9 dalykai apie širdies ligas, kuriuos turėtų žinoti kiekviena moteris

Spalio 29-ąją pasaulis mini Pasaulinę insulto dieną. Insultas kyla sutrikus kraujotakai, o šią dažnai sutrikdo širdies ligos. Deja, apie jų grėsmę labiausiai įspėjami vyrai, mat plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad širdies ligos daugiausiai kankina juos. Tuo tarpu dauguma moterų klaidingai mano, kad didesnę grėsmę jų sveikatai kelia vėžys.  

Reklama

Tyrimais įrodyta, kad daug moterų klaidingai galvoja apie ligas, kurios kelia didžiausią grėsmę jų sveikatai – jos vis dar labiau bijo vėžio nei širdies ir kraujagyslių ligų, nors Lietuvoje 2012 m. daugiausia moterų (65,6 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o nuo piktybinių navikų – 17,4 proc. visų mirusių moterų. Harvardo medicinos mokyklos tyrimas¹ atskleidė, kaip klaidingai moterys suvokia savo grėsmes sveikatai:

Procentas moterų, kurios mano, kad didžiausią grėsmę jų sveikatai kelia:

krūties vėžys – 46%

nenustatytas vėžys – 16%

AIDS – 4%

širdies ligos – 4%

kiaušidžių/gimdos vėžys – 3%

Kas iš tiesų kelia didžiausią grėsmę moterų sveikatai (ligos paplitimas):

širdies ligos – 36%

krūties vėžys – 4%

nenustatytas vėžys – 3%

kiaušidžių/gimdos vėžys – 2%

AIDS – 1%

Skaičiuojama, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirs beveik dvigubai daugiau moterų negu nuo visų vėžio rūšių kartu paėmus. Moterų rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra dešimt kartų didesnė negu nuo krūties vėžio. Tai iš dalies susiję su faktu, kad išgyvenamumas krūties vėžio atveju yra gana didelis, o per 40% moterų savo pirmojo infarkto neišgyvena². Taigi širdies ligų prevencija tampa nacionaliniu prioritetu.

Insulto tikimybę penkis kartus padidina prieširdžių virpėjimas. Europos kardiologų bendrijos Prieširdžių virpėjimo gairėse yra įvardintas dydis, pavadintas CHA2DS2-VASc, kuris rekomenduojamas norint įvertinti insulto riziką ir antikoaguliantų poreikį, kad būtų išvengta insulto³. Pagal šį dydį moteriškoji lytis yra atskiras rizikos veiksnys ir prideda vieną tašką prie insulto rizikos dydžio.

Tačiau pasak tyrimo, pristatyto 2013 metų Europos kardiologų bendrijos kongrese daktaro Pierre Sabouret iš Prancūzijos, bendrosios praktikos gydytojai nepakankamai gydo moteris, kenčiančias nuo prieširdžių virpėjimo. Daugiau nei 15 000 pacientų analizė parodė, kad moterys,  neatsižvelgiant į jų insulto riziką bei gretutines ligas, buvo nepakankamai gydomos antitrombotiniais preparatais palyginus su vyrais⁴.

Minėtoje studijoje tyrinėtas pacientų, sergančių prieširdžių virpėjimu, gydymas, kurį vykdė bendrosios praktikos gydytojai Prancūzijoje. Tyrime daugiausia dėmesio teikta lyčių skirtumams. Siekta nustatyti galimus faktorius rašant receptą ir skiriant tik vitamino K antagonistą [VKA], tik aspiriną arba jokių geriamųjų antikoaguliantų. Nustatyta, kad neatsižvelgiant į faktą, kad insulto rizika moterims yra didesnė, moterys, kenčiančios nuo prieširdžių virpėjimo, gauna mažiau antikoaguliantų negu vyrai.

9 dalykai apie moteris ir širdies ligas, kuriuos turėtų žinoti kiekviena:

1. Širdies ir kraujagyslių ligos – širdies ligos ir insultas – yra didžiausias moterų žudikas visame pasaulyje² ir jo paplitimas tarp moterų didėja⁵. Lietuvoje 2012 m. daugiausia moterų (65,6 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 63,8 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 27,2 proc. nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų. Nuo piktybinių navikų 2012 m. mirė 17,4 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties (15,4 proc.), skrandžio (8,5 proc.) ir storosios žarnos (7,4 proc.) piktybinių navikų⁶.

2. Kai kurie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai vyrams ir moterims yra tie patys, tačiau moterys turi papildomų rizikos faktorių per savo gyvenimą dėl fiziologinių skirtumų, trombotinio poveikio svyravimo per jų gyvenimą, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, geriamųjų kontraceptikų naudojimo, nėštumų, pakaitinės hormonų terapijos, menopauzės⁵.

3. Moterys patiria daugiau neįgalumą sukeliančių insultų, taip pat turi trigubai didesnę riziką patirti mirtiną insultą ir kur kas dažniau negu vyrai po insulto tampa neįgalios⁷.

4. 20–79 metų amžiaus moterys 4,6 karto dažniau gali patirti dėl prieširdžių virpėjimo kilusį insultą lyginant su vyrais².

5. Nors moterys gauna daugiau naudos prieširdžių virpėjimo atveju gydomos antikoaguliantais, jos gydomos mažiau, ir dėl to joms gali kilti didesnė rizika patirti dėl prieširdžių virpėjimo kilusį insultą⁸.

6. Moterys gauna nepakankamai antitrombotinių preparatų palyginus su vyrais neatsižvelgiant į jų insulto riziką ir gretutines ligas⁷.

7. Tokie veiksniai kaip amžius ir paveldimumas šeimoje yra reikšmingi, bet nustatyta, kad daugumą mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų sąlygoja kintami rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, nesveika mityba, padidėjęs kraujospūdis, nutukimas arba diabetes.

8. Yra priemonių, kurių moterys gali imtis, kad apsaugotų savo širdį: mesti rūkyti, daryti fizinius pratimus, palaikyti sveiką svorį, sveikai maitintis. Rūkančioms moterims dvigubai padidėja insulto rizika. Kuo daugiau cigarečių surūkoma, tuo rizika didesnė⁹.

9. Pasaulinė širdies federacija skatina moteris žinoti savo duomenis – reguliariai tikrintis kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį¹⁰.

Šaltiniai:

1. Ricciotti H. Širdies ligos: skirtumai tarp vyrų ir moterų. <https://www.bidmc.org/CentersandDepartments/Departments/Medicine/Divisions/CardiovascularMedicine/YourHeartHealth/TipsforHeartHealth/HeartDiseaseDifferencesBetweenMenandWomen.aspx> (Paskutinė prieiga 2013 spalį)

2. Maas A. ir kt. Pavojaus signalas moters širdžiai: skubiai reikalinga daugiau tyrimų ir žinių apie moterų širdies ir kraujagyslių ligas. Europos širdis J. 2011 doi: 10.1093/eurheartj/ehr048.

3. Moteriškoji lytis ir insulto rizika arterinės fibriliacijos atveju: Žinokite savo CHA2DS2-VASc dydį https://www.drjohnm.org/2011/10/female-gender-and-stroke-risk-in-atrial-fibrillation/ (paskutinė prieiga 2013 metų rugpjūtį).

4. Bendrosios praktikos gydytojai nepakankamai gydo moteris, turinčias arterinę fibriliaciją: https://www.escardio.org/about/press/press-releases/esc13-amsterdam/Pages/GPs-undertreat-women-AF.aspx – (paskutinė prieiga 2013 metų rugsėjis)

5. Pasaulinė širdies federacija: Moterų širdies ir kraujagyslių ligų statistika https://www.world-heart-federation.org/press/fact-sheets/cardiovascular-disease-in-women/ (paskutinė prieiga 2013metų rugpjūtį).

6. Lietuvos statistikos departamentas. Leidinys „Mirties priežastys 2012“. [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 26 d.]. Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/images/Mirties_priezastys_2012.pdf

7. Friberg J. Arterinės fibriliacijos įtakos insultui ir mirčiai nuo širdies ir kraujagyslių ligų tarp moterų ir vyrų palyginimas (Kopenhagos miesto Širdies studija). Aš kardiologas. 2004;97(7): 889-94

8. Poli D ir kt. Lyčių skirtumai insulto rizikos atveju pacientams, sergantiems arterine fibriliacija, vartojant geriamuosius antikoaguliantus. Thromb Haemost. 2009;101:938-42.

9. Kaur S, ir kt. Tabako dūmų įtaka rizikai moterims mirti nuo širdies ligų. Moterų sveikata. 2004;13(8):888-97

10.  Michelena HI ir kt. Lytis ir prieširdžių virpėjimas: Po dešimties metų. Lyčių medicina Tomas 7 Nr. 3 2010 doi: 1016/j.genm.2010.06.001.