Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Alfonsas Dirsė – Lietuvos kraujagyslių chirurgijos pradininkas. Faktai ir prisiminimai (1)

Ilona Petrovė | 2015-06-22 00:01:13

Šiemet sukako šimtas metų, kai Daugų miestelyje (Alytaus r.) gimė Lietuvos angiochirurgijos pradininkas Vilniaus universiteto dėstytojas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, gydytojas traumatologas prof. Alfonsas Dirsė. Baigiantis karui jis ėmėsi atstatyti Klaipėdos ligonines, o rūpindamasi personalo ateitimi, įkūrė Medicinos seserų mokyklą. Veiklus gydytojas tapo sveikatos apsaugos ministru. Jau dirbdamas Vilniuje A. Dirsė ėmėsi kraujagyslių chirurgijos ir pasirūpino, jog Kaune būtų pradėti gaminti pirmieji kraujagyslių protezai. Vienas jo sūnus Ginutis Dirsė taip pat tapo garsiu kraujagyslių chirurgu.

 

Indrė Dirsaitė
„Tai, kad tapau šeimos gydytoja, ne chirurge, be jokios abejonės, tėčio įtaka“, - sakė Alfonso Dirsės anūkė Indrė Dirsaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Prisiminimais apie garsų chirurgą pasidalino jo anūkė, šeimos gydytoja Indrė Dirsaitė-Kukarėnienė. Informaciją straipsniui apie A. Dirsės profesinę veiklą suteikė Lietuvos medicinos biblioteka, o pirmąsias lietuviškas dirbtines kraujagysles nufotografavo šeimos medicinos rezidentė Justė Latauskienė.

Karjerą pradėjo Klaipėdoje

1945 m. pavasarį gydytojas Alfonsas Dirsė kartu trimis farmacininkais (P. Baltranu, J. Bartlingaite ir M. Mačionyte) atvyko dirbti į Klaipėdą. Kadangi karas dar nebuvo pasibaigęs, reikėjo prisiregistruoti Karo komendantūroje. A. Dirsė tapo 51-uoju Klaipėdos miesto gyventoju ir pirmuoju miesto gydytoju.

Atvykę specialistai išsirinko namą centre ir ėmėsi atkurti sveikatos įstaigų darbą, rinko personalą ir teikė medicinos pagalbą Klaipėdos gyventojams, kurių skaičius augo ne dienomis, bet valandomis.

Beveik visos ligoninės buvo sugriautos, tad gydytojai, medicinos seserys, kitas personalas po darbo dar dengė ligoninių stogus, stiklino langus, visame mieste rinko lovas, spinteles ir kitą inventorių.

 

Alfonsas Dirsė
Alfonsas Dirsė. Lietuvos medicinos bibliotekos archyvo nuotr.

 

Įkūrė Medicinos seserų mokyklą

Norint tinkamai organizuoti medicinos pagalbą, Alfonsui Dirsei reikėjo surinkti personalą. Prisiminimuose jis rašė, kad Sveikatos apsaugos komisariatas siuntė gydytojus į Klaipėdą, tačiau kai kurie atsisakydavo. Už tokį poelgį ne vienam buvo atimtos gydytojo teisės.

Į Klaipėdą atvyko daug puikių ir garsių gydytojų: ilgametis Terapinio skyriaus vedėjas J. Rikas, akušeris-ginekologas Ch. Cukermanas, rentgenologas P. Kondratavičius, pediatrė G. Radavičienė, okulistė O. Jaudegytė, chirurgai S. Bielinis ir P. Kasperūnas ir kt.

Nors tuo metu Klaipėdoje medicinos seserų pakako, buvo aišku, jog plečiantis įstaigoms, greitai bus jų stygius. Todėl 1945 m. spalio mėnesį Alfonso Dirsės iniciatyva įkurta Medicinos seserų mokykla, kuri aprūpindavo medicinos seserimis ne tik Klaipėdos, bet ir visos Žemaitijos ligonines. Iki 1953 m. jis buvo šios mokyklos direktorius.

Pirmasis operavo kraujagysles

Alfonsas Dirsė chirurgo karjerą pradėjo taip pat Klaipėdoje. Jo mokytojai buvo garsūs chirurgai S. Bielinis, K. Katilius. Prisimindamas pirmąją operaciją Klaipėdoje, Alfonsas Dirsė rašė: „Vakare į ambulatoriją buvo atgabentas ligonis, kuris stiklu persipjovė blauzdą. Žaizda buvo apie 30 cm, stipriai kraujavo. Operavau šviečiant spingsulei ir asistuojant P. Baltranui ir J. Bartlingaitei. Be jokio nuskausminimo (nebuvo priemonių), be šilko ir ketguto, operacinį lauką paruošus spiritu, žaizdą susiuvau Mišelio kabutėmis. Reikia stebėtis ligonio kantrybe ir geru rezultatu – žaizda sugijo“.

Vėliau jau Vilniuje, šv. Jokūbo ligoninės traumatologijos skyriuje, A. Dirsė pradėjo operuoti kraujagyslių traumas. Nemažai tokių operacijų jis padarė ir rajonų ligoninėse. 1961 m. arterijai atkurti jis pirmasis panaudojo kraujagyslės protezą, o po metų – ir paties ligonio venas. Planinės operacijos pradėtos daryti 1961-1962 metais, kai buvo pagaminti lietuviški kraujagyslių protezai.

Protezus gamino „Kaspinas“

Sovietų Sąjungoje dirbtinių kraujagyslių negamino, o atsivežti iš užsienio nebuvo galimybių ir valiutos. Alfonsas Dirsė užmezgė pažintį su Viktoru Kaplanu, kuris vadovavo Tekstilės institutui Kaune. O jo sūnus buvo vieno iš institutui priklausiusio tekstilės fabriko „Kaspinas“ vyriausiasis inžinierius.

 

Lietuviškas kraujagyslių protezas
Lietuviškas kraujagyslių protezas, operacijoms naudotas iki 1970 metų. Justės Latauskienės nuotr.

 

Taigi inžinierius V. Kaplanas, Alfonso Dirsės prikalbintas, įsteigė cechą dirbtinėms kraujagyslėms gaminti. Kauniečių pagaminti protezai buvo labai geros kokybės. Iš pradžių jie gaminti iš kaprono, vėliau – poliesterio, tuomet vadinto „lavsanu“. Deja, centrinė valdžia Maskvoje nustatė tokią paties sudėtingiausio protezo kainą (tris rublius), kad cechas tapo nerentabilus.

Vis dėlto dar prieš uždarant cechą dirbtinių kraujagyslių  prigamino tiek, kad operacijoms užteko iki 1970 metų. Su „Kaspino“ kraujagyslių protezais Lietuvoje buvo atlikta per 150 įvairių operacijų, daugiausia klubo ir šlauninės arterijos rekonstrukcijų.

Mėgo Daugus ir preferansą

Kai dirbo sveikatos apsaugos ministru, Alfonsas Dirsė pasirūpino, kad gimtuosiuose Dauguose būtų pastatyta ligoninė ir poliklinika. Tiesa, ligoninė čia veikė nuo 1949 metų, tik tuomet ten buvo 10 vietų - 5 vidaus ligomis sergantiems ir 5 gimdyvėms.

Į Daugus profesorius grįždavo dažnai. Jo anūkė šeimos gydytoja Indrė Dirsaitė-Kukarėnienė portalui VLMEDICINA.LT pasakojo: „Senelis labai mėgo sodybą Dzūkijoje. Čia mėgstame lankytis ir mes. Sodyboje jis leisdavo visus savaitgalius ir vasaras. Labai mėgo žvejoti ir žaisti kortomis. Susėsdavo senelis, močiutė bei abu sūnūs prie stalo ir lošdavo preferansą. Dažnai prisijungdavo draugai ar giminės“.

Arba medikai, arba muzikai

Paklausta, ar senelis turėjo įtakos profesijos pasirinkimui, I. Dirsaitė-Kukarėnienė šypsojosi: „Mūsų giminėje labai aiškus profesijos pasirinkimas: arba medikai, arba muzikai. Močiutė Elena, Alfonso Dirsės žmona, buvo operos dainininkė, vėliau - operinio dainavimo dėstytoja. Antrasis jų sūnus tapo operos solistu, vedė pianistę. Tiesa, jų dukra, nors baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą, nebetęsė muzikės karjeros.

Kita šeimos pakraipa - medikai. Senelis buvo gydytojas. Jo vyresnysis sūnus, mano tėtis, taip pat buvo garsus kraujagyslių chirurgas. Tad senelis buvo jo mokytojas tiesiogine prasme. Mano mama – medicinos sesuo, rentgeno laborantė. Brolis pasirinko ne mediko profesiją, o aš jau nuo pat mažens žinojau, kad būsiu medikė“.

 

Alfonsas Dirsė
Alfonsas Dirsė. Šeimos archyvo nuotr.

 

Operacinė – ne moterims

Tiek I. Dirsaitės tėvų, tiek senelių namuose kalbos dažnai sukosi apie mediciną, tad kitokios profesijos ji net neįsivaizdavo ir nesvarstė. Tačiau tėtis manė, jog moteriai per sunku būti operacinėje, tad skatino rinktis kitą specializaciją.

„Tai, kad tapau šeimos gydytoja, ne chirurge, be jokios abejonės, tėčio įtaka. Mat jis manė, kad moterims per sunku daugelį valandų įtemptai operuoti, o kur dar naktiniai budėjimai, daug kraujo ir įtampos. Jis pats labai daug sveikatos atidavė savo darbui, anksti mirė. Taip pat matė, kiek daug ir pasiaukojamai dirba jo tėvas. Senelis, be jokios abejonės, džiaugėsi mano apsisprendimu studijuoti mediciną. Pirmuosiuose kursuose mokėmės daug anatomijos, fiziologijos, tad jis vis domėdavosi, kaip man sekasi“, - pasidalino Indrė.

Senelio palikimas

Šeimos gydytoja pasakojo, kad Alfonso Dirsės darbo kambaryje buvo didžiulė biblioteka, o ant stalo stovėjo spausdinimo mašinėlė, kuria jis spausdino mokslinius straipsnius, disertaciją ir kt.

„Viena senelio kambario siena buvo vien lentynos, užpildytos medicininių knygų. Šią biblioteką paveldėjau aš“, - džiaugėsi Indrė Dirsaitė.

Tvirta taisyklė

Garsaus angiochirurgo anūkė pasakojo, jog Alfonsas Dirsė buvo labai autoritetingas žmogus, darbe visi jį labai gerbė, į jo nuomonę įsiklausydavo. Tačiau jis turėjo taisyklę, kurią anūkė taip pat „paveldėjo“.

„Senelis labai daug dirbdavo, galbūt todėl grįžęs namo mažai kalbėdavo. Jis tvirtai laikėsi taisyklės nesinešti namo darbo problemų. Kita vertus, juk močiutė buvo ne medikė, tad apie operacinės reikalus nebuvo prasmės kalbėti, - atskleidė Indrė Dirsaitė. - Aš jau daug metų esu medikė, taip pat laikausi šios senelio taisyklės. Paklausus, kaip sekėsi, taip ir sakau: „Gerai“, jei diena sėkminga; ir nedetalizuodama sakau: „Blogai“, jei ne viskas sklandu. Tačiau tik tiek“.

Ne buities žmogus

Indrė Dirsaitė pasakojo, jog senelių namuose Vilniuje net ir eiliniais savaitgaliais būdavo daug svečių, ką jau kalbėti apie šventes, kai susirinkdavo visa šeima. „Tai buvo močiutės nuopelnas, mat ji su visais palaikydavo ryšius ir labai mėgo bendrauti“, - įsitikinusi Indrė.

Be to, Alfonsą Dirsę mažai domino ir buities reikalai.

„Jis buvo ne buities žmogus, nesikišo į namų tvarkymą. Močiutė turėjo sveikatos problemų, todėl seneliai visuomet samdė namų tvarkytoją“, - prisiminė garsaus chirurgo anūkė.

Svarbiausi Alfonso Dirsės biografijos faktai

Gimė 1915 m. balandžio 29 d. Dauguose, mirė 1993 m. birželio 2 d. Vilniuje.

1941 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.

1945-1953 m. dirbo chirurgu Klaipėdoje.

1953–1957 m. sveikatos apsaugos ministro pirmasis pavaduotojas.

1957–1960 m. sveikatos apsaugos ministras.

1957–1985 m. Vilniaus universiteto dėstytojas.

1961 m. pirmasis Lietuvoje pradėjo naudoti dirbtinius protezus arterijoms atkurti.

1962 m. arterijų rekonstrukcijai panaudojo paties ligonio venas.

1968 m. medicinos mokslų daktaras (disertacija „Kai kurių magistralinių arterijų nepraeinamumo chirurginis gydymas).

Nuo 1971 m. - profesorius.

1979 m. – Lietuvos nusipelnęs gydytojas.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų