Alergija mažina smegenų vėžio tikimybę?

Analizuodami kelis tyrimus, kurių metu buvo stebima didelė grupė žmonių, mokslininkai pastebėjo, kad sergantieji alergija ir turintieji nežymiai padidėjusį (25 – 100 kU/L) imunoglobulino E (baltymas kraujuje, atspindintis alergiją) kiekį kraujuje rečiau serga smegenų vėžiu glioma.

Reikalingi išsamesni tyrimai

D. Michaud su kolegomis įvertino keturių prospektyvinių tyrimų duomenis ir palygino jų rezultatus su kontroline grupe. Iš viso buvo palyginti 169 sergantieji glioma pacientai su 520, kurie nesirgo.

Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad nežymiai padidėjęs IgE kiekis (25-100 kU/L) reikšmingai sumažina riziką sirgti smegenų vėžiu – glioma.

Analizuojant pacientus pagal lytį, paaiškėjo, kad ši tendencija statistiškai  reikšminga buvo vyrų grupėje. Tarp moterų ši tendencija nepastebėta.

Tyrimo autoriai mano, kad alergija sergantys pacientai turi labiau išreikštą imuninį atsaką, kuris gali sumažinti riziką sirgti smegenų vėžiu. Visgi jie įsitikinę, kad reikalinga atlikti išsamesnius prospektyvinius tyrimus šiai hipotezei tirti.

Navikai galvos smegenyse

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) gydytojas neurochirurgas Kęstutis Jacikevičius “Vakarų Lietuvos medicinai” aiškino, kad gliomos atveju galvos smegenyse išauga įvairaus piktybiškumo laipsnių navikai. “Bet anksčiau ar vėliau šie navikai vis tiek supiktybėja, - kalbėjo neurochirurgas. - Esu girdėjęs apie teorinę galimybę alergiškiems žmonėms išvengti šio susirgimo, nes jie turi stimuliuotą imuninę sistemą. Tačiau atliktas tik epidemiologinis tyrimas, o reikalingas ir eksperimentinis”.

Kiek gydytojo pacientų yra sirgusių alergija? “Kiek tokių yra, neatkreipiau dėmesio, bet panašu, kad tokių ir nėra”.

Per metus KUL gydoma apie 60 glioma sergančių pacientų. K. Jacikevičiaus teigimu, šios ligos atvejų kasmet Lietuvoje daugėja. “Nežinau, ar tai lemia tobulėjanti diagnostika, ar senstanti visuomenė, nes glioma dažniausiai serga vidutinio amžiaus žmonės – nuo 30 iki 50 m. amžiaus. Pirmieji ligos požymiai – intensyvūs galvos skausmai, silpstančios galūnės. Pirmą kartą į mus pacientai kreipiasi dažniausiai po pirmojo epilepsijos priepuolio. Iki tol buvusiam sveikam žmogui staiga išsivysto epilepsija. Tiriamos priežastys ir taip diagnozuojama glioma”, - aiškino portalo konsultantas.

Dilgėlinė – rizikos faktorius

Vilniaus universitetinės ligoninės Alergologijos centro vadovas Eduardas Razgauskas, kalbėdamas su “Vakarų Lietuvos medicina” apie tai, ar turintieji nežymiai padidėjusį  IgE kraujuje gali viltis nesusirgsiantys vėžiu, sakė vienareikšmiško atsakymo neturįs.

E. Razgausko manymu, jo neturi ir kiti. “Išsamių tyrimų, nepriekaištingai atliktų, lyg ir nėra, - kalbėjo Alergologijos centro vadovas. - Vienas garsiausių -1971-1975 m. vykdytas piktybinių auglių epidemiologinis 

tyrimas, kuriame dalyvavo 6913 suaugusių žmonių. Jų buvo klausiama apie rūkymą, alergines ligas ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vėžiui. Po  dešimties metų ištyrus tuos pačius žmones paaiškėjo, kad asmenys, anksčiau sirgę alerginėmis ligomis (astma, šienlige, dilgėline, alergija maistui ir kt.) susirgo dažniau viena iš vėžinių ligų. Labiausiai tai pasireiškė asmenims, sirgusiems dilgėline. Vėžinių ligų grupėje  rizika susirgti  leukemija, limfoma ir mieloma buvo didžiausia, sergant dilgėline. Remiantis šiuo tyrimu buvo padaryta prielaida, kad alerginės ligos neapsaugo nuo vėžinių susirgimų, o atskirais atvejais net yra vienas iš faktorių, didinančių riziką susirgti kai kuriomis vėžinėmis ligomis, pvz., leukemija, sergant dilgėline. Tokie duomenys buvo paskelbti 2006 metais”.

Portalo pašnekovas papasakojo ir apie neseniai paskelbto danų mokslininkų tyrimo rezultatus. Ilgą laiką stebėję 17 tūkst asmenų danai nustatė, kad asmenys, kurie sirgo kontaktiniu  alerginiu dermatitu (odos uždegimas, atsirandantis po kontakto su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, pvz., nikeliu ar kosmetikos priemonėmis), vėliau rečiau sirgo odos ir krūtų vėžiu negu tie, kurie nebuvo sirgę alerginiu  kontaktiniu odos uždegimu. Tačiau esą jie dažniau susirgdavo šlapimo pūslės vėžiu. Prie šių išvadų prieita atlikus specialų vadinamąjį odos lopo mėginio tyrimą.

Imuninio “budrumo” hipotezė

“Šiais metais žurnale „Allergy“ paskelbta studija apie IgE  žmonių serume ir riziką atsirasti kai kuriems smegenų augliams , - toliau pasakojo daktaras. - Buvo tirti   275 asmenų, sirgusių glioma, serumai, 175 - sirgusių meningioma ir  49 - sirgusių švanoma. Pagal šį tyrimą, rizika susirgti glioma buvo mažesnė, jei kraujuje buvo daugiau (didesnė  koncentracija) IgE prieš dažniausiai pasitaikančius įkvepiamuosius alergenus. Tyrėjų manymu, jų duomenys paremia hipotezę, kad sensibilizuoti  įkvepiamiems alergenams asmenys, t. y. sergantys šienlige ir kitomis kvėpavimo alerginėmis ligomis, rečiau suserga glioma”.

Alergologo teigimu, yra labai aktyviai svarstomi mechanizmai, kurie galimai apsaugotų sergančiuosius alerginėmis ligomis nuo vėžinių ligų. “Alerginių  ligų esmę sudaro padidėjęs imuninis organizmo atsakas į šiaip jau nekenksmingas aplinkos medžiagas, o vėžinėmis ligomis susergama susilpnėjus šiam atsakui, šiuo atveju - į  pakitusias vėžiškai ląsteles, - aiškino E. Razgauskas. - Apsauginė (imuninė) sistema nebereaguoja ir leidžia toms ląstelėms daugintis. Todėl manoma, kad alerginių ligų atveju padidėjęs imuninis „budrumas” lyg ir saugo nuo nevaldomo vėžinių ląstelių  dauginimosi. Deja, kol kas tai  tėra  prielaidos - mechanizmai  tiriami, nors onkologinėje praktikoje kai kurių vėžinių ligų atvejais jau taikomi imunoterapiniai gydymo metodai. Sergant alerginėmis ligomis toks gydymas taikomas jau šimtą metų. Europos  alergologijos ir klinikinės imunologijos kongresas šiais metais paskelbė net deklaraciją, kuria raginama imunoterapinį metodą kiek galima plačiau naudoti alerginėms ligoms gydyti, nes tik jis vienas gali pakeisti alerginės ligos eigą - susilpninti arba visai panaikinti padidėjusį jautrumą kai kurioms medžiagoms”.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis:

 Calboli FCF, et al "Prediagnostic plasma IgE levels and risk of adult glioma in four prospective cohort studies" J Natl Cancer Inst 2011