Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Gydytoja podiatrė apie kūno atramos – pėdų priežiūrą

Ieva Uselytė | 2015-04-16 00:01:05

„Pėdos – tai mūsų kūno pagrindas. Kokį mes pamatą pastatysime, toks namelis ir bus. 90 procentų su judėjimo mechanizmu susijusių problemų išgydomos be tablečių ar operacijų, reikia tik trupučio žinių“, – sako vilnietė gydytoja podiatrė (pėdų priežiūros specialistė) Aušra Valevičienė. Dėl kokių priežasčių išsivysto pėdų ligos? Kaip sau patys galime padėti?

Aušra Valevičienė
Gydytoja Aušra Valevičienė pataria avėti tinkamą avalynę, saugančią nuo kieto paviršiaus neigiamo poveikio. Ievos Uselytės nuotr.

Gydytojos podiatrės darbo praktika parodė: visiškai sveikas pėdas turinčių žmonių – retenybė. 87 proc. gyventojų kankina klubų, kelių, stuburo bei sąnarių skausmai, kurių priežastys dažnai slypi pėdose. Tačiau Lietuvoje dar nėra įprasta dėl judėjimo mechanizmo sutrikimų, pavyzdžiui, stuburo skausmo, pasitikrinti ir kūno atramą – pėdas.

Kodėl deformuojasi pėdos

Pasak A. Valevičienės, viena pagrindinių griaučių raumenų neveiklumo priežasčių – tai lygus ir kietas paviršius, kuriuo eiti mūsų pėdos struktūra nepritaikyta.

„Mūsų namuose parketas, plytelės – kieti paviršiai. Mes esame įsitikinę – vaikščioti basomis sveika, tačiau visi užmirštame antrą dalį – po nelygų paviršių. Namie pasivaikščiokite basomis, paklausykite, koks yra garsas, kai dedate ant žemės kulną. Tas trinktelėjimas kaskart pereina per mūsų griaučių sistemą, pamažu atsiranda ir kitos problemos – stuburo išvarža, slankstelių susidėvėjimas, užspaustas nervas. Taip mes kaskart trankome ne tik kulną, bet ir padikaulį. Anksčiau skersinė plokščiapadystė buvo tik moterų liga dėl nešiojamų aukštakulnių, dabar vis dažniau ji nustatoma ir vaikams“, – tvirtina A. Valevičienė.

Specialistė priduria – anksčiau vaikų pėdas buvo rekomenduojama tikrinti nuo trejų metų. Tačiau pastaruoju metu dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, paveldimumo, raiščių silpnumo, pėdos linkusios virsti į vidų, todėl ir metų su puse vaiką galima profilaktiškai nuvesti pas gydytoją. „Kuo greičiau pradėsime tvarkyti kojytes, tuo tiesesnis jis augs“, – sako ji.

Netinkama avalynėaukštakulniai, mokasinai ir smailianosiai batai – ne mažiau kenkia mūsų pėdoms.

„Mūsų pėda nesutverta vaikščioti aukštakulniais, vadinasi, kažką prarandate – atrofuojasi užpakaliniai blauzdos raumenys, sutrumpėja Achilo sausgyslė. Einant su aukštakulniais čiurnos judesys tik 5 laipsniai, o kada einate su lygia avalyne – 15 laipsnių, todėl čiurnos minkštieji audiniai atrofuojasi, nebėra kas ją lanksto“, - sako A. Valevičienė.

Podiatrė priduria – kai avime batus aukštais kulnais, visas mūsų kūno svoris tenka priekinei pėdos daliai: „Jeigu statau namą ir atramos plotą sumažinu per pusę, aš pastatysiu labai stiprias kolonas, kad tą namą laikytų. Taip ir organizmas stiprina tą vietą – jis pradeda kaupti kaulinį, kremzlinį, odinį audinį. Iš čia visos ataugos, pirštų deformacijos, nuospaudos“.

Ir nors specialistė pataria bateliais puoštis tik ypatingomis progomis, norinčioms dažniau juos nešioti rekomenduoja įsigyti amortizuojančius, specialiai šiems batams sukurtus vidpadžius.

Ar mūsų batai mums tinka?

A. Valevičienė teigia: pasitikrinti, ar avalynė tinkama, paprasta: mūsų bato priekinė dalis turi šiek tiek lenktis, kad netrukdytų vaikščioti ir nekenktų padikauliui, padas iš išorės turi būti kietesnis, vidus – minkštas, amortizuojantis ir jokiu būdu ne plokščias. Dėl šių priežasčių specialistai mokasinais nepataria vaikščioti kietu paviršiumi.

„Dabar vidpadžių pramonė labai stipriai ir kokybiškai šoktelėjo į viršų ir, jei batas neatitinka šių reikalavimų, galima įsidėti geros kokybės vidpadį, kuris pastato mūsų pėdą lygiagrečiai vaikštomam paviršiui “, - sako gydytoja.

Kojomis reikia rūpintis nuo mažumės. „Sveika avalynė vaikams pasižymi tuo, kad bato vidinėje dalyje yra suformuotas išilginis bato skliautas, o gale – pakietintas užkulnis. Negalima pirkti per didelių arba kažkieno avėtų batų – avalynė turi būti tinkamo dydžio ir kokybiška. Vaikų dabar pamėgti kroksai, nors ir sintetiniai, yra patogūs pėdai, tolygiai paskirsto svorį ir tikrai yra geriau negu nieko. Žinoma, tai banglentininkų batai, jie netraukia drėgmės, bet reikia pasirinkti, kur juos tinka avėti“, - pastebėjimais dalijasi A. Valevičienė.

Pėdų priežiūros specialistė taip pat pataria, kaip išsirinkti tinkamą dydį: „Ant balto lapo, būtinai atsistojus, nes tada pėda padidėja 5 procentais, apibraukite rašikliu pėdos kontūrą, išsikirpkite iš lapo, būtinai abi, nes kojos būna skirtingų dydžių, ir pamėginkite įkišti į savo batą, o tada jau matysite, kiek užsilenkusio kraštelio bus: 0,5 cm priekyje turi likti laisvos vietos, vaikams šiek tiek daugiau – nuo 0,5 iki 1 cm.

Kaip padėti pėdoms

Anot A. Valevičienės, siekiant turėti sveikas pėdas, pirmiausia reikia avėti tinkamą avalynę, saugančią nuo kieto paviršiaus neigiamo poveikio. Galima avėti fiziologinę avalynę, kuri imituoja basos kojos judesį, einant nelygiu paviršiumi – ji tokiu būdu treniruoja vidinius ir stabilizuojančius raumenis. Trečia – galima pasigaminti vidpadžius, kurių įspaudą į gipsą padaro savo srities specialistas, ir juos dėti galima į visus batus. Norint pasiekti maksimalių rezultatų, būtina mankštintis, judėti ir kasdien masažuoti pėdas.

„Jei bent vieną kartą per dieną kelias minutes masažuojame padą, stiprėja mūsų raumenys, suaktyvėja kraujotaka, greičiau pašalinama pieno rūgštis ir taip sumažinamas skausmas. Be to, pėdoje yra daug taškų, kuriuos masažuojant stimuliuojami vidaus organai“, – teigia A. Valevičienė, masažui siūlanti naudoti specialias šlepetes, priemones su dygliukais.

Dėmesį atkreipti reikia ir ant kokio čiužinio ir pagalvės miegame – tai, pasak podiatrės, turi nemažai įtakos mūsų stuburui, kuris labai svarbi  mūsų judėjimo mechanizmo dalis: „Čiužinys neturi būti nei per minkštas, nei per kietas – mūsų stuburas turi būti lygiagretus miegamam paviršiui, o pagalvė turi būti ne per aukšta“.

Priemonės darbui palengvinti

„Mes sėdime nuo 7,5 iki 9,5 valandos per dieną, o fiziologiškai mūsų kūnui nėra būdinga sėdėti, jo anatomija yra skirta vaikščioti, judėti ar gulėti, todėl mes ir turime kalną problemų nuo ilgo sėdėjimo: kaklo, stuburo, liemens srityse, užspaudžiamas klubo sąnarys, kraujotaka sutrinka dviejose vietose: ties klubu ir ties pakinklio vena. Kraujas per 20 minučių suteka į apatines galūnes, neleidžiame jam laisvai tekėti, o dar blogiau, kai vaikai pakiša kojas po sėdyne“, - informuoja A. Valevičienė.

Stuburui pagelbėti sėdėjimo metu yra skirti specialūs guminiai kamuoliai, ortopedinės kėdės, tačiau pati patogiausia – ortopedinė nestabili sėdynė. Kuo daugiau ji pripūsta, tuo sunkiau laikyti pusiausvyrą, taip sėdint nėra apkraunamas stuburas, treniruojami jį palaikantys raumenys, nėra užspaudžiami klubo sąnariai, tai gera ir hemorojaus profilaktika. Podiatrė teigia – neturint specialios sėdynės, nestabilumo būsenai sukurti puikiai tinka ir paprasta pagalvė.

A. Valevičienė akcentuoja – tai puiki priemonė dirbantiems sėdimą darbą, tačiau staigaus rezultato tikėtis nereikėtų: „Raumenys visiškai pradeda dirbti per dvi, tris savaites. Yra išoriniai raumenys, kuriuos mes treniruojame sporto salėse, o vidinius raumenis, esant pėdų ar stuburo problemoms, reikia treniruoti ant nestabilių platformų“.

„Stovimo darbo metu, turint antsvorio, vartojant kontraceptikus ir hormoninius preparatus, daug keliaujant, sergant diabetu patartina įsigyti kompresines kojines venų kraujotakai gerinti. Jomis suspaudžiami raumenis, šie savo ruožtu suspaudžia kraujagysles ir taip neleidžia kauptis skysčiams“, – teigia podiatrė ir pažymi, kad šios specialios kojinės ar pėdkelnės gerina ir onkologinėmis ligomis sergančių žmonių savijautą.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 1 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
Žymos: pėdos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų