Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Lietuvos gydytojams trūksta ligų gydymo metodikos duomenų bazės, ministerija jos nepasigenda

Ligita Sinušienė | 2015-10-07 00:01:58

Nenormalu, kad gydydami tą pačią ligą su lygiai ta pačia simptomatika, Lietuvos gydytojai skirtinguose šalies kampeliuose skiria skirtingą gydymą. Itin dideli skirtumai matomi tarp didžiųjų miestų ir rajonų, ypač jei pastaruosiuose dirbantys gydytojai dar ir nemoka anglų kalbos. O tai reiškia, kad jie neturi galimybės pasinaudoti naujausiais pasauliniais medicinos pasiekimais. Vis dėlto išeitis yra – parengti bendrą, lietuvišką, duomenų bazę, prieinamą kiekvienam šalies medikui, nepriklausomai nuo kalbinių sugebėjimų, - teigia Oksfordo medicinos studentas Tumas Beinortas.

Medikas ir kompiuteris
© Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) asociatyvioji nuotr.

Ne eksperto nuomonė svarbiausia

Apie tai praėjusią savaitę prabilta pirmojoje respublikinėje Lietuvos gydytojų judėjimo „Gydyk atsakingai“ konferencijoje, į kurią buvo pakviesta ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Tiesa, garbinga viešnia, pabendravusi su žurnalistais spaudos pusryčiuose, pasveikino konferencijos dalyvius ir išvyko, todėl ir negirdėjo Oksfordo universiteto paskutinio kurso medicinos studento, Įrodymais pagrįstos medicinos centro prie Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vieno iš įkūrėjų  Tumo Beinorto pranešimo. Jo pasiklausius net ir medicininio išsilavinimo neturinčiam asmeniui tampa aišku, kodėl gi tokia būtina viena įvairių ligų gydymo metodikos duomenų bazė ir mūsų šaliai.

Pabrėždamas įrodymais pagrįstos medicinos svarbą bei mokslinių tyrimų rezultatais nulemtos optimalios gydymo metodikos prieinamumo kiekvienam gydytojui poreikį, T. Beinortas medikams priminė Amerikos pediatro Bendžamino  Spoko pavyzdį. Pastarajam gydytojui rekomendavus naujagimius migdyti ant pilvuko mirė 50 tūkst. kūdikių.

„Medicinoje svarbiausiai ne autoritetai, ne ekspertų nuomonė, o mokslinių tyrimų pagrįstumas“, - akcentavo pranešėjas.

Medicininis uždavinys

Oksfordo studentas Lietuvos gydytojams pateikė ir užduotį, paprašęs lapeliuose kiekvienam parašyti, kokį vaistinį preparatą visų pirma skirtų 45-erių metų vyrui, sergančiam arterine hipertenzija ir 2-ojo tipo cukriniu diabetu (labai dažnomis ligomis, su kuriomis šeimos gydytojai susiduria kasdienėje praktikoje), turinčiam nefunkcionuojančius inkstus. Užrašytais atsakymais pranešėjas pasiūlė apsikeisti po kelis kartus ir kiekvienam paskaityti, ar jo nuomonė sutapo su kolegos.

„2-ojo tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai dažniausiai miršta nuo išeminės širdies ligos, miokardo infarkto arba insulto, - medicininį uždavinį aiškino T. Beinortas. - Dėl to prioritetas – nužeminti kraujo spaudimą“.

Būtent dėl to pranešėjas ir siekė leisti kiekvienam šeimos gydytojui pasitikrinti, ar jis, kasdien gydydamas panašius į pateiktojo pavyzdžio pacientus, naudojasi pasaulyje pripažintomis hipertenzijos gydymo gairėmis, atsižvelgiančiomis į vaisto veiksmingumą, kainą, šalutinius poveikius.

Teisingas atsakymas turėjo būti „AKF inhibitoriai“, specialiai cukriniu diabetu sergantiesiems skirti preparatai, apsaugantys inkstus.

„Jeigu gydytojų nuomonės išsiskyrė, tai tik patvirtina, kad Lietuvos medikams reikalinga centralizuota pagalba, - po pranešimo portalui sakė T. Beinortas. – Nes pasaulyje yra atlikti sistemingi tyrimai ir aiškiai žinoma, kokios ligos atveju kokie medikamentai geriausi, kokie - antraeiliai, trečiaeiliai. Tačiau ne visi gydytojai turi gebėjimų patys skaityti mokslinę literatūrą, todėl pasaulyje ir egzistuoja praktika – pateikti gydymo gaires ir rekomendacijas, kurios mokslinėje literatūroje jau įvertintos“.

Ne visi specialistai turi

Kadangi Lietuva neturi tokios vienos ligų gydymo metodikos duomenų bazės, vadinasi, mūsų šalies kai kurie gydytojai, ypač jei jie nemoka anglų kalbos arba nežino, kur ieškoti reikalingos informacijos, pacientus gydo pasenusiais metodais, kurie kartais gali būti ir žalingi?

„Nenoriu to teigti, nes Lietuvoje nepraktikuoju, - nuo tiesaus atsakymo išsisuko Oksfordo studentas. – Bet galiu pasakyti, kad kursai, kuriuos  Lietuvos gydytojai lanko, turi fiksuotas valandas ir net jų metu gauta informacija bet kurią akimirką gydytojui gali išgaruoti iš galvos“.

T. Beinorto teigimu, tik kai kurios specialybės Lietuvoje yra pasirengusios metodines gaires, bet yra tokių, kurios visai jų neturi arba turi pasenusias, o, tarkim, Didžiojoje Britanijoje jos atnaujinamos kas 3-eji metai. „Hipertenzijos ir cukrinio diabeto gydymo gairės, kurios prieinamos internetu, yra 10-ies metų senumo. Galbūt yra ir naujesnių, bet, vadinasi, jos prieinamos ne kiekvienam gydytojui“, - sakė VLMEDICINA.LT pašnekovas.

Didina mirtingumą

T. Beinortas pateikė ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenis, kurie atskleidė, jog 2012 m. 5 proc. visų Lietuvoje skiriamų vaistų širdies bei kraujagyslių ligoms gydyti sudarė  moksilidinas, mažinantis aukštą kraujo spaudimą vietiniu veikimu į smegenis ir stuburą.

„Tačiau nei europinėse, nei amerikietiškose, nei britiškose rekomendacijose jis nėra minimas, nes moksliniai tyrimai atskleidė, kad šis preparatas, nors ir sumažina kraujo spaudimą, bet 1,6 karto padidina mirtingumą tarp žmonių, turinčių širdies nepakankamumą. O tai - gan dažnas reiškinys tarp turinčių aukštą kraujo spaudimą, todėl šis preparatas kitose šalyse ir nėra rekomenduojamas, nes yra kiti 4 vaistiniai preparatai, neturintys tokio šalutinio poveikio, - pabrėžė T. Beinortas. - Pavyzdžiui, Skandinavijoje moksilidino vartojimas nesudaro net 0,2 proc. visų širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų vaistų“.

Įrodymais pagrįstos medicinos centro įkūrėjas įsitikinęs, kad viena gydymo metodikos bazė mūsų šalyje turėtų būti įkurta SAM.

„Lietuvoje per maža populiacija, kad skirtinguose šalies kampeliuose tos pačios ligos gydymas būtų skirtingas. Optimalus gydymas yra vienas, kaip rodo moksliniai tyrimai, - sako T. Beinortas. – Tiesa, metodinių rekomendacijų rengimas yra labai brangus. Viena rekomendacija vienai ligai Anglijoje vidutiniškai kainuoja 250 tūkst. svarų. Lietuvai visiškai nereikia dar kartą atkartoti tą patį darbą, kurį atlikusios kitos šalys. Žmonės yra gana panašūs, vaistai visame pasaulyje prieinami irgi panašūs, tad pakaktų tik jas išsiversti ir adaptuoti mums pagal tai, koks gydymas prieinamas mūsų šalyje“.

Ne visi moka angliškai

„Žinoma, jeigu gydytojai moka angliškai, tikslinga pasinaudoti ir Didžiosios Britanijos gairėmis. Galbūt tik ne visos gydymo metodikos bus prieinamos mūsų šalyje. Tačiau turime pripažinti, kad užsienio šalių duomenų bazėmis naudosis tik klinikų bei jaunosios kartos gydytojai, kurie dar turi motyvacijos, - kalbėjo portalo pašnekovas. - O jeigu turėtume lietuvišką duomenų bazę, kurioje per minutę būtų galima susirasti reikalingą informaciją, neskaitant šimto puslapių gairių, manau, ja naudotųsi kiekvienas specialistas“.

Tokiai duomenų bazei Lietuvoje įkurti, pasak T. Beinorto, pakaktų 3-5 analitikų, poros informatikos specialistų, kurie prižiūrėtų duomenų bazę, bei aukščiausios kvalifikacijos specialistų gydytojų, kurių konsultacijos irgi turėtų būti mokamos.

„Šiuo metu rengiantys rekomendacijas gydytojai tai daro tik iš geros valios, o taip neturėtų būti“, - sako pašnekovas.

Pasak Oksfordo studento, tokios duomenų bazės parengimas Lietuvai kainuotų tiek, kiek dviejų leukemija sergančių žmonių gydymas. „O naudos daugiau tikrai ne dviem žmonėms“, - pabrėžė T. Beinortas.

„Paslėpta“ po projektais

VLMEDICINA.LT pasiteiravo ministrės R. Šalaševičiūtės patarėjos Jurgitos Kinderienės, ar, ministrės nuomone,  reikalinga viena gydymo metodikų duomenų bazė Lietuvos gydytojams ir ar šalies biudžete turėtų atsirasti lėšų jai parengti; ar ministrei žinoma, kad dalis Lietuvos gydytojų pacientams skiria tokių vaistų, kurie pasaulyje atliktais naujausiais moksliniais tyrimais įrodyti kaip neveiksmingi arba kai kuriais atvejais net kenksmingi tam tikros ligos atveju.

J. Kinderienė portalui pateikė išsamų ministerijos specialistų parengtą atsakymą, kuriame išsamiai pacitavo Lietuvos įstatymus, reglamentuojančius ir kruopščiai kontroliuojančius naujų vaistų patekimą į mūsų rinką, kas, anot SAM specialistų, daro neįmanomu nekokybiškų ar žalingų preparatų naudojimą.

Ministerijos specialistai pristatė ir tris projektus, kurių metu, pasinaudojant įvairiomis finansinėmis paramomis (Europos Sąjungos struktūriniai fondai bei Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa) ir Lietuvos biudžeto lėšomis, buvo parengtos kai kuriems specialistams reikalingos diagnostikos ir gydymo metodikos: 30 – neonatologijos, 40 – akušerijos, 43 – vaikų ligų, po 20 – kardiologijos, onkologijos, neurologijos ir traumatologijos. Ministerija nemato problemos, kad norint rasti šias metodikas, jų ieškoti tenka dviejose SAM tinklapio vietose. Informacija apie išvardintų sričių ligų gydymo metodiką paslėpta projektų aprašymuose, kuriuose galima atrasti šiose žymose: „Veiklos sritys“, tada – „Programos ir projektai“. Norint sužinoti rekomendacijas neanotologijai ir akušerijai reikia paspausti nuorodą „Šveicarijos paramos programa“, kitų išvardintų sričių specialistai turi susiprasti, kad jiems aktuali informacija paslėpta po tokiu pavadinimu – „Asmens sveikatos priežiūros kokybės gerinimas reglamentuojant rizikingiausius pacientų saugai diagnostikos ir gydymo protokolus“. Gal ir nenuostabu, kad T. Beinortas, kad ir kaip uoliai ieškojo šios informacijos, SAM puslapyje jos nerado. Tiesa, iš tiesų jam tikriausiai sutrukdė studijos Oksforde, nes negalėjo dalyvauti ministerijos organizuotose viešose diskusijose, kurių metų šie protokolai buvo pristatyti Lietuvos rajonų, regionų ir respublikinių ligoninių personalui bei įdiegti, apmokant sveikatos priežiūros specialistus, dvejose pilotinėse ligoninėse – Marijampolės ir Respublikinėje Šiaulių.

Dar viena nuoroda

Tačiau ministerija portalui atsakė, kad įgyvendinat e. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programą ES fondų lėšomis finansuojamo projekto metu sukurta Nacionalinė klinikinių sprendimų palaikymo informacinė sistema (toliau – NKSPS), kurios valdytoja yra SAM.

„NKSPS realizuota sveikatos priežiūros specialistams skirta e. paslauga, kurios dėka sveikatos priežiūros specialistai gali greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę, paskirti gydymo metodą, nukreipti pacientą tolimesniam specialistų konsultavimui, sutaupyti paciento duomenų analizei skirtą laiką. NKSPS sukurta kaip platforma, į kurią galima diegti įvairius klinikinių sprendimų įrankius, talpinti ekspertines sistemas, dalintis klinikinėmis žiniomis. Sistema geba automatiškai išanalizuoti pateiktus paciento tyrimų duomenis ir pateikti analizės išvadas – galimas klinikinių sprendimų rekomendacijas, kuriomis asmens sveikatos priežiūros specialistas galės remtis, priimdamas sprendimus dėl paciento ligos diagnozės ar tolimesnio gydymo“, - teigiama atsakyme.

Tiesa, gydytojams reikia žinoti dar vieną naują adresą - nksps.lt.


 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų