Jau 33 metus esu Mindaugas. 2025 metais povandeniniu laivu plauksiu į Antarktidą. Ta proga jau daugiau nei penkeri metai nešioju tik skirtingų spalvų kojines.
Gyvenau labai normalų gyvenimą. Buvau paprastas jaunas žmogus. Labai aktyvus ir vėliausi į įvairiausias veiklas ir pomėgius (tai ir dabar darau). Dirbau įvairiausius darbus, dievinau šokių muziką, „tūsovkes“, balius ir viską, kas „velka“ . Ir valkiojausi kaip visi, kur visi ir t. t. Nenusprendžiau keisti gyvenimo būdo. Mane toks gyvenimas pats pasiėmė. Kai pagalvoju dabar, tiesiog linksminausi ištisus 10 metų nesuvokdamas, kas aš ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime.
Suvokiau, ką reiškia mirti
Mano gyvenimas turėjo keletą šuolių. Pirmasis įvyko išvažiavus gyventi į Airiją, antrasis po avarijos - vairavau motociklą. Suvokiau, ką reiškia mirti. Ir puikiai supratau, kad nieko nepalieku šiame pasaulyje, kad garbingai išeičiau... Po avarijos ėmiau domėtis dvasiniu tobulėjimu, ieškoti atsakymų į klausimus „Kas yra laimė, kas aš esu, kokia mano gyvenimo paskirtis“... Tada manimi niekas netikėjo.
Tapau vegetaru. Kodėl?
Vieną gražią vasario popietę nusprendžiau patraukti per dantį žavingą vegetarę. Tada maniau, kad vegetarai nėra visai sveiki žmonės ir kad argumentų, kodėl jie nevalgo mėsos, neturi. Tai mano bandymai atvesti į doros kelią paklydusį nemėsėdį baigėsi tuo, kad po keturių valandų gražaus dialogo tapau vegetaru. Kas įdomiausia, kad neįtikino, prireikė paros, kad galutinai įtikinčiau pats save. Tada ir ėmė viskas plaukti.
Namie pareiškiau, kad daugiau nebevalgau mėsos. Žmona Jurga sureagavo labai paprastai ir šaltai, sakydama „Taip ir maniau“.
Vos po savaitės suvokiau, kad pasidariau švelnus galvos skausmas mamai, kuri nuostabiai gamina ir jos pagaminti mėsos patiekalai tiesiog nuostabūs. Kad ji nebežino, ką ir kaip man gaminti, o nuo kruopų nebūsi sotus. Net tėtis švelniai šypsojosi, kai darbuojantis miške per pietus visi kirto mėsą, o aš grikius... Vis žadėjo, kad nepaeisiu paukščių lesalo užkandęs. Tada pastebėjau, kad draugams irgi klausimas iškyla, kuo mane maitinti... Kad būtų paprasčiau, nustojo kviesti į svečius (juokauju).
Galiu atvirai pasakyti, kodėl tapau vegetaru. Nes šiuos atsakymus išmokau jau mintinai. Visiems labai smalsu, kaip taip būna ir kodėl. Esu vegetaras, nes:
Sultys brangiau nei alus, kur tai matyta?
Dar įdomiau pasidarė, kai nustojau vartoti alkoholį. Nors ne taip seniai darydavau paskaitas apie naminio alaus skonio subtilybes, gaminimą ir istoriją... Taigi nuo Biržų krašto esu ir visada buvau tik už naminį alų, kuris gaminamas širdimi, o ne naujausiomis technologijomis... Bare vis dar susilaukiu švelnaus sarkazmo.
Įdomų vakarą turėjau, nuėjęs su bičiuliais į barą muzikos pasiklausyti ir paplepėti. Supratau, kad sultys bare šiek tiek brangesnės nei alus... Buvau švelniai nustebintas... Sultys brangiau nei alus, kur tai matyta? Vėliau eidamas Vilniaus centru pastebėjau, kad gatvėmis važinėja tik taksi ir prabangūs automobiliai. Iškilo klausimas, kodėl vairuojantis prabangų sportinį automobilį nesėdi bare ir negeria? Kaip manot?.
Pažintis su sveikuoliais
Smagi istorija su Sveikuolių sąjunga buvo. Kartą, jau būdamas vegetaru, nusprendžiau susidraugauti su sveikuoliais ir pažiūrėti, iš ko jie pagaminti. Pirmas įspūdis buvo nekoks... Atėjau į sveikuolių renginį ir viską man ten aprodė. Labai buvo įdomu, smalsu (pvz., kiaulpienių kava), o pabaigoje pamačiau, kad Sigita traukia geltonus sveikuolių marškinėlius. Taip gera pasidarė, kad štai dar ir dovanų gausiu. Tačiau ji laikydama marškinėlius rankoje paklausė, ar aš rūkau. Na, žinoma, kad tuomet rūkiau, juk vegetarams nedraudžiama rūkyti. Kai taip pasakiau, marškinėlių negavau. Pasakė, kad anoks aš čia sveikuolis... Mano vyriškasis ego buvo įžeistas. Įsitraukiau stipriau į sveikuoliškumą, dalyvavau sveikatinimo programoje ir rūkyti nemečiau. Tabakas tiesiog pats išėjo iš mano gyvenimo...
Ir sveikas, ir nesveikas gyvenimo būdas yra pats geriausias. Nėra teisingo kelio, yra tik asmeninis kelias ir apsisprendimo laisvė. Kiekviena gyvenimo pakopa, vedanti suvokimo link, reikalauja aukų (mėsos, žalingų įpročių. Kritikos visada susilaukiu ir dėkoju kiekvienam, kuris tai daro. Jei kritikuoja, vadinais, galvoja apie mane.
Gyvenimo būdas – labai paprastas
Toks, koks esu šiandien, tapau per dvejus metus. Keliuosi anksti, grūdinuosi, mankštinuosi, dėkoju, daug laiko skiriu sau, medituoju, nevartoju alkoholio, nerūkau, vegetariauju.
Deja, neturiu darbo. Jau daugiau nei šešeri metai turiu tik hobį. Kasdien vedu seminarus apie emocijas, jų suvokimą bei valdymą. Kartu su kitais lektoriais vedu svajonių ir troškimų išsipildymo seminarus... Domiuosi holistiniais mokymo būdais, kartu su kolegomis kuriame priešakademinio ugdymo studijas. Mat turiu tikslą iki 2020 sukurti alternatyvią švietimo sistemą, kuri būtų orientuota į asmenybės ugdymo rezultatą, o ne į rinkos poreikius. Kai sutinku jauną žmogų, stengiuosi užduoti tokius klausimus, kokių man niekas, būnant žaliai jaunam, neuždavė, ir kalbėti apie tai, kas turi realią prasmę ir džiugesį...
Domiuosi cigun, reiki, joga, dvasiniu tobulėjimu. Su tėčiu kolekcionuojame motociklus. Kartu su Whatansu komanda organizuojame vasaros ir žiemos stovyklas paaugliams, dvasinio tobulėjimo stovyklas Masters of Calm. Spalio mėnesį pradėsime priešakademinio ugdymo programą tiems, kurie nori atsakyti į klausimus „Kas aš esu ir kokia mano paskirtis“, o tik tada rinktis, ką jie nori studijuoti. Gyvenimo būdas pasikeitė tuo, kad anksčiau ėjau platyn ir tik paviršiumi, dabar einu siauryn ir neriu gilyn.
„Sistema“ apie viską pagalvoja
Manau, kad visų pirma žmonės nesidomi sveikatingumu. Nes sistema „apie viską pagalvojusi“. Yra lengva keisti aplinką ir pasakoti, kokia turi būti visuomenė, bet pačiam keistis yra kur kas sudėtingiau. Ir, be to, sveika gyvensena nėra patogi mūsų nesvietiškam vaišingumui. Sveika gyvensena nėra patogi. Reikalauja pastangų ir įdirbio.
Gydytojai taip pat yra sistemos dalis ir ši sistema ugdo būtent tokias žmogaus vertybes, kurios neskatina būti atsakingam prieš patį save. Kam reikalinga būtų sveikatos ministerija ir gydytojai, jei ligos išnyktų?