Maliarija susirgęs ūkininkas šių metų spalį keliavo po Egiptą, o lapkričio mėnesį grįžo iš pažintinės kelionės po Madagaskarą.
Po trijų dienų grįžęs iš kelionės po Madagaskarą anykštėnas sukarščiavo. Dar po dviejų dienų jis kreipėsi į Anykščių ligoninės priėmimo skyrių dėl šaltkrėčio bei prakaitavimo. Ligonis per naktį buvo stebimas priėmimo skyriaus laikinojo stebėjimo palatoje, o vėliau išsiųstas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jam ir buvo nustatyta maliarija.
Maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia keturių rūšių pirmuonys – plazmodijai. Maliarija plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse. Lietuvoje kasmet keli žmonės, keliavę po užsienio šalis, suserga maliarija. Infekcijos šaltinis yra sergantis maliarija ar sveikas plazmodijų nešiotojas.
Paprastai maliarijos sukėlėjas plinta transmisiniu būdu (perneša Anohpeles genties uodai).Uodai užsikrečia įkandę sergantį maliarija žmogų ir kartu su krauju įsisiurbę maliarijos sukėlėjų. Įkąsdami sveikam žmogui uodai su seilėmis įleidžia ir daugybę sukėlėjų. Maliarijos sukėlėjai kraujo srove patenka į kepenų ląsteles, vėliau į kraują. Užsikrėtęs žmogus tam tikrą laiką jokių negalavimų nejaučia. Vėliau prasideda šaltkrėtys, pakyla temperatūra – iki 40-41˚ C , atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, kartais pykinimas, vėmimas, ligonį troškina, oda pasidaro sausa ir karšta, atsiranda traukulių, sąmonės pritemimas. Maliarija susirgimo pradžioje gali būti panaši į gripą ir į kitas peršalimo ligas su joms būdingu prakaitavimu.
Kiekvienas žmogus, vykdamas į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos.
Utenos visuomenės sveikatos centras