Sūrus maistas kelią apetitą, o ne troškulį

Visi esame girdėję, kad sūrus maistas sukelia troškulį. Tačiau pasirodo, kad ši išmintis nėra visiška teisybė, – rašo sciencedaily.com.

Reklama

Studijoje, skirtoje pasirengti misijai į Marsą, tarptautinė mokslininkų komanda išsiaiškino, kad sūraus maisto poveikis yra priešingas nei tikimės. Tiriamieji, kurie maitinosi sūresniu maistu, organizme sukaupė daugiau skysčių, nebuvo tokie ištroškę ir juto didesnį energijos poreikį.

Iki šiol jokia ilgalaikė studija nesigilino į druskos kiekio dietoje bei skysčių vartojimo įpročių ryšį. Mokslininkams buvo savaime suprantama, kad didesnis druskos kiekis maiste skatina pašalinti daugiau šlapimo, nes žmogus išgeria ir daugiau skysčių. Tačiau viskas ne taip paprasta ir greita! Atliekant bandymus ši įsisenėjusi nuomonė buvo patikrinta, o gauti stebinantys rezultatai publikuoti klinikinių tyrimų žurnale (The Journal of Clinical Investigation).

Kodėl tiriant pasirinkta imituoti kelionę į Marsą? Kas bendra tarp jos ir druskos? Iš esmės nieko, išskyrus tai, kad ilgoje kelionėje kiekvienas vandens lašas gali būti gyvybiškai svarbus. O ryšys tarp druskos suvartojimo ir troškulio gali nulemti mitybos plano sudarymo ir skaičiavimų klaidas. Tad itin svarbu sudaryti tinkamas sąlygas kosmonautams ir matavimus atlikti teisingai.

Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes po 10 savanorių, apgyvendintų erdvėlaivyje simuliuojant kelionę į Marsą. Pirmoji grupė buvo egzaminuojama 105 dienas, antroji – 205 dienas. Dalyviams skirta identiška dieta, išskyrus kelias bandomąsias savaites, kuomet jiems buvo duodama maisto su skirtingu druskos kiekiu.

Kaip ir tikėtasi, kuo sūresniu maistu buvo maitinami dalyviai, tuo daugiau druskos išsiskirdavo su jų šlapimu. Taip pat nenustebino ir išsiskiriančio šlapimo kiekis. Tačiau keista pasirodė tai, kad jo kiekis padidėjo ne dėl didesnio skysčių suvartojimo: sūresnė mityba paskatino išgerti mažiau. Druska suaktyvino mechanizmą, kuris „išsaugo“ vandenį inkstuose ir organizme.

Atlikus bandymus su laboratorinėmis pelėmis, išsiaiškinta, kad čia svarbus šlapalo vaidmuo. Pastarojo sintezei reikia daug energijos, buvo pastebėta, kad sūriai maitintos pelės daugiau ir suvalgė. Taip pat ir tirtieji „kosmonautai“ skundėsi ne troškuliu, o alkiu.

Šis projektas verčia mokslininkus dar kartą peržiūrėti šlapalo funkcijas organizme. „Gali būti, jog šlapalas yra ne tiesiog galutinis baltymų apykaitos produktas, o svarbus osmolitas (osmoprotektorius), vykdantis specifinę apsauginę reakciją (surišant ir transportuojant vandenį), padedančią žmogaus ląstelėms užsitikrinti gyvybiškai būtiną vandens kiekį. Taip išsaugomas vanduo, kuris pasišalintų su druska“, – komentavo profesorius Friedrich C.Luft.

Naujieji pastebėjimai gali pakoreguoti šiandieninį homeostazės supratimą. „Žinoma, reikia nepamiršti įvertinti ir kitus organizme vykstančius procesus bei jų sąryšį su vandens balanso palaikymu. Tai privalome padaryti iki realių misijų į Marsą“, – sakė mokslininkai.