nerekomenduojama. Žinoma, juos įvesti patartina palaipsniui, kas 4-5 dienas, stebint vaiko organizmo reakcijas. Esant didelei alergijos rizikai, produktas skiriamas tik po specialistų įvertinimo“.

Pasak K. Jasmontienės, svarbu papildomą maitinimą pradėti palaipsniui, įtraukiant po vieną produktą. Atsiradus nepageidaujamoms reakcijoms pilvuko pūtimui, atpylimui, dažnam arba itin retam tuštinimusi, bėrimams – jas sukėlusio produkto reikėtų nesiūlyti vaikui bent 1 – 3 mėnesius, o po to patartina pabandyti iš naujo.