14 metų patirtis Amerikos ligoninėje: daug uždirbi, bet ir daug atiduodi(4)

Šilutės ligoninėje dirbantis gydytojas traumatologas-ortopedas Viktoras Šileikis 1990 metais pagal gydytojų apsikeitimo programą keliems mėnesiams išvyko dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau taip atsitiko, kad išdirbo  Čikagos Cook County ligoninėje 14 metų. Kokį įspūdį jam paliko JAV sveikatos apsaugos sistema? Ar ji gali būti pavyzdžiu Lietuvai?

Reklama

Ar lengva JAV įsitvirtinti Lietuvos medikams? Kokie yra reikalavimai?

Nėra lengva, nes reikalaujama turėti tik amerikiečių diplomus ir leidimus. Taigi tenka išlaikyti kvalifikacijos egzaminus, išeiti rezidentūrą. Be licencijos  ten gydytoju neleidžiama dirbti – tik padėjėju. Kai gauni sertifikatą ir licenciją, pildai dokumentus, kurioje valstijoje dirbi. Kiekvienoje jų - atskira tvarka, turi būti gaunamas atskiras leidimas dirbti.

Sklando kalbos, kad Amerikoje sveikatos apsaugos sistema sudėtinga ir brangi. Kaip yra iš tikrųjų?

Amerikoje visai kitokia sistemos finansavimo tvarka. Dirbau privačioje ligoninėje, kuri suteikia tik darbo vietą, bet atlyginimo nemoka - moka draudimo kompanija. Apskritai Čikagoje yra apie 40 ligoninių, ir tik viena jų valdiška, kuri gali mokėti atlyginimą iš biudžeto.

Dirbančiam žmogui valstybinis draudimas padengia  80 proc. išlaidų sveikatos paslaugai, o likę  20 proc. gali atimti visas jo santaupas. Kad taip neatsitiktų, draudžiamasi dar privačiose draudimo kompanijose. Kartais darbuotojus apdraudžia darbdavys – taip pigiau. Beje, šeimai užtenka turėti vieną draudimą. Odontologinis draudimas yra atskiras.

Dirbdamas privačioje ligoninėje gydytojas atneša pinigus ligoninei – ši atsikanda daug didesnį torto gabalą nei gauna gydytojas.  Pavyzdžiui, už  klubo sąnario persodinimą gydytojas ortopedas  uždirba 1200 dolerių. Ligoniui operacija kainuotų apie 40-50 tūkst., jei jis nebūtų apsidraudęs. Draudimo kompanija tuos pinigus moka ligoninei.

Kai pažiūri  į sąskaitas, kurios siuntinėjamos po procedūrų – plaukai šiaušiasi: kainos medicinos priemonėms ir paslaugoms labai išpūstos. Pavyzdžiui, kardiologinės  operacijos kainuoja šimtus tūkstančių, gydytojas nuo tos sumos gauna nedaug. Jei ligonį įveža į operacinę, nepriklausomai nuo ligoninės tipo, sąskaita fiksuojama už pirmas 15 minučių – 750 dolerių. Toliau sąskaita auga už kiekvieną vaistą, medikamento lašą. Lovadieniai, su kuriais kovojame Lietuvoje, labai trumpi, nes pats pacientas nori kuo greičiau išeiti, nes žino, kad už kiekvieną pragulėtą dieną bus nemaža sąskaita.

Bet jei jie privačiai apsidraudę – juk baimintis nėra ko?

Draudimo kompanija moka iki tam tikros ribos. Prieš didelę operaciją draudimo sąskaitų tvarkymo tarnyba pateikia informaciją, už kokias procedūras mokės, už kurias – ne. Tad ir prieš renkantis  draudimo kompaniją reikia žinoti, ar viską ji ligos atveju atlygins.

Yra daug privačių draudimo kompanijų, o 5-6  - pagrindinės,  didžiausios.

Vidutinis gydytojo atlyginimas priklauso nuo specialybės, ne taip, kaip Lietuvoje, kur visi gauna daugmaž vienodai. Daugiausia Amerikoje uždirba  radiologai, patologai, visų profilių chirurgai, anesteziologai. Juk negali nevienodą atsakomybę turintys specialistai gauti vienodai.

Kad sveikatos draudimo kompanija atlygintų tokias brangias procedūras, turbūt tenka mokėti dideles įmokas?

Nedirbančiam tenka mokėti per 1000 dolerių per mėnesį. Dirbančiam – nelygu atlyginimas - 200-300 dolerių.

Kiek gali uždirbti gydytojas Amerikoje per metus?

Amerikos gydytojams aukso amžius buvo anksčiau, dar iki man atvykstant. Mat nemažas sumas patys gydytojai turi atiduoti draudimui – jie privalo apsidrausti savo praktiką. Įmokos augo dešimtimis tūkstančių dolerių kasmet.  Bet jei padarai medicinos klaidą – draudimo kompanija užmoka kompensaciją, atsižvelgdama į sumą, kuria esi apsidraudęs.

Rezidentas per metus Amerikoje gali uždirbti apie 35 tūkst. dolerių. Pradėjusiam  dirbti gydytojui atlyginimų kreivė  kyla į viršų. Bet kaip minėjau - daug uždirbi, bet  daug ir  išleidi.

Šią sistemą turbūt ne kartą lyginote su Lietuvos... Kieno naudai?

Visąlaik buvau už tai, kad Lietuvai reikia visai kitokios sistemos -  turi būti ne viena Valstybinė  ligonių kasa, bet ir privatus draudimas.  Dabar ligonių kasos kaip hidra su 9 galvom, kuri priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau jau pačios pradeda ją reguliuoti, o ne atvirkščiai. Taip neturi būti.

JAV viskas daugiau orientuota į pinigus, bet santykiai tarp  mediko ir paciento  kitokie. Apsidraudusiam pacientui galvos neskauda, kaip čia su tuo daktaru pabendrauti. Kyšiai ten neįsivaizduojami.

Ar ilgos eilės pas specialistus? Kokie santykiai su šeimos gydytojais?

Pas kai kuriuos „smulkius“ specialistus (Amerikoje kiekviena specialybė dar suskirstyta į dalis, pavyzdžiui, yra pirštų chirurgai) šiokios tokios eilės būna. Bet paprastai jos nedidelės arba nėra visai. Bent jau protezavimui jų nėra ir negali būti.

Mes, kaip antroji sveikatos priežiūros grandis, labai gerai sutardavome su pirma grandimi – šeimos gydytojais. Su jais geriau nesipykti. Nes specialistas suinteresuotas, kad šeimos gydytojas jam kuo daugiau atsiųstų pacientų. Kuo jis daugiau dirba - tuo daugiau uždirba.

Kokia bendravimo su pacientais specifika Amerikoje?

Su pacientais labai malonu bendrauti, bet jei jie pajus, kad padaryta bent nedidelė klaida,  paduos tave į teismą, kad iškovotų iš tavęs pinigų. Prie to daug prisideda nuolatinė advokatų reklama per televiziją, kurioje skelbiama: jei manote, kad jums nebuvo suteikta tinkama medicinos  pagalba, kreipkitės į mus. Ten net ligos istorija rašoma ne sau ar pacientui, o advokatui. Mat jei ko nors neužfiksuosi – gali prisikabinti.

Ar pritariate mūsų prezidentės siūlomai įstaigų vadovų rotacijai? Ar galioja ji Amerikoje?

Rotacija reikalinga, bet proto ribose, atsižvelgiant  į darbo rodiklius. Pas mus  nėra sukurti jokie saugikliai, leidžiantys  blogai vadovaujantį vadovą pakeisti.

Amerikoje rotacijos nėra – vadovas pakeičiamas staigiai.  Per mano darbo praktiką Cook County ligoninėje pasikeitė 3-4 vadovai. Bet Amerikoje medicinos įstaigoms vadovauja ne  gydytojai, o vadybininkai finansininkai, turintys gretutinį medicininį išsilavinimą. Jei kas negerai – vadovas ir padalinių vadovai iškart keičiami.

Ką, remdamasis Amerikoje įgyta patirtimi,  keistumėte Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje?

Keisčiau  visą draudos sistemą, mažinčiau biurokratinį aparatą. Pas mus ta  biurokratinė mašina labai išsipūtusi: vienas patarėjas turi penkis patarėjus, kiekviename skyriuje yra darbuotojų, kurie neaišku ką kuruoja, vienos įstaigų darbą dubliuoja kita įstaiga.

O reformos pas mus nevykdomos arba vykdomos ne ta kryptimi. Kad neatsitiktų kaip Danijoje. Prieš keletą  metų Danijoje nuspręsta sumažinti ligoninių skaičių mažųjų sąskaita.  Ir kas atsitiko? Tas mažas ligonines perpirko vokiečiai. Jie dabar vadovauja toms ligoninėms, samdo danų specialistus. Danai sako nežiną, kaip jas dabar susigrąžinti. Reikia ortopedo pagalbos- važiuok už 100 km.  Tad reformuoti reikia atsargiai, visko negalima naikinti.

Po 14 metų gyvenimo Amerikoje vis dėlto sugrįžote į Lietuvą, į gimtąją Šilutę... Kodėl?

Visų pinigų neuždirbsi, o nostalgija kamavo. Turėjau galimybę įsitvirtinti  Vilniuje ar  Kaune, bet pasakiau, jog savo jau atidirbau, norisi pažvejoti, žolę šienauti savo sodyboje.