Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Paskelbti galutiniai mirties priežasčių 2015 m. duomenys(1)

Šaltinis: vlmedicina | 2016-08-05 11:37:34

Lietuvoje 2015 m. mirė 41 776 žmonės, t. y. 1 524 asmenimis daugiau negu 2014 metais. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2015 m. sudarė 84,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,5 proc., nuo piktybinių navikų – 20,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,7 proc. visų mirusiųjų, – skelbia Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro specialistai.

© VLMEDICINA.LT (G. Privedienės) nuotr.

2015 m. iš 100 000 gyventojų mirė 1438,1 (2014 m. – 1372,7/100 000 gyventojų).

Šalyje 2015 m. mirė 20 529 vyrai, lyginant su 2014 m. – 419 vyrų daugiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1534,4/100 000 vyrų (2014 m. – 1488,4/100 000 vyrų). Daugiausia (47,5 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių vyraujančios buvo išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos.

Nuo piktybinių navikų 2015 m. Lietuvoje mirė 4 640 vyrų, t. y. 22,6 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 346,8/100 000 vyrų (2014 m. – 334,9/100 000 vyrų). Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos bei skrandžio piktybinių navikų.

11,7 proc. visų 2015 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 2 402 vyrų, 55,2 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų (transporto įvykių, nukritę, paskendę, atsitiktinai apsinuodiję), 30,3 proc. – nusižudė. 2015 m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių (179,5/100 000 vyrų), lyginant su 2014 m. (190,3/100 000 vyrų) sumažėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3 kartus daugiau vyrų negu moterų.

Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2015 m. nuo jų mirė 1 120 vyrų, t.y. 5,5 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 m. buvo 83,7/100 000 vyrų ir lyginant su 2014 m. (83,7/100 000 vyrų) nepakito.

2015 m. Lietuvoje mirė 21 247 moterys, lyginant su 2014 m. – 1 105 moterimis daugiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1355,9/100 000 moterų (2014 m. – 1273,8/100 000 moterų). Daugiausia moterų (65,1 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.

Nuo piktybinių navikų 2015 m. mirė 3 708 moterys, t.y. 17,5 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 236,6/100 000 moterų (2014 m. – 221,5/100 000 moterų). Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių piktybinių navikų.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2015 m. mirė 978 moterys, – 4,6 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 m. buvo 62,4/100 000 moterų (2014 m. – 60,6/100 000 moterų).

Nuo išorinių mirties priežasčių 2015 m. mirė 806 moterys (3,8 proc. visų mirusių moterų). Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2015 m. buvo 51,4/100 000 moterų (2014 m. – 48,5/100 000 moterų).

2015 m. mirė 121 1–17 metų amžiaus vaikas (69 berniukai ir 52 mergaitės). 100 000 šio amžiaus vaikų 2015 m. teko 24,7 mirusiojo. Daugiausiai 1–17 metų amžiaus vaikų mirė nuo išorinių mirties priežasčių (49,6 proc.), piktybinių navikų (12,4 proc.) ir nervų sistemos ligų (9,1 proc.).

2015 m. mirė 132 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), lyginant su 2014 m. – 14 daugiau. Kūdikių mirtingumo rodiklis 2015 m. 42,2/10 000 gyvų gimusiųjų, lyginant su 2014 m. (38,9/10 000 gyvų gimusiųjų) padidėjo. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (34,8 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (38,6 proc.).

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų