Kad dehidratacija nieko gero organizmui nežada, žinome visi. Dažniausiai aptarinėjami dehidratacijos pavojai sveikatai būna susiję su nuovargiu, odos elastingumo praradimu ir ankstyvu senėjimu, taip pat su elektrolitų koncentracijos pakitimu. Tačiau išties vyksta daugybė „gilesnių“ ir dar pavojingesnių procesų, kuriuos ir pabandysime išvardinti. Tad kokie jie?
Pradėkime nuo to, kad sultys, vaisvandeniai, arbata, kava neatstos 8 rekomenduojamų išgerti puodelių vandens per dieną. Ir tai – dėl labai paprastos priežasties. Mat cukrus, druskos ir visa kita iš šių gėrimų, ką reikia apdoroti ir paskirstyti po organizmą, neapdorojama ir nepaskirstoma be vandens pagalbos. Vadinasi, šiems procesams vanduo yra naudojamas ir prilyginti kitus gėrimus vandeniui ne visai tikslinga. Iš čia išgryniname dehidratacijos sąvoką - tai yra vandens, o ne sulčių, kavos, arbatos trūkumas organizme.
Kraujo spaudimas. Kraują turėtų sudaryti apie 92 proc. vandens. Šis skaičius yra realus, kai organizmas yra pakankamai drėkinamas. Tačiau esant dehidratacijai, nutinka štai kas: kraujas tirštėja, didėja kraujagyslių pasipriešinimas kraujo tekėjimui ir didėja kraujo spaudimas. Panaši situacija ir dėl cholesterolio. Kai organizmas dehidratuoja, didėja cholesterolio gamyba. Cholesterolis turi apsaugoti ląsteles nuo vandens netekimo.
Su įvairiu vandeniu gauname nemažai šarminių mineralų. Vandens ir šarminių mineralų stoka organizme gali peraugti į tokias virškinimo sistemos ligas, kaip opos, gastritai, gastroezofaginio refliukso liga.
Kai organizmui trūksta vandens, organizme daugėja toksinų ir rūgštinių medžiagų, o tai – ideali terpė bakterijoms. Ypač tam jautrūs šlapimo takai ir inkstai, kurie pirmieji gali būti atakuojami pavojingų bakterijų, kai trūksta vandens.
Vandens trūkumas neabejotinai veikia ir dar vieną svarbią sistemą – kvėpavimo takus. Esant dehidratacijai, didėja histamino koncentracija, o histaminas – medžiaga, kuri turi svarbų vaidmenį astmos ir alergijų išsivystyme, bei yra labai pavojinga žmonėms, kurie turi polinkį sirgti šiomis ligomis.
Kas dar? Taip, nuovargis ir oda. Dehidratacija silpnina organizmo fermentų aktyvumą ir energijos pasiskirstymą, štai kodėl mes jaučiamės pavargę. O trūkstant vandens, toksinai ir įvairios kenksmingos medžiagos iš organizmo lėčiau šalinasi ir taip mūsų oda tampa labiau pažeidžiama, sudaromos puikios sąlygos psoriazei ar dermatitui ir raukšlėms bei spalvos pakitimams. It to būtų negana, dehidratacija grasina ir didesniu svoriu, vidurių užkietėjimu, sąnarių skausmu ir sustingimu.
Tad pradėkime rytą nuo stiklinės vandens. Arba nuo dviejų.
Šaltiniai:
https://savethewater.org/education-resources/water-facts/
https://visual.ly/water