Kosmetikos vartojimas: nauda ar žala?

Šį klausimą – ar vartoti kosmetikos priemones žalinga, ar naudinga - iškelia Klaipėdos valstybinės kolegijos Grožio terapijos katedros docentė dr. Gražina Šniepienė. Kodėl atidžiai turėtume skaityti kosmetikos gaminių etiketes? Ar mūsų įgeidžiai neatneša mums patiems žalos? Kokios natūralios priemonės gali atstoti įprastą kosmetiką? Žiniomis ir patarimais dalijasi daugiau nei 10 metų kosmetologės darbo patirties turinti specialistė.

Reklama

Kosmetikos priemonių vartojimas ne visada yra naudingas

Deja, kosmetinės priemonės ne visada būna naudingos žmogui. Kartais atvirkščiai, padariusios trumpalaikį jauninantį efektą, per ilgą laiką jos tik pablogina odos būklę. Be to, kosmetika, turinti daug cheminių ingredientų, nebūtinai pasiekia norimą gražinimo efektą.

Kone kiekvieno mūsų lentynose surikiuota nemažai įvairios paskirties kosmetikos produktų. Pasak G. Šniepienės, čia ir yra pagrindinė problema – mes vartojame labai daug, be saiko. Siekiant išlaikyti sveiką ir gražią odą, nereikėtų tokios daugybės produktų. Kosmetinių priemonių poveikiui nusakyti tinka posakis: mažiau yra daugiau.

Manipuliacija ekologiškumu

Dabar labai madinga manipuliuoti ekologiškumo sąvoka. Įstatymai reglamentuoja, kad kosmetikos gamintojai gaminio etiketėje masės mažėjimo tvarka turi nurodyti visas naudojamas medžiagas, tačiau žmonės neretai būna patiklūs – užtenka pavadinime pamatyti eko ar bioeko žodelius, ir tikėdamiesi saugaus gaminio perka, etikečių net neskaito.

„Tik vienas ar keli produktai gaminyje gali būti natūralūs, na, gal keletas procentų, o tas užrašas ekologiška, pavyzdžiui, gali reikšti, kad gamintojai užsiima labdaringa veikla. Tik tada, kai jau matome konkretų ekologiškumo ženklą, tai jau reiškia gaminio patikimumą.“

Specialistė priduria – atkreipti dėmesį reikėtų ir į tai, jog kartais tik viena, o ne visos gamyboje naudotos žaliavos gali būti sertifikuotos: „Gamintojai neužtikrina visiškai nekenksmingos sudėties dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad tokiu atveju būtų gana trumpas galiojimo laikas, todėl naudoja konservantus“.

Kaip pavyzdį docentė G. Šniepienė pateikia prancūzišką sertifikavimo sistemą Ecocert. „Reikalavimai: mažiausiai 95 proc. augalinių, natūralių ingredientų, mažiausiai 10 proc. organinių ingredientų, iš kurių 95 proc. – augalinių ir natūralių ingredientų, daugiausiai 5 proc. sintetinių ingredientų, bet – jų gali būti. Ne visos sudėtyje esančios medžiagos yra ekologiškos, tad jei jus domina ekologiška kosmetika, reikia pasidomėti reikalavimais, o jie yra nesunkiai prieinami internete. Noriu patarti rinktis tikrus ekologiškus gaminius, kurie neturėtų žalingo poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai, juos galima atpažinti pagal ženklus: Šiaurės šalių – gulbė, Europos Sąjungos – gėlė.“

Klientų norai

„Klientės sako: aš noriu šiandien atrodyti 10 metų jaunesnė, padarykite tai, o ką jūs panaudosite, man nėra svarbu. Iš salono noriu išeiti jaunesnė ir gražesnė“. O kaip aš atrodysiu vėliau? To dažniausiai neklausiama, yra siekiama trumpalaikio efekto. „Vartodami visą puokštę cheminių medžiagų, vėliau jūs tikrai neatrodysite jauniau.“

Anot G. Šniepienės, kosmetikos gamintojai daugiausia orientuojasi į pelną ir pirkėjų pageidavimus, norėdami juos privilioti pirkti ir vartoti gaminį. Vartotojai dažnai nėra išrankūs: „Mus domina kaina, gaminio žinomumas ir, aišku, prekinės savybės – spalva, kvapas, konsistencija. Yra pageidaujama, kad kremas būtų vientisos konsistencijos ir greitai susigertų į odą. Mes išgirstame reklamą, kad plaukai bus gražūs, oda skaisti. Deja, mums sako tai, ką norime išgirsti, tačiau apie realų poveikį nėra aiškinama. Norint išgauti geras prekines savybes, kad produktas pirkėjams būtų patrauklus, reikia įdėti įvairių medžiagų, vadinamųjų funkcinių ingredientų. Natūralių žaliavų, pavyzdžiui, augalinių aliejų, labai naudingų odai, prekinės savybės ne visada būna gamintojams patogios“.

Užslėpta žala organizmui

Pasak specialistės, jei mus išberia, alergizuoja odą, neigiamą kosmetikos poveikį nesunkiai pastebime beveik iš karto. Tačiau tokią odos reakciją mums gali sukelti ne tik cheminiai elementai. „Alergizuoti gali bet kas, net ir visiškai natūralūs junginiai“, - teigia G. Šniepienė.

„Tačiau yra nepageidaujamų poveikių, kurių iškart nepamatysite, galbūt jie pasireikš po daugelio metų. Ir tas poveikis gali būti kiekvienam vartotojui individualus, todėl ir sunku prognozuoti. Remiantis moksliniais literatūros šaltiniais, vienas tokių yra endokrininę sistemą ardantis poveikis, tuo gali pasižymėti ftalatai, parabenai, bisfenolis A. Kai kurios medžiagos, vartojamos kosmetikoje, gali turėti kancerogeninį poveikį (konservantai fenoksietanolis, benzoinė rūgštis, dehidroacetinė rūgštis). Neurotoksiniu poveikiu gali pasižymėti nemaža dalis kosmetinių ingredientų, ypač kai kurios paviršinio aktyvumo medžiagos, esančios šampūnuose, odos valikliuose. Reikia paminėti ir vaikų hiperaktyvumą skatinantį poveikį, tuo pasižymi ne tik plastmasiniai vaikų žaislai, kuriuose gali būti bisfenolio A, tačiau ir kosmetikos priemonės bei jų pakuotės. Dar vienas nustatytas poveikis yra hepatoksinis, kai medžiagos patenka į organizmą per kraują, yra išnešiojamos, patenka į kepenis“, – sako specialistė.

Reiktų nepamiršti, kad cheminės medžiagos yra linkusios kauptis organizme. Jei jos vartojamos ilgą laiką, gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai. Kosmetikos produktuose procentinė pavojingų medžiagų dalis yra nedidelė, todėl sunku įrodyti jų neigiamą ilgalaikį poveikį.

G. Šniepienės teigimu, labiausiai atidžioms reikia būti moterims nėštumo laikotarpiu: „Besivystančiam embrionui nėštumo metu gali pakenkti ir labai maži kiekiai cheminių medžiagų, nors kitu moters gyvenimo etapu jie gali būti nežalingi. Pavyzdžiui, yra duomenų, kad ftalatai, esantys kvepaluose, šampūnuose, losjonuose ir kituose produktuose, gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. Ypač svarbus yra kūdikio žindymo laikotarpis. Tai parodo motinos pieno tyrimai – jame randama triklozano, parabenų. Taip pat fenoksietanolio, kuris yra toksiškas, gali patekti nuo motinos odos į kūdikio burną. Todėl krūtimi maitinančioms mamoms noriu parekomenduoti vartoti augalinius preparatus be sintetinių konservantų ir emulsiklių, o ne beatodairiškai rinktis viską, kas yra reklamuojama“.

Kas slepiasi kosmetikos priemonėje

G. Šniepienės nuomone, kosmetikos gaminių ingredientų poveikio, ypač ilgalaikio, odai ir organizmui tyrimų trūksta, todėl negalime tikėtis visiškai saugios kosmetikos.

Pirmiausia, reikėtų atsižvelgti į tai, jog tas pačias funkcijas atliekantys ingredientai gali būti tiek natūralūs, tiek sintetinės kilmės, „pavyzdžiui, medžiagos, kurios suriša vandens ir lipidų fazes kosmetikos gaminyje, dažniausiai būna sintetiniai emulsikliai. Tačiau tokiu tikslu gali būti panaudotas ir bičių vaškas, pastarąjį rekomenduočiau daugiau vartoti kosmetikos gamyboje“.

„Apie lipidus reiktų pasakyti, kad tai dažniausiai mineraliniai aliejai ar silikonai, kurie gana seniai vartojami, organizmui visiškai nenaudingi, jie suformuoja plėvelę, kuri trukdo odai kvėpuoti, pašalinti toksinus, užkemša poras. Deja, jų yra visur: net vaikams, kūdikiams skirtuose produktuose. Galima tik spėti, kad jie yra naudojami dėl pigumo“, - tvirtina pašnekovė.

Docentė perspėja, kad ir augaliniai aliejai ne visada yra grožį puoselėjantis produktas – jie gali būti chemiškai pakeisti, rafinuoti.

„Jie naudojami siekiant išlaikyti prekines savybes, siekiant, nebūtų natūralaus aliejaus kvapo ar norint sulėtinti produkto oksidaciją. Vertingiausi aliejai yra šalto spaudimo, nerafinuoti – ši medžiaga naudingiausia odai. Bet dėl to, kad greičiau genda, ją vengiama vartoti.“

Natūralios priemonės grožiui

Pokalbininkė rekomenduoja odos priežiūrai vartoti kuo daugiau natūralių žaliavų. Viena tokių – tai hidrolatai – gėlių vandenys, kurie puikiai gali pakeisti įprastą veido prausiklį, drėkiklį ar toniką. Svarbiausia – jį tinkamai pasirinkti pagal odos tipą ir norimą poveikį.

„Juose yra daug ištirpusių bioaktyvių medžiagų, jie saugūs vartoti, turi odą drėkinančių, maitinančių, regeneruojančių medžiagų. Hidrolatai – tai produktai, kurie gana ilgai išsilaiko nepasenę, nes kai kurios biologiškai aktyvios medžiagos pasižymi dar ir antibakterinėmis savybėmis“, - teigia G. Šniepienė.

Kūno priežiūrai tinka įvairūs nerafinuoti, šalto spaudimo augaliniai aliejai, kurie drėkina odą, daro ją elastingesnę, prisotina vitaminais, mineralais ir kitomis odai naudingomis medžiagomis. Juos galima naudoti tiek grynu pavidalu, tiek kosmetikos priemonių sudėtyje. Tačiau docentė perspėja – veido odos priežiūrai tokios priemonės gali netikti, tam geriausiai rinktis kosmetinius aliejus, kurie užtikrina riebalų ir vandens balansą odos paviršiuje.

Pasak G. Šniepienės, maitinantį, drėkinantį, regeneruojantį, antioksidantinį, antimikrobinį bei priešuždegiminį poveikį odai turi skirtingi eteriniai aliejai: šlakelį jų galima įpilti į augalinį aliejų ir naudoti kaip plaukų kaukę ar kūno kremą. „Čia tinka taisyklė – viskas gali būti vaistas ir viskas gali būti nuodas“. Eterinius aliejus reikia skiesti, neperdozuoti, tačiau jie labai naudingi odai.

Tačiau G. Šniepienė nepritaria tam, kad kiekvienas gamintumėmės kosmetikos priemones savo virtuvėje. „Kaip vaistininkė aš žinau, kad produkte turi būti tam tikra reikalinga koncentracija naudingų veikliųjų medžiagų. Gali atsitikti taip, kad pačių pasigamintose priemonėse veikliųjų medžiagų, kurios duotų teigiamą poveikį odai, bus visiškai nedaug, arba netgi visai nepavyks jų išgauti“.