Tyrimas, apie kurį rašoma žurnale “Journal of Abnormal Psychology”, teigia, jog labai įmanomas daiktas, kad depresijos riziką galėsime nustatyti vos pasižiūrėję į vaiko akis. Tai būtų nebrangus ir gal net vaiko sveikatą ar gyvybę tausojantis metodas. Ypač jei vaikas gimė šeimoje, turinčioje polinkį į depresiją. Pavyzdžiui, mama kentėjo nuo didžiosios depresijos.
Tyrime dalyvavo 47 mamos ir jų vaikai. Visų tyrime dalyvavusių mamų ligos istorijoje buvo nors kartą gyvenime pasitaikęs didžiosios depresijos sutrikimas. Neretai šiuo sutrikimu sirgo ir kiti tiriamųjų mamų giminaičiai, tėvai. Mokslininkai ieškojo patikimo biožymens ar fizinio bruožo, pagal kurį galima būtų nustatyti didesnį polinkį į depresiją vaikams, kurių tėvai ar giminaičiai sirgo šia liga.
Autoriai, pasiremdami vienu panašiu tyrimu, apie kurį buvo rašoma “Journal of Child Psychology and Psychiatry” 2014 metais, atliko štai ką. Rodant paveikslėlius su liūdnais, piktais, laimingais veidais, buvo sekamos vaikų reakcijos ir tų reakcijų atspindžiai veide, ypač pokyčiai akyse, kaip antai vyzdžio išsiplėtimas. Be to, kas šešis mėnesius vaikai buvo klausinėjami apie jų sveikatos būklę, ta būklė buvo sekama. Tokiu būdu tyrimo organizatoriai ne tik galėjo išsiaiškinti, kurie vaikai yra linkę susirgti depresija, bet ir kiek laiko užtrunka, kol jiems ta depresija išsivysto.
Mokslininkai pastebėjo, kad didžiausia rizika susirgti depresija pasižymėjo tie vaikai, kurių vyzdys išsiplėtė daugiausiai po to, kai jiems buvo parodyti paveiksliukai su liūdnais veidais.
Įdomu ir tai, kad į depresiją linkusių ir nelinkusių vaikų veido ir akių reakcijos į piktus ar laimingus vedus nesiskyrė. Taigi, skiriamasis bruožas – paveikslėliai su liūdnais veidais ir didesnis vyzdžio išsiplėtimas, reaguojant į juos.
Panašų dalyką patvirtino ir minėtas 2014 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 117 vaikų nuo 8 iki 14 metų. Tik čia pastebėta, kad į nerimą ir pykčio priepuolius yra linkę tie vaikai, kurie turėjo nuo nerimo bei pykčio kenčiančias mamas ir kurie kitaip reagavo į piktų veidų paveikslėlius – jų vyzdžiai labiau išsiplėsdavo nei kitų vaikų.
Taigi viską susumavus, būtų galima gana paprastai ir lengvai patikrinti vaiko riziką susirgti depresija ar kitomis psichikos ligomis. Ir svarbiausia, imtis priemonių, kad nuo tos rizikos vaiką apsaugotume.
Šaltinis:
Source: Burkhouse KL, Siegle GJ, Woody ML, et al. Pupillary Reactivity to Sad Stimuli as a Biomarker of Depression Risk: Evidence From a Prospective Study of Children. Journal of Abnormal Psychology. 2015.