Specialistai pataria, kaip elgtis per karščius

Įsibėgėjus atostogų sezonui ir įsivyravus vasariškiems orams, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina pasirūpinti savo sveikata. Per karščius daugelis atostogaujančių žmonių laiką leidžia prie vandens, gryname ore. Tačiau ilgai būnant saulėje ir karštyje gali ištikti saulės ar šilumos smūgis, neatsargiai elgiantis vandenyje galima susižaloti ar net paskęsti. Kaip poilsiauti ir džiaugtis vasariškais orais saugiai, o atsitikus nelaimingam atsitikimui – suteikti pirmąją pagalbą?

Reklama

Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Mačiulytės, saulė žmogaus organizmui naudinga, kadangi jos dėka organizmas pasigamina vitamino D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį bei šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Vitaminas D būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Tačiau norint saule džiaugtis saugiai, reikia prisiminti, kad Lietuvoje saulės spinduliai pavojingiausi būna jau nuo ankstyvo pavasario iki pat rugpjūčio vidurio, todėl tuo metų laiku nuo 10 iki 14 val. reikėtų vengti būti tiesioginiuose saulės spinduliuose.

5 paprastos saugaus buvimo saulėje taisyklės:

1. Dėvėkite prigludusius saulės akinius su aukštu UV filtru.

2. Užsidėkite plačiabrylę skrybėlę, kepuraitę, skarelę.

3. Apsivilkite laisvus, šviesius drabužius.

4. Rinkitės pavėsį, paplūdimyje slėpkitės po skėčiu.

5. Pasitepkite aukšto SAF (saulės apsaugos faktorius) kremu.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus šilumos ar saulės smūgiui?

Su perkaitimu susiję negalavimai atsiranda po kelių dienų ir dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, turintiesiems padidėjusį kraujospūdį ar sunkiai dirbantiems bei sportuojantiems karštoje aplinkoje. Perkaitimui būdingi simptomai: gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas – silpnas ir dažnas, kvėpavimas – pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį, apklokite šaltu vandeniu sudrėkinta antklode, ją nuolat drėkinkite. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5°C, antklodę reikėtų pakeisti sausa, duoti nukentėjusiajam gerti vėsių skysčių. Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir niekuo negirdykite, vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, silpnumu, pykinimu, girdi zvimbimą ausyse, jam mirga akyse, o oda atrodo išblyškusi, pila šaltas prakaitas, galimas ir sąmonės netekimas, jį greičiausiai ištiko saulės smūgis. Nukentėjusįjį, jei jis turi sąmonę, reikia nuvesti į pavėsį, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, šaltu kompresu vėsinti kaktą, duoti gerti vėsesnių skysčių. Jei nukentėjusįjį pykina, reikia jam duoti ko nors rūgštaus. Jei saulės smūgio ištiktasis yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių?

Be piktnaudžiavimo saulės spinduliais, poilsiaujantys žmonės daro ir kitų klaidų. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad leidžiant laiką prie vandens negalima palikti mažamečių vaikų be priežiūros, nerekomenduojama maudytis nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.

Negalima maudytis iškart pavalgius, taip pat nereikėtų šokti į vandenį stipriai įkaitus saulėje. Draudžiama šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius daiktus. Daugiausia traumų vandenyje įvyksta, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro.

Poilsiaujant prie vandens nepatariama vartoti alkoholio. Jo vartojimas didina riziką patirti įvairias traumas ar nuskęsti. Karštomis dienomis žmogus prakaituodamas netenka daug skysčių, o alkoholis dar labiau paskatina dehidratacijos procesą. Žmogus gali netekti sąmonės, ypač ilgai būdamas saulėkaitoje. Vengti taip pat reikėtų ir gėrimų su kofeinu, cukrumi ar saldikliais, kadangi jie taip pat skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Patariama nepamiršti, jog sveikiausias gėrimas – vanduo! Vasarą per karščius išeinant iš namų rekomenduojama turėti geriamojo vandens buteliuką.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą skęstančiajam ar skendusiajam?

Pamačius skęstantįjį, būtina atkreipti aplinkinių dėmesį šaukiant „Žmogus skęsta!“ ir paprašyti aplinkinių iškviesti pagalbą numeriu „112“. Skęstančiojo gelbėjimui patariama panaudoti netoli esančią gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas: pripučiamas čiužinys, ratas, lazda, virvė, tuščias plastikinis butelis. Tik tokiu atveju, jei tikrai esate geras plaukikas, galima priplaukti prie skęstančiojo ir jį ištempti į nepavojingą vietą.

Ištraukus skendusį žmogų, būtina pradėti pradinį gaivinimą: atverti kvėpavimo takus, atlikti krūtinės paspaudimus ir įpūtimus: 30 paspaudimų, tada 2 įpūtimai. Pradinis gaivinimas tęsiamas tol, kol atvyksta greitoji medicinos pagalba ar atsiranda gyvybės požymiai (kvėpavimas ir širdies veikla). Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.