Materialiai skriaudžiami slaugytojai nepraranda noro tobulėti(13)

Maži atlyginimai, dėl to didėjanti emigracija, dideli darbo krūviai – gerai žinomos Lietuvos slaugytojus slegiančios problemos. Tačiau tai nemažina jų noro tobulėti, mokytis, kelti kvalifikaciją, siekti aukštojo išsilavinimo. Tai darsyk įrodė penktadienį Respublikinės Klaipėdos ligoninės bei Klaipėdos universiteto organizuota mokslinė-praktinė konferencijoje „Slaugos praktikos aktualijos pažangios slaugos kontekste“.

Reklama

Kas yra geras slaugytojas

„Slaugytojo veikla pasižymi tuo, kad jam nuolatos reikia prisitaikyti prie kintančių profesinių aplinkybių – darbo krūvio, komandos narių bei dalyvauti įtampos kupinuose įvykiuose – slaugyti ūmiomis ir lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, užsiimti sveiko gyvenimo būdo propagavimu ir atlikti kasdieninius slaugos darbus. Visuose šiuose kontekstuose slaugytojui tenka padėti pacientams ir jų artimiesiems. To neįmanoma atlikti nesusiformavus vertybių sistemos“, - pirmuoju konferencijos pranešimu „Vertybės, kaip slaugos praktikos prioritetas“ teigė Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) slaugytoja Jolanta Jonkuvienė.

Jos pateiktais duomenimis, tyrimai, atlikti su slaugos studentais parodė, kad studentai darbą operacinėje, greitojoje pagalboje, akušerijoje ir intensyvioje slaugoje suvokia kaip įdomesnį ir reikalaujantį daugiau žinių ir išsilavinimo, nei darbą psichiatrijoje ar su senais žmonėmis, kur darbas yra rutininis ir nuobodus.

„Spartėjantis naujų technologijų diegimas, didėjantis informacijos srautas kelia vis naujus reikalavimus dirbančių slaugytojų kvalifikacijai, kuri apima tam tikrų žinių, įgūdžių, patyrimo visumą. Slaugytojų asmeninės savybės, žinios, gebėjimai, įgūdžiai tampa svarbiausiomis vertybėmis, kai reikia spręsti darbines užduotis.

2009 metais JAV atliktame slaugytojų tyrime buvo klausiama, kas yra gera slaugytoja ir kaip ji jaučiasi atlikdama tinkamą veiksmą.  Tyrimo dalyviai parašė tokius komentarus: ,,tikrai rūpinasi pacientais“, ,,yra lanksti, užjaučianti, save gerbianti, supratinga“, ,,ji klausosi“, ,,gerbia kitų jausmus“, ,,pacientų interesai yra pirmoje vietoje“, ,,visada atsižvelgia į pacientų poreikius“, - pasakojo J. Jonkuvienė.

Patyčios sveikatos apsaugos sistemoje

RKL bendrosios praktikos slaugytoja Rasa Noreikaitė pristatė patyčių (mobingo) tarp sveikatos priežiūros specialistų problemą.

„Jeigu mobingo reiškinys pastebimas laiku, jo poveikis aukai gali būti sustabdytas. Tačiau sveikatos priežiūros darbuotojų pranešimai apie incidentus yra reti“, - pasakojo R. Noreikaitė. Kodėl reti? 2008 metais atliki tyrimai parodę, kad iš visų slaugytojų, prieš kurias buvo psichologiškai smurtaujama, 16 proc. nežinojo, kam reikėtų pranešti apie incidentus, 21 proc. manė, kad informuoti atitinkamus asmenis apie mobingo atvejus darbe būtų beprasmiška.

Kitos šio pasyvumo priežastys: daug sveikatos priežiūros darbuotojų gali būti nelinkę pranešti apie smurtą darbe jausdamiesi dėl to nepatogiai; kai kurie gali manyti, kad jie turi toleruoti tokį elgesį; žemesnes pareigas einantys darbuotojai gali baimintis smurtautojų keršto; netikėjimas, kad skundas sulauks pelnyto dėmesio ir veiksmų; jie gali nenorėti įskaudinti smurtautoją ir bijoti, kad pasiskundimas gali turėti neigiamos įtakos darbo santykiams; sveikatos priežiūros darbuotojai gali bijoti, kad niekas jais nepatikės;  patiriantieji smurtą įsitikinę, kad patys gali būti apkaltinti smurtavimu.

Ateitis – baigusiems universitetą

Požiūris į slaugytoją dėka universitetinių studijų Lietuvoje keičiasi į gera, nes universitetas ugdo platesnio akiračio žmogų, išsilavinimas suteikia daugiau pasitikėjimo, - portalui VLMEDICINA.LT pažymėjo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Šiame universitete slauga dėstoma jau 14 metų, ir ši specialybė vis populiarėja – šiemet slaugos bakalauro studijas  rinkosi daugiau nei 80  studentų. Universitetas jau yra paruošęs apie 100 magistrų, bendradarbiaujant su Suomijos, Švedijos universitetais - 6 slaugos mokslo daktarus.

„Ateitis priklauso slaugytojui, kuris baigęs universitetą. Toks europinis standartas“, - sako A. Razbadauskas.

„Slaugytojai tampa vis mokytesni, todėl keičiasi ir gydytojų požiūris į juos, jaučiama jų pagarba. Jei vis dėlto negerbia, rodykit savo žinias ir gerbs, jauskitės stiprūs savo specialybėje – pelnysite pagarbą“, - įsitikusi ir Klaipėdos universiteto Slaugos katedros vedėja docentė slaugos mokslų daktarė Vida Mockienė.

Ji patikino, kad vienas svarbiausių dalykų, kuriuos universitetas stengiasi studentams įdiegti, - tai meilė ligoniams. Tuo esą galima labai daug pasiekti.

Maži atlyginimai – didelė emigracija

Nepaisant universitetuose įgyjamų žinių, Lietuvoje slaugytojas nesijaučia įvertintas – itin maži atlyginimai verčia ieškoti galimybių emigruoti, tuolab kad slaugytojų paklausa Anglijoje, Danijoje, Norvegijoje, Airijoje didžiulė. O pastaraisiais metais jie tapo itin laukiami Vokietijoje.

„Vokiečiai labai vilioja mūsų studentus, atvyksta, moka už praktiką, siūlo apie 2,5 tūkst. eurų atlyginimą. Tik tiek gerai, kad ne visi vokiečių kalbą moka, mažesnė galimybė išvykti“, - šypsosi dekanas.

Ypač maži slaugytojų atlyginimai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, todėl čia šių specialistų trūksta. O senstant visuomenei ir didėjant apsilankymų pas gydytojus skaičiui medikų trūkumas tampa itin akivaizdus.

Profesorius neabejoja, kad galimybė pakelti slaugytojams atlyginimus yra, reikia tik noro. Jei problema nebus sprendžiama, gauti efektyvią medikų pagalbą bus vis sudėtingiau.

Doc. V. Mockienė kaip spręstiną problemą nurodo ir gana didelius kai kuriose srityse slaugytojų darbo krūvius, didesnius nei daugelyje kitų šalių.

„Būtų sveikintina, jei slaugytojas turėtų daugiau laiko pabendrauti su pacientu, jo šeima, o ne vien dalinti vaistukus“, - sako ji.