Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Aleksas Pašilis: „Filmavau indo kremaciją ir bijojau, kad manęs nenudobtų“(1)

Ligita Sinušienė | 2012-12-01 00:05:32

 

Tris kartus buvęs Indijoje giruliškis Aleksas Pašilis kas kartą nuvykęs į šią egzotišką šalį jaučiasi tarytum sugrįžęs į namus. Ir induizmo filosofija į jį įsiskverbė su genais, - taip tvirtina pats. Būdamas penkerių ir pirmą kartą paėmęs į rankas spalvotus pieštukus pilną sąsiuvinį pripiešė vandenynų, smėlio ir palmių, kurių tada nebuvo matęs net paveikslėliuose. Po daugybės metų atvykęs į egzotišką šalį lietuvis iš arti pamatė dar kai ką, ko nebuvo regėjęs – mirusiojo indo kremaciją.

 

 

Karvė Indijoje
Indijos miestelio gatvėje. Žilvino Užkuraičio nuotr.

 

 

Norėjo Indiją gelbėti

 

 

„Pirmą kartą į Indiją važiavau dėl Sai Babos. Buvau apie jį girdėjęs, daug skaitęs, negalėjau patikėti, kad šiais laikais dar gali gyventi tokia asmenybė. Antrą kartą jau važiavau  dėl Sai Babos ir Indijos, trečią – dėl Indijos ir Sai Babos, - paklaustas, kas jį taip traukia į šią šalį, atsakė Aleksas Pašilis. – Turėčiau pinigų, tai ir keliaučiau nuolat po Indiją“.

 

 

Aleksas Pašilis
Aleksas Pašilis Indijoje lankėsi tris kartus. "Turėčiau pinigų - nuolat ten keliaučiau", - sako jis. Asmeninio archyvo nuotr.

 

 

Vis dėlto pašnekovas sako, kad jei Indija ir nebūtų turėjusi Sai Babos, ji vis tiek jį būtų sužavėjusi. „Visa tai, kas yra Indijoje, man sukelia jausmą, kad grįžau namo“, - sako. Tiesa, ne visą ją iš karto lietuviui (turbūt tiksliau – europiečiui) paprasta ir lengva iš karto priimti. „Tik nuvažiavęs ir pamatęs neįsivaizduojamą skurdą (šeimos gyvena tikrose lūšnose), kokias dvi savaites galvojau apie tai, kaip šią šalį išgelbėti, - šypsosi prisiminęs A. Pašilis. – Bet kai matai juos visus linksmus, užsimetę ant pečių savo karmą vaikšto visi išsišiepę, pradedi galvoti, ką iš tiesų reikia gelbėti“.

 

 

Indui baltasis – dievas ir turtų šaltinis

 

 

Lietuviui reikėjo priprasti ir prie vietos gyventojų požiūrio į europiečius. Mat baltaodžiai čia laikomi vos ne dievais. „Visi nori priliesti tave, pakalbinti. Tačiau iš tiesų tas požiūris į turistus yra dvejopas, nes tuo pat metu jie vis galvoja, kaip tave apsukti, apgauti, iš tavęs pasipelnyti. Turguje priėjus baltajam indas kainą užkelia 20 kartų“, - pasakojo A. Pašilis.

 

 

Tiesa, kai šioje šalyje esi ne pirmą kartą, giruliškis sako jau galįs išvengti akivaizdžių apgaulių. Tačiau apie šią indų savybę mūsų tautietis kalba labai tolerantiškai – nė kiek ant jų nepyksta: „Juk prisiminkime Lietuvą prieš 50 metų. Jei atvažiuodavo koks giminaitis iš Amerikos, kokios mintys lįsdavo lietuviui į galvą? „Gal mašiną nupirks? O gal namą?“. Taip ir indai žiūri į baltuosius“.

 

 

Tačiau anaiptol ne visi turistai tokie tolerantiški. A. Pašiliui nepriimtinas kitų europiečių, net lietuvių, paniekinamas požiūris į šalies, į kurią atvyko, šeimininkus. O tokių, kurie įkyraujančius indus veja šalin, teko pamatyti ne vieną. Nors pats irgi dešimtis kartų piktinosi vietinių tvarka ir noru apgauti. „Vis dėlto, jei atvykęs elgiesi draugiškai, ir aplinka su tavimi elgiasi draugiškai“, - apibendrina A. Pašilis.

 

 

Kitoks pasaulis

 

 

O pirmas įspūdis atvykus į lietuviams labai egzotišką šalį – kitas pasaulis. Tokiais žodžiais A. Pašilis ir įvardija jausmą, apėmusį vos išlipus iš lėktuvo. „Kitokie žmonės – tamsūs, kitokios spalvos, mūsų akiai net labai neskoningos – ryškios, o dominuojantis – rožinė-violetinė. Ir raudona žemė, kaip Marso“, - įspūdžiais dalijasi portalo pašnekovas.

 

 

 

 

Indijos miestai, pašnekovo teigimu, tartum didžiuliai muziejai. „Pavyzdžiui, Bombėjuje važinėja dar anglų palikti senutėliai autobusai, o Europos muziejuose tokie tik keli stovi kaip eksponatai“, - pasakoja vyras. 

 

 

Lietuvos pajūrio gyventojas kiekvieną kartą apsigyvendavo Sai Babos ašrame. Tačiau kitame, indiškame, pasaulyje, šie ašramai turi dar kitą savo pasaulėlį. Jei Indijos gatvėse, miestuose juntama smarvė nuo čia pat pilamų atliekų, atvirų kanalizacijos griovių, tai vos įžengus į ašramo teritoriją, aptvertą nedidele tvorele, pasitinka gaivaus ir švaraus oro gūsis. Net jei vėjas ir dvelkia nuo miesto pusės. Šį reiškinį A. Pašilis priskiria prie fenomenalių Indijos reiškinių, kurių jis negalįs racionaliai paaiškinti. Beje, vyras sako, jog visose Indijos šventyklose toks gaivus ir tyras oras.

 

 

Antisanitarijoje – pedantiška švara

 

 

A. Pašilis atkreipia dėmesį, kad Indijoje senoji medicina yra lygiavertė mokslinei. Čia pilna vaistinių, prekiaujančių tik natūralių žolelių preparatais. „Vienos kelionės metu susirgo viena rusė turistė, tai vietos indai ją nusiuntė į tokią vaistinėlę, paaiškinę, kad vaistininkas jai patars, ką įsigyti“, - tęsė pasakojimą.

 

 

Indija
Keliaujam. Žilvino Užkuraičio nuotr.

 

 

Lietuvis atkreipė dėmesį, kad šioje šalyje, kad ir kokia ji nešvari būtų, kad ir kokiomis antisanitarinėmis sąlygomis žmonės gyventų, gyventojai taip neserga. Turistus ligos irgi nelabai kerta. „Į Gangą meta visokias atliekas, sudegusius lavonus, o užsimanę gerti atsigeria to paties vandens ir eina toliau. Gal jų organizmai labiau prisitaikę? – dalijosi įspūdžiais pašnekovas. – Be to, nors aplinkui šiukšlės, atliekos pūva, bet patys žmonės pedantiškai švarūs, drabužėliai išplauti. Aš tarp jų jaučiausi labai nešvarus – man karšta, prakaitas bėga, baltinių apykaklė tuoj pajuoduoja“.

 

 

Išgydė Sai Baba?

 

 

Beje, ir pats Indijoje nesusirgo jokia infekcija. Nors vienos iš kelionių metu buvo smarkiai sunegalavęs. Tačiau pats sako žinąs priežastį. „Jei turiu labai didelį stresą, man labai smarkiai pradeda skaudėti pilvą. Ir skaudėti gali mėnesį ar du. Tąkart man buvo kilę problemų dėl vizos ir labai dėl to jaudinausi. Tad su tuo stresu ir išvykau. Skausmas buvo toks stiprus, kad mažais žingsneliais vos nuėjau iki ašramo kavinukės atsigerti juodosios arbatos. Žinoma, ji man nepadėjo, tad tokiais pat mažais žingsniukais ėjau atgal į savo kambarį. Netrukus turėjo prasidėti daršanas – laikas, kai Sai Baba vaikšto tarp žmonių. Tada pagalvojau: „Sai Baba, nepyk, bet šįkart į daršaną neateisiu“. Tačiau mane pamatęs tvarkdarys ženklais parodė, kad turiu eiti pas Sai Babą. Aš jam rodau, kad sergu, bet atėjo antras tvarkdarys, ir jie abu pradėjo mane raginti eiti. Tai vyko Vaifeldo ašrame, kuris turi centrinę aikštę, kurioje įrengtas mandyras, turintis didžiulę pastogę. Būtent po šiuo mandyru ir vaikšto Sai Baba savo maršrutu tarp žmonių. Aišku, mandyre vietos jau nebebuvo, tad atsisėdau aikštės pirmoje eilėje. O ten jau buvo gal koks tūkstantis žmonių“.

 

 

Toliau vyras papasakojo, kad suskambus muzikai pasirodęs Sai Baba visų nuostabai praėjo pro visą mandyrą ir išėjo į aikštę. „Tūkstančiai aiktelėjo, o jis ištiesė savo ranką į mano pusę. Aš ir jutau, ir mačiau, kad tas delnas kažką spinduliuoja. Tada jis nuėjo į mandyrą, o aš – smulkiais žingsniukais į savo lovą. Atsibudau gal po kokių poros valandų. Aš buvau visiškai sveikas“.

 

 

Šio netikėto išgijimo A. Pašilis nevadina stebuklu: „Tai ne stebuklas, o įvykis, kurio aš negaliu paaiškinti. Manau, kad tai padarė Sai Baba. O jei padarė konkretus žmogus, vadinasi, tai ir nėra stebuklas. Tiesiog šis žmogus turi tokių sugebėjimų, kurių daugelis neturi“.

 

 

 

 

Filmavo kremaciją

 

 

Dar vienos viešnagės metu Indijoje A. Pašilis akis į akį susidūrė su indų kremavimo tradicijomis. Tačiau kad teks tai pamatyti savo akimis iš arti, jam nė į galvą neatėjo. Tuo labiau, kad su draugais ilsėjosi viename kempinge netoli vandenyno. Tačiau jį prižiūrinti rusė vieną vakarą atbėgo pas turistus, pranešdama, jos manymu, džiugią žinią – čia vyks mirusiojo kremacija, o mes galėsime nufilmuoti. Pasirodo, kempingo teritorijoje, visai netoli mūsų palapinių, buvo ritualinė mirusiųjų kremavimo vieta.

 

 

Vaikai ir  šunys
Įprastas vaizdas Indijoje. Žilvino Užkuraičio nuotr.

 

 

„Mes pakraupome nuo tokios informacijos, nors kempingo prižiūrėtoja šią žinią pateikė kaip kokį šou. Vakare indai atrideno gėlėmis apkaišytą vežimą su velioniu. Mirusįjį lydėjo tik vyrai, akivaizdžiai apsvaigę nuo narkotikų šokėjai šoko ritualinius šokius, - pasakojo A. Pašilis, beje, per kelis žingsnius nuo procesijos stovėjęs ir filmavęs.  – Bijojau, kad mane gali nudobti, bet nieko nenutiko. Kremacijos vietoje iš anksto paruošti keli rąstai. Ant rąstų indai pridėjo šiaudų, ant jų paguldė velionį, jį irgi visą apkrovė šiaudais. Tada iš netoliese esančios duobės nešė smėlio ir molio mišinį, krovė ant šiaudų. Mišinys greitai stingo – taip buvo suformuotas tartum išorinis sarkofagas“.

 

 

Paskui giedodami savo giesmes indai ėjo ratais aplink improvizuotą sarkofagą ir laistė vandenį. „Manau, kad ta tradicija atsirado dėl saugumo, kad ugnis neišplistų, - svarstė pasakotojas. – Po to visi ėjo aplink ir smaigstė smailias bambukines lazdeles į velionio kūną – tikriausiai dėl to, kad būtų kur išbėgti tirpstantiems riebalams. Tuomet užkūrė šiaudus. Ir iš karto visi pasišalino. Tai mane nustebino. Maniau, kad visi dar melsis, giedos, bet jie degantį kūną paliko vieną kempingo teritorijoje“.

 

 

Kūnas degė beveik visą naktį. O indai atėjo tik kitą rytą, kai liko tik keli apdegę kauleliai. „Juos surinko į nedidelę urną, kurios statomos vietinėse kapinėse“, - sakė A. Pašilis.

 

 

Vyras išsaugojo pusantros valandos dokumentinę medžiagą iš šios įsimintinos nakties.

 

 

Ligita Sinušienė

 

 

ligita@vlmedicina.lt

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Indija, kremacija
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų