Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Antroji Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita apie kelių eismo saugą

vlmedicina.lt | 2013-04-05 09:28:20

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) 2013 m. kovo 14 d. išleido antrąją pasaulinę kelių eismo saugos ataskaitą, skirtą Saugaus eismo dekadai (angl. Global status report on road safety 2013: supporting a decade of action).

Eismas
Algirdo Kubaičio nuotr.

Kaip rodo skelbiami duomenys, tik vienoje iš septynių šalių yra išsamūs teisės aktai, apibrėžiantys penkis pagrindinius mirčių ir sužalojimų eismo įvykiuose rizikos veiksnius: vairavimą esant neblaiviam, greičio viršijimą, saugos diržų bei motociklų ir mopedų vairuotojų šalmų nenaudojimą ir nepakankamą vaikų apsaugą. Norint sumažinti mirčių ir sužalojimų skaičių keliuose, būtina keisti atitinkamus teisės aktus. Ataskaita bus naudojama kaip pagrindas vykdyti ir vertinti Jungtinių Tautų 2011–2020 m. Saugaus eismo dekadą.

Ataskaitoje yra trys pagrindiniai skyriai: dabartinė kelių eismo saugos situacija pasaulyje, eismo saugos srities teisės aktų pažanga ir transporto politika pėsčiųjų ir dviratininkų atžvilgiu. Šis leidinys taip pat ypatingas tuo, kad jame galima rasti informacijos apie eismo saugos būklę kiekvienoje PSO šalyje narėje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras taip pat dalyvavo rengiant antrąją pasaulinę ataskaitą. Bendradarbiaudamas su įvairių institucijų atstovais, jis pateikė PSO su institucijomis suderintą informaciją apie Lietuvoje veikiančias įstaigas, galiojančius teisės aktus, strategijas, eismo įvykių statistiką ir duomenų rinkimą bei kitą informaciją.

Lietuva šioje ataskaitoje minima kaip šalis, turinti gerą mirčių eismo įvykiuose registravimo sistemą. Joje nurodoma, kad Lietuvoje yra vaikščiojimą ir važiavimą dviračiu skatinanti politika, taip pat numatytas viešojo transporto vystymosi tikslas, vykdoma eismo dalyvių grupių atskyrimo politika. Lietuvoje didžiausią dalį žuvusiųjų keliuose sudaro pėstieji (36 proc.), automobilių vairuotojai (23 proc.) ir keleiviai (20 proc.). Likusią žuvusiųjų dalį sudaro dviratininkai (7 proc.), motociklų ir mopedų vairuotojai (6 proc.), sunkvežimių vairuotojai ar keleiviai (3 proc.), autobusų vairuotojai ar keleiviai (mažiau nei 1 proc.). Ataskaitoje skelbiami 2010 m. duomenys.

Tą pačią dieną pasirodė ir Europos regionui aktualus leidinys apie faktus Europoje ir 2013 m. pasaulio saugaus eismo būklės ataskaitą (angl. European facts and Global status report on road safety 2013), kurį išleido PSO Europos regiono biuras. Šiame leidinyje rašoma, kad Europoje per trejus pastaruosius metus žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo 25 procentais, tačiau tik pusė Europos šalių turi tinkamus eismo saugą reglamentuojančius įstatymus. Valstybės turėtų skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiausių eismo dalyvių, tokių kaip pėstieji, dviratininkai bei dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių vairuotojai, apsaugai, nes šiuo metu jie sudaro 43 procentus visų žuvusiųjų eismo įvykiuose.

Yra pastebimi dideli netolygumai visame Europos regione. 66 procentai mirčių tenka mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims. Šiose šalyse mirtingumo rodiklis yra 2,4 karto didesnis nei dideles pajamas gaunančiose šalyse. Tik 33 šalyse yra išsamūs teisės aktai, nustatantys greičio apribojimus apgyvendintose teritorijose (tarp jų ir Lietuvoje). 11 šalių didžiausias leistinas greitis miestuose yra didesnis nei 50 km/h.

3 šalyse didžiausia leistina alkoholio koncentracija yra didesnė nei 0,05 g/dl, o ribinės alkoholio koncentracijos kraujyje nėra nustačiusios 2 valstybės. 29 procentuose šalių yra įteisinta mažesnė alkoholio koncentracija kraujyje pradedantiesiems vairuotojams, 33 procentuose – ir vairuotojams profesionalams.

Beveik visos šalys (90 procentų Europos valstybių) turi įstatymą, reikalaujantį naudoti šalmus įvairiems eismo dalyviams, įvairių tipų keliuose ir važiuojant įvairiomis motorinėmis transporto priemonėmis. Apie efektyvų šių teisės aktų įgyvendinimą pranešė 46 procentai valstybių.

Visose Europos valstybėse yra privaloma naudoti saugos diržus. Tik trijose valstybėse nėra įteisintas visų transporto priemonių keleivių saugos diržų naudojimas. 38 procentuose valstybių šie teisės aktai yra vykdomi.

Mobiliųjų telefonų naudojimas transporto priemonėse yra ribojamas 98 procentuose Europos šalių. 96 procentuose šalių draudžiama naudoti rankose laikomus mobiliuosius telefonus. 10 procentų šalių neleidžiama kalbėtis telefonu ne tik jį laikant rankose, bet ir naudojantis laisvų rankų įranga. 37 procentai valstybių vykdo rutininį duomenų rinkimą apie naudojimąsi mobiliaisiais telefonais.

Daugelis regiono šalių turi nacionalinę politiką, skatinančią vaikščioti ir/ar važiuoti dviračiu, kaip alternatyvą keliauti automobiliu. 41 viena šalis turi patvirtintą politiką, kuri remia investicijas į viešąjį transportą.

Kaip rodo statistika, kiekvienam mirusiajam kelių eismo įvykiuose tenka 23 asmenys, paguldyti į ligoninę, ir 112 žmonių, pristatytų į greitosios pagalbos skyrių. Tai lemia didžiules sveikatos priežiūros išlaidas. Skaičiuojama, kad apie 3 procentai visų sužeidimų kelių transporto įvykiuose baigiasi nuolatine negalia.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų