10 minučių su Vyteniu Andriukaičiu. Ką pavyko sužinoti? (1)

Buvusio sveikatos apsaugos ministro, dabartinio Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos komisaro Vytenio Andriukaičio vizitas Lietuvoje suplanuotas minutės tikslumu. Pokalbiui su žurnalistu jis gali skirti apie 10 minučių. Ką pavyko išgirsti portalo VLMEDICINA.LT korespondentei?

Reklama

Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos komisijai priklauso atstovai iš kiekvienos ES šalies (iš viso 28), yra vadovas (Ž. Junkeris) ir 7 vicepirmininkai. V. Andriukaitis atstovauja Lietuvai.

Ar tiesa, kad didesnę dalį portfelio šioje komisijoje sudaro visgi maisto saugos klausimai, o ne sveikata?

Ir sveikatos, ir maisto saugos sektoriai yra lygiaverčiai. Maisto sauga yra tiesioginis sveikatos portfelio veiksnys, nes saugaus ir sveiko maisto problemos yra tiesiogiai susijusios su sveikata. Kažkodėl visuomenėje taip įsikalęs įsitikinimas, kad sveikata – tai gydymas. Sveikata yra sveikatos išsaugojimas.

Mūsų veiklos portfeliuose maisto saugos klausimai susiję su mityba – tai yra didžiulė sfera. Yra klausimai, susiję su pesticidais, biocidais, tai nuodingos medžiagos, sukeliančios endokrininius susirgimus. Jos naudojamos taroje, pakuotėse ir t.t. Medicininis požiūris maisto saugoje yra vyraujantis, maisto fiziologija, mitybos įtaka įvairioms ligoms vyrauja. Todėl, kai mes kalbam apie lėtinių ligų prevenciją, mes privalome kalbėti apie vadinamuosius maisto profilius, kuriuose būtų mažiau cukraus, mažiau druskos. Tai yra maisto komisaro portfelis – jame ir visuomenės sveikatos klausimai, ir maisto sauga, ir infekcinių ligų prevencija, pandemijų, epidemijų, vakcinacijos bei neinfekcinių ligų, kaip širdies kraujagyslių, infarkto ir t.t, problemos. Šie visi klausimai susiję. Žinoma, medicinine prasme, sveikatos apsaugos sistemų prasme yra didelis portfelis, susijęs su sveikatos sistemų analize, indikatoriais, palyginimu ir šalių narių sveikatos sistemų vertinimu Europos Sąjungos semestro eigoje. Dabar šalys narės privalo pristatyti savo nacionalines programas, ir mano portfelyje yra tai, kad privalome vertinti socialines determinacijas, ekonominius veiksnius, finansavimo tvarumą, sveikatos sistemų tvarumą, gydymo paslaugų prieinamumą.

Nepasigendate tų programų iš Lietuvos, nes pas mus gan vangiai jos čia rašomos?

Artimiausiu metu mes turėsime galimybę vertinti alkoholio, tabako kontrolės programas; sveikos gyvensenos, mitybos, pieno schemų mokyklose įdiegimą, taip pat pirminės, antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros integralumą, prieinamumo klausimus miestų ir kaimų gyventojams – visa tai vertinsime Europos semestro kontekste.

Tiesiog Lietuvoje yra nemažai metų metais neparašomų ar parašomų atbuline data programų. Pavyzdžiui, šiuo metu yra tokia situacija dėl hepatito C.

Galiu pasakyti, kad mes visus tuos klausimus nagrinėsime. Hepatito C ir kitų ligų kontekstas įdomus tuo, kad šiandien šalys narės turi galimybę bendrai susidėjusios finansus pirkti vakcinas. Pavyzdžiui, vakcina nuo hepatito B yra labai brangi, ją įsigyti neįstengia net Prancūzijos biudžetas. Yra galimybė pagal direktyvą, leidžiančią šalims narėms kartu veikti prieš infekcijų grėsmę. Pasirašomas bendro pirkimo susitarimas, tai gali būti taikoma hepatito C, gripo vakcinos atvejais, tuberkuliozės gydymui. Tada gali mažesnės šalys narės pirkti susidėjusios biudžetą ir laimėti didesnį kiekį vakcinų ir kartu sutaupyti. Šitie dalykai yra labai svarbūs ir stengsimės, kad jie pradėtų funkcionuoti.

Kokius tikslus sau išsikėlėte kaip komisaras?

Tai tie tikslai, kuriuos man suformulavo prezidentas Žanas Ludas Junkeris, kurie yra išplaukiantys iš krizių (Ebolos viruso, maisto saugos) valdymo. Čia turi būti didelis budrumas ir visi mechanizmai turi būti užsukti, kad būtų užkirstas kelias galimoms krizėms. Net ir mano portfelis susijęs su kiaulių maru, kadangi tai susiję su žmonių mityba, mėsos kokybe. Kiaulių maras yra šiandien palietęs Lietuvą, Lenkiją, Latviją, Estiją – tad mes aptarinėjame šiuos klausimus, nes krizės valdymo efektyvumas yra problema numeris vienas. Buvo paukščių gripo protrūkiai Olandijoje, Vokietijoje, teko imtis skubių priemonių.

Antras dalykas – endokrininę sistemą ardančių medžiagų reguliavimas, genetiškai modifikuotų organizmų reguliavimas. Tai yra klausimai, kuriuos reikia greitai spręsti, ypač GMO klausimus.

Trečias dalykas yra sveikatos sistemų tvarumo vertinimas ir indikatorių patvirtinimas, pagal kuriuos galima būtų pateikti šalims narėms rekomendacijas, kad visos narės galėtų lyginti savo šalių sveikatos sistemų tvarumą.

Šie trys tikslai yra iškelti komisijos pirmininko. Taip pat aš sau keliu užduotis, susijusias su alkoholio, tabako kontrolės programų peržvalga ir efektyvumu, infekcinių ligų protrūkiu ir vakcinacija ir su lėtinių ligų rizikos veiksnių mažinimu. Taip pat didžiulis sektorius, kurį noriu išsikelti – tai yra vaistų kainų, sistemų bendradarbiavimo ir elektroninės sveikatos instrumentų naudojimas.

Realiai viskas, ką jus bandėte daryti būdamas Lietuvos sveikatos apsaugos ministru.

Taip, viską pratęsime.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijoje ministrai labai jau neužsilaiko, jūs irgi neišbuvote visos kadencijos. Galbūt tai yra viena iš mūsų sveikatos sistemos netvarumo problemų?

Atvirai pasakysiu, kad sveikatos sistemoje tvarumas yra platesnis ir didesnis laukas nei sveikatos ministro asmuo. Aišku, jis susijęs su ministrų kaitos elementais, tačiau reikia nagrinėti ir kitus dalykus – ligoninių tinklą, kaip jis išvystytas, ambulatorijų tinklą, pirminės sveikatos priežiūros kabinetų išsidėstymą. Aišku, tvarumas vienu atveju priklauso nuo esančių poste ministrų, jeigu jie veikia darniai ir racionalizuoja tą tinklą; kitu atveju – paliekama rinkai ir tada tas tinklas pasidaro neracionalus. Akivaizdu, kad dažnesnė ministrų kaita sudaro sąlygas ne strateginiam valdymui. Bet jeigu taip yra, tai šalys narės turi koncentruotis ties tokiais mechanizmais, kad strateginis valdymas nenukentėtų; kad jis būtų patvirtintas ilgalaikėm programom, štai todėl Lietuvos sveikatos programa patvirtinta Parlamente. Dabar ji turi strateginį stabilizacinį vaidmenį ir vargu ar ministrai dabar gali pakeisti tą Lietuvos strateginę sveikatos programą, kurią mums pavyko parengti ir patvirtinti Parlamente. Tai yra stabilizuojantis veiksnys.

Kaip vertinate dabartinės sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės elgesį, jos rūkymą, kurį jau pastebėjo ne vienas su ja dirbęs žmogus ir tai buvo paviešinta Lietuvos žiniasklaidoje?

Komentuoti jos elgesį neįeina į mano funkcijas.