Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Amžius, akys ir paros bioritmą reguliuojantis laikrodis – kuo tai susiję?

www.lrt.lt | 2013-05-10 15:05:31

Paros bioritmai – mūsų vidiniai biologiniai laikrodžiai, atsakingi už miego-budrumo ciklą. Sudėtinga ir puikiai suderinta hormonų ir biocheminių reakcijų sistema 24 valandų paroje sukuria tinkamą gyvenimo ritmą, pagal kurį rytais pabundame, dienos metu išliekame žvalūs, naktį miegame ir „atsinaujiname“.

Miegas
© Fotolia.com

Pagrindinis šios sistemos komponentas – tam tikru metu organizme išsiskiriantis miego hormonas melatoninas, rašo psychologytoday.com. Kai biologiniai laikrodžiai veikia sklandžiai, jo išskiriama nakties metu. Melatonino kiekis dieną kur kas mažesnis, šiuo paros metu pakyla kortizolio hormono lygis, padedantis mums išlikti budriems ir energingiems.

Bioritmai, melatonino lygio pokyčiai priklauso nuo buvimo šviesoje. Čia pagrindinį vaidmenį atlieka akys – jos pagauna šviesą ir perduoda šią informaciją smegenų daliai, atsakingai už biologinių laikrodžių veiklą.

Mokslininkai pastaraisiais metais atrado tinklainėje glūdinčių ląstelių, kurias suaktyvina šviesa, komunikuojančių su smegenų dalimi, kontroliuojančia bioritmus.

Mūsų vidiniai laikrodžiai – sudaryti nepaprastai preciziškai ir yra ypač jautrūs:

šviesai nakties metu. Šiais laikais dėl to galime kaltinti dieną ir naktį mus supančius elektroninius prietaisus. Užmigus prie įjungto TV ekrano, mobilųjį, nešiojamąjį kompiuterį ar planšetę palikus ant miegamojo staliuko, iš šių prietaisų sklindanti šviesa gali sutrikdyti bioritmus ir miego kokybę;

amžiui. Tyrimai parodė, kad biologinis laikrodis bėgant metams veikia vis prasčiau;

pamaininiam darbui. Žmonės, dirbantys naktimis, dažnai kenčia nuo išsiderinusio biologinio laikrodžio. Ugniagesius, policininkus, medikus, pilotus ir kitus pamaininius darbuotojus bei dažnai tarp laiko juostų keliaujančius žmones neretai kamuoja nemiga ir kitos sveikatos problemos, sukeltos būtent sutrikusių bioritmų.

Metams bėgant, mūsų akys taip pat sensta: vyzdžiai susiaurėja, akies lęšiukas įgauna geltoną atspalvį. Jos vis prasčiau absorbuoja šviesą, ypač mėlynos spalvos – tą spektro dalį, turinčią išskirtinai stiprų poveikį jau aptartoms tinklainės ląstelėms, veikiančioms su smegenų dalimi, kontroliuojančią biologinius ritmus. Dešimtmečio akys gali pagauti 10 kartų daugiau mėlynos šviesos nei 95 metų amžiaus senolio. 45-erių metų žmogaus akys geba absorbuoti vos pusę (50 proc.) mėlynos šviesos, reikalingos, kad bioritmai veiktų kaip reikiant.

Taigi buvimas šviesoje, ypač natūralioje saulės, – nepaprastai svarbu. O senstant tai darosi dar svarbiau. Norint, kad bioritmai būtų harmoningi ir nereikėtų kęsti nemigos bei kitų sveikatos sutrikimų, dieną būtina kuo daugiau laiko praleisti šviesoje. Tinkamam vidinių laikrodžių funkcionavimui labai svarbi ir akių būklė – kruopštus akių ligų, tokių kaip katarakta, gydymas – privalomas. Trumpiau tariant, gera akių sveikata garantuoja miego ir viso gyvenimo kokybę.

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų