R. Šalaševičiūtė: visuomenė neturi būti klaidinama

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė apgailestauja, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, EP narys Gabrielius Landsbergis klaidina visuomenę pasisakydamas viena jautriausių visuomenei – savižudybių – tema. Ministrė neneigia problemos aktualumo Lietuvai, tačiau mano, kad ją spręsti reikia bendru darbu, o ne nepagrįstais kaltinimais.

Ministrė R. Šalaševičiūtė visų pirma atkreipia G. Landsbergio dėmesį, kad kaltindamas ją nepateikus atsakymo į jo laišką, p. G. Landsbergis sako netiesą. Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentų valdymo sistemoje aiškiai užfiksuota, kad į 2015 m. rugpjūčio 3 d. gautą laišką išsamus atsakymas yra pateiktas 2015 m. rugpjūčio 6 d., t.y. po 3 dienų. Šiame atsakyme, be kita ko, buvo aiškiai išdėstyta kokių priemonių ėmėsi ši Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija:

„Pritariame Jūsų (TS-LKD pirmininko, EP nario G. Landsbergio) laiške išsakytai minčiai, jog nerimą keliančius savižudybės rizikos veiksnius gali pastebėti ne tik medikai, psichologai, bet ir pedagogai, socialiniai darbuotojai, policijos ar gelbėjimo tarnybų, laisvės atėmimo įstaigų pareigūnai. Tam jiems būtinos specialiosios žinios. Suprantant tai, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės sprendimu į Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano 3 priedo „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašo“ priemonių sąrašą įtraukta visa eilė savižudybių prevencijai skirtų priemonių. Viena jų ir yra didžiausiu mirtingumu dėl savižudybių pasižyminčiose savivaldybėse (Alytaus r., Akmenės r., Anykščių r., Kupiškio r., Ignalinos r., Molėtų r., Zarasų r., Švenčionių r. Ukmergės r., Rokiškio r., Raseinių r., Kelmės r.) 3 metų bėgyje vykdyti mokymų programą GMP teikiantiems medikams, policininkams, gelbėtojams, gaisrininkams, pedagogams (visiems, savo darbe galintiems susidurti ir susiduriantiems su savižudybės rizika). Įgyvendinant šią programą mokoma, kaip vertinti situaciją vietoje, modeliuojamos konkrečios situacijos ir mokoma, kaip jose turi elgtis konkretūs pareigūnai ar specialistai. Įgyvendinus projektą bus įvertintas programos efektyvumas ir parengtos rekomendacijos dėl tolesnio šios programos įgyvendinimo.“

Tame pačiame atsakyme išdėstytos ir kitos priemonės bei dar kartą atkreiptas politiko dėmesys į tai, kad savižudybę sąlygojantys rizikos veiksniai yra labai įvairūs: socialinės-ekonominės situacijos pasikeitimas, asmeninio gyvenimo krizės, traumuojantys tarpusavio santykiai, kultūriniai bei religiniai faktoriai, psichikos ligos, piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitais kvaišalais išplitimas.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės, siekiant, kad savižudybių prevencija būtų efektyvi, savižudybių problemą reikia suvokti kur kas platesniame kontekste.

„Būtina ne tik gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą, bet ir socialinę žmonių gerovę, visomis priemonėmis siekti alkoholio vartojimo mažėjimo, švietimo sistemoje vykdyti patyčių prevencijos programas bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos programas. Todėl labai svarbu, kad į prevencinių priemonių įgyvendinimą įsitrauktų ne tik sveikatos apsaugos sistema, bet ir kitos žinybos bei institucijos. Gerų rezultatų pasieksime tik esant geram tarpžinybiniam bendradarbiavimui“.

Ministrė atkreipia dėmesį, kad lig šiol ankstesnės Vyriausybės neskyrė reikiamo dėmesio tarpinstituciniam bendradarbiavimui bei veiksmų koordinavimui.

Siekiant savižudybių prevenciją padaryti kuo efektyvesne bei pradėti tam būtiną tarpinstitucinį bendradarbiavimą, dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė pasiekė, kad būtų rastas finansavimas Savižudybių prevencijos biuro įkūrimui, kuris realiai darbą pradėjo nuo 2015 m. pradžios. Pagrindinės šio biuro veiklos kryptys yra rinkti ir analizuoti informaciją susijusią su savižudybių statistika, prevencija bei postvencija ir ne tik Lietuvos mastu, bet ir tarptautiniu bei pradėti realų bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir žinybomis, siekiant kuo labiau koordinuoti tarpusavio veiksmus savižudybių prevencijos bei pagalbos bandžiusiems nusižudyti asmenims ir jų šeimoms srityje. Nors biuras dirba dar tik pusę metų, šiuo metu jau yra užmegzti tiesioginiai kontaktai su Švietimo sistemos įstaigomis: Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru, miestų ir rajonų pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis, vaikų socializacijos centrais. Gauta oficiali informacija apie vykdomas savižudybių prevencijos programas iš Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų.

„Apgailestauju, kad tarptautinę patirtį turintis politikas meta kaltinimus nesusipažinęs su situacija, taip aitrindamas skaudžias mūsų visuomenės žaizdas, – sako ministrė R. Šalaševičiūtė. – Kviečiu bendrai dirbti ir rasti valstybės masto sprendimus, nes nepagrįstų kaltinimų kelias niekur neveda“.

SAM Ryšių su visuomene skyrius