Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Ligoninėse daugėja nušalusių ir traumas patyrusių pacientų

Zita Katkienė | 2016-01-08 15:39:37

Per šalčius medikų pagalbos ieško vis daugiau žmonių, nemažai jų į ligoninę patenka dėl traumų ar nušalimų. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) surengtoje spaudos konferencijoje gydytojai žurnalistams kalbėjo ne tik apie skaudžias traumas, kurias patiria žmonės žiemą, bet negailėjo ir patarimų, kaip džiaugtis žiema ir išvengti pavojų sveikatai.

Trauma
Zitos Katkienės nuotr.

Nušalimų dar daugės

Per keturias švenčių dienas į RŠL Ortopedijos traumatologijos centro Ortopedijos traumatologijos skyrių paguldytas 21 traumuotas pacientas ir tai, pasak skyriaus vedėjo Roberto Mikalausko, padvigubino pacientų skaičių.

Skyriuje gydomai 49-erių metų šiaulietei Redai pavyko išgelbėti nušalusį kojos pirštą. Moteris pasakojo, jog apsiavusi vien kojinėmis ir kroksais ėjo naktį iki pas tėvus. Grįžusi ir pastebėjo, jog pirštai ištinę.

„Dar porą dienų pakentėjau, maniau, jog praeis savaime. Bet kuo toliau, tuo blogiau darėsi“, - pasakojo jau ligos patale gulinti moteris, pati įtarusi nušalimą ir atvykusi į ligoninę pagalbos.

Nušalimas, anot R. Mikalausko, pasirodo tik tada, kai žmogus iš lauko ir šalčio grįžta į šiltas patalpas ir pamato, kad galūnės jau pajuodę. Tada tik ir kreipiasi pagalbos.

„Šiandieną turima pacientė pasakoja, kad nuėjo per pusnis nemažą kelio galą, apsiavusi vasariniu apavu, ir nušalo vieną kojos pirštą. Atrodo, pasveiks be amputacijų, bet gydyti stacionare ją reikia“, - pasakojo žurnalistams gydytojas, įsitikinęs, jog neišvengs galūnes nušalusių pacientų. - Iš patirties žinome, jog nušalimus tenka gydyti ir jau atšilus, sniegui nutirpus. Mat  nušalimo eiga yra lėta, gydymas taip pat lėtas ir ilgas“.

Kitaip nei nudegimas, nušalimas yra klastingas. Nušalusi vieta nebūna skaudi. Žmogus tik iš pradžių jaučia šąlančias ausis, rankas ar kojas, bet vėliau to nebejaučia. Pradeda skaudėti tik tada, kai grįžta į šiltą patalpą, nes nušalusi vieta pradeda šilti ir skaudėti. Medikai pataria nušalusią kūno vietą apkloti, žmogui duoti gerti šiltos arbatos ir laukti, kol iš vidaus atšils, padidės kraujotaka. Tačiau jei nušalę audiniai neatsistato, lieka pabalę, šalti, patariama skubėti į ligoninę, bet nelaukti, kol praeis, o nušalusi vieta pamėls, audiniai nekrozuos.

Skyriuje šaltyje nukentėjusiam žmogui lašinami šilti tirpalai, duodama gerti šiltos arbatos, nušalusi vieta šildoma šiltai apvyniojant, aunamos vilnonės kojinės. Tik tada, kai audiniai neatsistato, sprendžiama dėl amputacijos.

Medikai pastebi, jog greičiau nušąla išvarginti ligų, išsekę žmonės. Priklauso ir nuo oro sąlygų: kai šalta ir drėgna, nušalti galima greičiau.

„Tie žmonės dažniausiai nei televizijos žiūri, nei laikraščių skaito. Net ir batus ne kasdien nusiauna. Tik nusiavę pamato, kad pirštai juodi, tada tik ir ateina pagalbos. Tai - asocialių žmonių problema. Dauguma nušalimo metu būna vartoję alkoholio“ , - teigia centro vadovas.

Nuo traumų neapsaugoti

Ortopedijos-traumatologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Neringai tekę gydyti daug traumas patyrusių žmonių. Deja, ir medikė neišvengė kojos traumos.

„Išlipusi iš automobilio ėjau namo ir gatvėje griuvau. Geri žmonės padėjo atsikelti, iškvietė greitąją  pagalbą, atvežė į skyrių, ir teko operuoti“, - pasakoja Neringa.

Ir kaltinti tarsi nėra ką. Batai buvo žieminiai,  žema, lygia pakulne, neslidūs. Bet eita šlapiu ledu, druska pabarstytu.

„Gal koją ne taip padėjau, o dabar penkiems mėnesiams nedarbingumas, lūžęs čiurnos kaulas“, - pasakoja nuolat bėgti, skubėti ir kitiems padėti įpratusi medikė, dabar pati išgyvenanti tai, ką patiria dėl traumos gydomi pacientai.

Pacientas Petras Naujųjų metų pirmąją dieną ėjęs sodo taku ir kryptelėjusi koja.  Žmogus iš karto pajuto didžiulį skausmą, eiti buvo sunku. Bet vėliau skausmas lyg ir atlėgo, nusprendė dar parą pabūti namie. Kai situacija negerėjo, pats sėdo į automobilį ir atvažiavo į ligoninę.

Gydytojai sakė, jog jei iš karto būtų atvykęs, būtų pakakę sutvirtinti kaulus ir sugipsuoti.

Dabar, lūžus stipinkauliui ir susikeitus kaulams, pagalbos reikėjo sudėtingesnės,  gipsuota koja teks vaikščioti du mėnesius.

„Kartais taip ir būna – lūžta kaulas, bet lūžis yra be poslinkio. Kai žmogus mėgina dar eiti per jėgą ir skausmą,  gali susikeisti kaulai, ir atstatyti juos į vietą tampa sudėtingiau, nes neužtenka paprastai imobilizuoti. Gali būti pažeisti aplinkiniai audinius, kraujagyslės, ko pradžioje nebuvo“, - pasakojo ortopedas-traumatologas.

Anot R. Mikalausko, visos traumos dažniausiai įvyksta netikėtai. Vienam einant koja krypteli, kitas paslysta ant laiptų. Traumuojamos rankos, kojos, retai būna dubens lūžiai, vyresnio amžiaus žmogui lūžta šlaunikaulis, keliai.

Visos traumos kažkuriam laikui sutrikdo žmogaus darbingumą. Būna, kai gydymas ir reabilitacija gali trukti ir metus. Ypač, kai traumas patiria vyresni žmonės. O tokių, pastebi R. Mikalauskas, daugėja. Tenka operuoti 80-90 metų žmones, ko anksčiau nelabai būdavę.

Galvos traumos ypač pavojingos

Galvos smegenų traumų slidžiuoju bei šaltuoju metų laiku neišvengia ir suaugusieji, ir vaikai. Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelis pastebi, jog ypač dažnai galvas susižaloja paslydę. Vieni susitrenkia galvą ir įvyksta smegenų sukrėtimas ar kraujavimas. Pastarajam esant žmogus kurį laiką jaučiasi gerai, nors kraujuoja į smegenis. Tai medikų vadinamas šviesusis periodas, kuris trunka neilgai – kol staiga žmogus netenka sąmonės.

Kitiems lūžta kaukolės kaulai. Tokia trauma iš 100 galvos traumų pasitaiko vienam arba dviem.

Šios traumos dažniau ištinka medkirčius, kuriems užkrenta nukirsta medis. Lūžus kaukolei dažniausiai sužalojamos ir smegenys.

Medikai pastebi, jog vyresnio amžiaus žmonės slysdami ir krisdami sumuša stuburą. Krisdamas ant sėdynės dėl retėjančių kaulų greičiau patiria ir lūžius. Kitas krisdamas pagyvenęs žmogus susimuša galvą, sunkių būklių gydomi skyriuje. Patyręs galvos traumą žmogus ir mėnesį būna be sąmonės. Visiškai po galvos traumų atsistatoma per metus, dažnas neišvengia invalidumo.

Nors šiuo metu žmonių, kurie būtų susitrenkę galvą paslydus ant ledo ar sniego skyriuje nėra, tačiau tokios traumos nėra labai retos žiemą. Ypač dažnai galvos traumų patiria vaikai.

Todėl svarbu, kad net važinėdami rogutėmis nuo kalniuko ar čiuožinėdami pačiūžomis ant ledo,  dėvėtų apsauginį galvos šalmą, taip pat alkūnių, kelių apsaugas, liemenę, apsaugančią stuburą.  Ypač reikėtų atidumo, slidinėjant akmenuotose vietovėse, kur auga medžių, yra kitų kliūčių.

Pasak A. Danelio, galvos traumos būna ypač pavojingos, todėl tėvai turi paaiškinti vaikams, kad nesistumdytų ant ledo, nes galvos sužalojimas gali būti ir mirtinas.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų