Laiku pastebėtas ženklas gali išgelbėti gyvybę

Nors savižudybė nėra šio amžiaus išskirtinis reiškinys ir ji egzistuoja nuo seniausių laikų, tačiau Lietuva Europoje pirmauja pagal jų skaičių - čia per metus nusižudo daugiau žmonių nei žūva per eismo įvykius. Visame pasaulyje rugsėjo 10 dieną minima savižudybių prevencijos diena, kuri skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkiršti tam kelią.

Reklama

Visuomenė apie savižudybes labiau pradeda kalbėti, kai gyvenimą užbaigti nusprendžia koks nors žinomas žmogus, kai jų aplinkoje įvyksta toks nelaimingas įvykis. Ypač dažnai minčių apie savižudybę kyla jaunuoliams, ieškantiems savojo kelio ir nusiviliantiems, patyrusiems nelaimingą meilę ar kitokių emocinių sukrėtimų, sunkių išgyvenimų. Nepaisant to, savižudybę galima numatyti, atpažinti tam tikrus ženklus, signalizuojančius apie būsimą nelaimę ir padėti žmogui, pasiryžusiam žengti drastišką žingsnį.

Gyvenimą panorusiam užbaigti asmeniui galima padėti. Tereikia atpažinti siunčiamus signalus ir laiku imtis tinkamų priemonių. Net apie 80 proc. nusižudžiusiųjų yra kalbėję ar užsiminę apie savižudybę artimiesiems. Paprastai žmogus nenori mirti, tačiau trokšta kuo greičiau išsilaisvinti iš jį kankinančio skausmo gniaužtų. Dažniausiai pasiryžusieji nusižudyti neturi su kuo pasikalbėti, kam išsipasakoti, nežino kur kreiptis.

Vos tik kilus įtarimams, kad artimasis turi ketinimų žudytis, derėtų pasikliauti intuicija ir atvirai pasikalbėti su juo apie savo nerimą ir tai reikia daryti tuoj pat. Negalima ignoruoti ženklų, rodančių, jog žmogus kenčia, jaučia neviltį, liūdesį, vienišumą bei išgyvena traumą, artimojo netektį. Taip pat labai sukrečia artimojo ar pažįstamo mirtis ar bandymas nusižudyti, todėl tokią traumą patyrę žmonės turėtų būti stebimi atidžiau. Atkreipkite dėmesį ir tuomet, jei neretai išsprūsta posakiai „aš noriu mirti“, „nebenoriu gyventi“, „geriau čia manęs nebūtų“, vyrauja itin slogi, niūri, liūdna, pesimistiška savijauta.

Sunerimti vertėtų ir tuomet, jei artimojo nebedomina ankščiau patikusi veikla, jo elgesyje išryškėja abejingumas, apsileidimas, žmogus pradeda elgtis itin rizikingai. Ženklais gali būti ir užsisklendimas, nenorėjimas su niekuo bendrauti, nuolatinis buvimas vienatvėje, didesnis alkoholio vartojimas ar žmogaus tapimas labai nervingu.

Taip pat reikėtų stebėti ir žmogaus išvaizdos bei dienotvarkės pasikeitimus, nes staigus svorio pokytis, miego, valgymo rėžimo pakitimas taip pat yra ženklai, verčiantys nerimauti.

Vos tik kilus įtarimui, kad artimasis turi minčių apie savižudybę, nereikėtų tos informacijos laikyti savyje. Patariama pasikalbėti su mokytoju, socialiniu darbuotoju, psichologu. Būtina padėti susisiekti su pagalbos linija ar specialistu. Į kalbas, juokavimą ir užuominas apie savižudybę reiktų reaguoti labai rimtai ir apie tai atvirai pasikalbėti. Būtina parodyti, kad artimojo gerovė yra svarbi, kad juo yra rūpinamasi. Galbūt tuo metu juo besirūpinantis žmogus yra vienintelis, kuris šiuo metu rodo šilumą ir paramą.

Kur kreiptis pagalbos?

Vaikų linija

www.vaikulinija.lt, tel. nr.: 116 111

Darbo laikas: 11.00-21.00

Taip pat galite registruotis ir rašyti svetainėje. Atsakymas ateina per dvi dienas.

Jaunimo linija

www.jaunimolinija.lt, tel. nr.: 8 800 28 888

Darbo laikas: visą parą.

Taip pat galite registruotis ir rašyti svetainėje. Atsakymas ateina per tris dienas.

Vilties linija (psichologinė pagalba suaugusiems)

www.kpsc.lt, tel. nr.: 8 800 60 700

Darbo laikas: visą parą.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro informacija