Alergija šalčiui: apie viską, ką turėtume žinoti

Vadinamąja šalčio dilgėline serga vienas iš dviejų tūkstančių europiečių. Tiesa, kasmet sergančiųjų skaičius gerokai padidėja. Ką medicinos mokslas žino apie šią ligą?

Reklama

Alergija šalčiui – tai alerginės organizmo reakcijos į žemą temperatūrą, įskaitant ir šaltą orą, šaltą vandenį, prisilietimą prie šaltų objektų. Žema aplinkos temperatūra sukelia įvairių kūno vietų intensyvų paraudimą, niežėjimą, patinimą. Ryškiausiai požymiai matomi tose vietose, kurios ilgiausiai kontaktavo su šalčiu. Tokias alergines odos reakcijas dažnai sukelia ne tik šaltas, žiemiškas oras, bet ir šaltas vanduo. Pavyzdžiui, maudantis ežere ar jūroje.

Simptomai

Šalčio dilgėlinės simptomai pasireiškia neilgai trukus po to, kai oda pradeda kontaktuoti su šaltu oru ar vandeniu. Nors simptomai prasideda sąlyčio su šalta aplinka metu, jie dažnai nesibaigia netgi perėjus į šiltesnę aplinką. Šiltoje aplinkoje situacija gali dar pablogėti.  Dažniausiai kenčiantys nuo šalčio alergijos žmonės vienus ar kitus simptomus pajaučia, kai temperatūra esti žemesnė nei 4 laipsniai pagal Celsijų, bet ypatingesniais atvejais pasireiškia alergijų ir esant aukštesnei temperatūrai. Ypač jei oras ar aplinka drėgna, vėjuota.

Pagrindinės matomos ar jaučiamos šalčio dilgėlinės reakcijos būna raudoni, niežtintys, dažniausiai apvalūs išbėrimai įvairiose kūno vietose. Tokia dilgėlinė ir angioedema gali būti lokalizuotos tik tam tikroje kūno vietoje arba bendrinio pobūdžio – išsibarsčiusios ant viso kūno. Išbėrimas matomas dar mažiausiai pusę valandos nuo kontakto pradžios. Šaltus objektus laikant rankos gali ištinti, pabrinkti. Lygiai taip pat gali dilgčioti, ištinti lūpos, kai valgomi šalti maisto produktai. Labai retais atvejais išbrinksta visas liežuvis ir burnos gleivinė, gali būti užblokuojami kvėpavimo takai.

Kai kuriems žmonėms, kurie turi alergiją šalčiui, šaltis gali būti itin pavojingas. Pavyzdžiui, alerginės reakcijos gali paveikti visą kūną ir organizmą. Tai vadinama sistemine alergine reakcija.

Sisteminė alerginė reakcija šalčiui pasireiškia dusuliu, sunkumu kvėpuojant, alpuliu, sąmonės netekimu, staigiu kūno temperatūros nukritimu, drebuliu, širdies permušimu arba nereguliariu plakimu, ūmiais skausmais pilvo srityje, galūnių ištinimu. Pačios pavojingiausios alerginės reakcijos gali ištikti, kai visas kūnas yra veikiamas šalčio, pavyzdžiui, maudantis šaltame vandenyje. Staigus ir didelis histamino ar kitų biogeninių aminų - imuninės sistemos mediatorių  išsiskyrimas lemia staigų kraujospūdžio kritimą, gali išsivystyti į anafilaksinį šoką, net mirtį. Tiesą sakant, alerginių reakcijų šalčiui laipsnis yra labai įvairus ir individualus – nuo mažų taškelių nedideliame odos plote iki minėto anafilaksinio šoko retais atvejais. Būtina paminėti, kad neretais atvejais tokia rimta organizmo „nemeilė“ šalčiui praeina. Vieniems per trumpesnį laikotarpį, pavyzdžiui, per kelis mėnesius. Kai kuriems šis sveikatos sutrikimas gali tęstis metų metus.

Jei pastebėjote kokius iki šiol nematytus odos pakitimus, susijusius su buvimu šaltoje aplinkoje, rekomenduojama apsilankyti pas savo gydytoją. Net jei alerginės reakcijos nėra stiprios, gydytojas galės ištirti, ar tokia alergija neslepia kokių pamatinių ligų. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei šaltis sukelia jums galvos svaigimą, apsunkina kvėpavimą, esant šaltam orui brinksta burnos gleivinė.

Priežastys

Šalčio dilgėlinės priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad dėl to dažnai kaltos per daug jautrios odos ląstelės. Jų jautrumas gali būti paveldėtas arba atsirasti po virusinės ar kitokio pobūdžio ligos. Tokiu atveju sąlytis su šalčiu sukelia histamino ir kitų imuninės sistemos mediatorių išsiskyrimą į odą, padidėja putliųjų ląstelių aktyvumas. Atsiranda jau aptarti nemalonūs simptomai.

Šalčio dilgėlinė gali būti idiopatinė, pirminė. Arba antrinė - kai alergija šalčiui atsiranda po kokios kitos imuninės, kraujo ar infekcinės ligos. Idiopatinė dilgėlinė paplitusi labiau.

Neįprasta alergija gali kamuoti nepriklausomai nuo amžiaus, rasės, lyties, kitų faktorių. Tačiau pastebėta, kad dažnesnė  tarp vaikų ar paauglių. T.y. pirmą kartą šios alergijos simptomai pasireiškia vaikystėje. Laimei, tokio pobūdžio šalčio dilgėlinė dažniausiai po kelerių metų ir praeina. Didesnė tikimybė, jog alergija šalčiui pasireikš ir po ligų, organizmo nusilpimo. Ypač dažnai – po virusinių infekcijų. Yra rastos kelios virusų rūšys, glaudžiai susijusios su šalčio dilgėlinės atsiradimu.

Kai kada alergiją šalčiui sukelia ir kitos, pamatinės, organizmo ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, krioglobulinemija, hepatitas ar vėžys. Galiausiai įtakos turi paveldimumas. Vadinamas šeimyninis autouždegiminis šalčio sindromas perduodamas iš kartos į kartą. Genetiškai nulemta alergija šalčiui pasireiškia ne tik skausmingais odos išbėrimais ir į peršalimą panašiais simptomais, bet ir dažnu raumenų ar sąnarių skausmu, galvos skausmu, pykinimu, vangumu, nuolatiniu troškuliu, regėjimo sutrikimais.

Medikai itin susidomėjo šalčio dilgėline ir ypač - paveldima jos forma. Tad prieš gerus metus nustatyta, jog žmonių, paveldėjusių šalčio alergiją, DNR yra modifikuota. Tiksliau, lyginant su normalia DNR seka, čia trūksta mažo fragmento. Šio fragmento trūkumas nulemia ne tik šalčio alergiją, bet ir kitas autoimunines uždegimines odos ligas.

Į ką atkreipti dėmesį

Jei nerimaujate dėl nebūdingų odos reakcijų po kontakto su šalčiu ir ruošiatės aplankyti specialistą, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

Pasižymėkite visas jums nerimą keliančias odos ar kitų kūno vietų reakcijas, nebūdingus kūno pakitimus.

Pagalvokite, ar buvo kokių svarbių pokyčių gyvenime, įvykių prieš pasireiškiant šalčio alergijai.

Susidarykite sąrašą visų vaistų, vitaminų, kuriuos dabar vartojate.

Pasiruoškite atsakyti į tokius gydytojo klausimus: kada nemalonūs simptomai prasidėjo; ar ne per seniausiai nesirgote kokiomis kitomis ligomis; ar buvo panašių atvejų šeimoje, giminėje; ar pakeitėte gyvenamąją vietą; ar pakeitėte maistą, kurį valgote; kas pablogina, sustiprina alergines reakcijas šalčiui.

O iki kol nuvyksite pas gydytoją, venkite dirginti pažeistas kūno vietas, krapštyti jas, plauti muilu su šarmais. Stenkitės sumažinti aktyvių užsiėmimų kiekį, mat energinga veikla gali sukelti dar didesnį uždegiminių mediatorių išsiskyrimą į odą. Vartokite nereceptinius antihistamininius preparatus, antialerginius kremus.

Diagnozė ir gydymas

Iš esmės šalčio dilgėlinė gali būti diagnozuojama labai paprastai – ledo kubelį kurį laiką palaikius ant vidinės dilbio pusės. Esant šalčio alergijai, vieta, ant kurios buvo padėtas ledo kubelis, patins, paraus, pradės dilgčioti. Tokie simptomai nepraeis dar kurį laiką ir nuėmus ledo kubelį.

Specifinių medikamentų, skirtų ligai gydyti, nėra. Kaip ir kitų alergijų atveju, svarbiausia – vengti alergijos priežasties. Šiuo atveju – šalčio. Tai ir šalto oro, ir šalto vandens, maisto. Ne mažiau vertėtų vengti ir staigaus temperatūrų pokyčio.

Medikamentinis gydymas taikomas simptomų švelninimui. Tai tokie antihistamininiai preparatai, kaip cetirizinas, levocetirizinas, ebastinas, loratadinas, desloratadinas, feksofenadinas ir kiti priešalerginiai vaistai. Jei simptomai nesiliauja, kai kuriais atvejais gydytojai paskiria senesnės kartos antidepresantų. Mat senesnės kartos antidepresantai irgi veikia histamino receptorius, tik per kitus mechanizmus. Medikamentai alergijos neišgydys, tačiau palengvins simptomus ir sumažins žmogaus patiriamą diskomfortą. Jei su šalčio alergija susijusios tam tikros pamatinės imuninės ligos, pirmiausia būtina gydyti jas.

Specifinių būdų išvengti šalčio dilgėlinės nėra, tačiau pagrindinės rekomendacijos būtų vengti sąlyčio su šaltu oru ar vandeniu, saugoti odą nuo šalčio tam tinkama apranga ir apsauginiais nuo šalčio kremais.

Šaltiniai

Rapini, Ronald P.; Bolognia, Jean L.; Jorizzo, Joseph L. (2007). Dermatology: 2-Volume Set. St. Louis: Mosby. pp. 267–8. ISBN 1-4160-2999-0.

Mahmoudi M (May 2001). "Cold-induced urticaria". J Am Osteopath Assoc 101 (5 Suppl): S1–4. PMID 11409259.

Magerl M, Schmolke J, Siebenhaar F, Zuberbier T, Metz M, Maurer M (December 2007). "Acquired cold urticaria symptoms can be safely prevented by ebastine". Allergy 62 (12): 1465–8. doi:10.1111/j.1398-9995.2007.01500.x. PMID 17900265.

www.coldurticaria.info