Apie skiepų svarbą skelbia Europos imunizacijos savaitė

Perspėk. Apsaugok. Skiepykis. Tokiu šūkiu jau aštuntą kartą balandžio 22–27 d. pasitinkama Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas - didinti imunizacijos apimtis ir gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra paskelbusi vienu svarbiausių žmonijos išradimų, mat iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis dar nėra sukurta efektyvesnių profilaktikos priemonių nei vakcinos. 

Šia iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į skiepų svarbą visoms amžiaus grupėms. Skiepų svarbos įsisavinimo trūksta daugeliui, todėl kviečiama pasidomėti ir iš anksto pasirūpinti apsauga nuo vakcinomis valdomų ligų. Daugelio užkrečiamų ligų, kadaise buvusių labai dažnų ir neretai mirtinų, dažnas šiandien beveik nebeprisimena, nes sergančiųjų jomis savo aplinkoje nebematome – žmonės nebejaučia šių vakcinomis valdomų ligų grėsmės.

Pastaraisiais metais pastebėta tendencija, jog mažėjant paskiepytų nuo užkrečiamų ligų asmenų skaičiui, sergamumas kyla. Tai įrodo, kokie efektyvūs yra skiepai. Siekiant išvengti pavojingų užkrečiamų ligų atsiradimo ir paplitimo, tėveliai raginami skiepyti savo vaikus, nes daugeliui tokių ligų kelią būtiną užkirsti dar vaikystėje. Didėjant neskiepytų vaikų skaičiui, auga rizika susirgti, nes gerėja sąlygos infekcijos plitimui, ošių ligų sukėlėjai, kurių Lietuvoje nebesutinkame, lengvai gali būti įvežami iš kitų šalių.

Būdami bendruomenės nariais žmonės turi galvoti ne tik apie save, bet ir prisiimti dalį atsakomybės už aplinkinių sveikatą. Išleidžiant vaiką į darželį ar mokyklą vertėtų pamąstyti, ar imtasi visų priemonių, kad jis nesusirgtų ligomis, kurių galima išvengti pasiskiepijus. Siekiant išvengti profilaktiniais skiepais valdomų infekcijų atsiradimo ir išplitimo, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas imunoprofilaktikos klausimų sprendimui.

Skiepų savaitę rekomenduojama pasitikrinti ar vaikai yra paskiepyti pagal visas rekomendacijas. Sveikatos specialistai pataria pasidomėti, ar negalėjo pasibaigti suaugusiųjų apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Pavyzdžiui, nuo difterijos ir stabligės rekomenduojama skiepytis kas 10 metų, o šiuo metu išlaidos už tokius skiepus dengiamos valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendžiant ar skiepytis nuo ligų, svarbiausia nesivaikyti mados, bet įsiklausyti į medicininiais tyrimais pagrįstus argumentus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Svarstant, ar skiepyti savo mažylius būtina konsultuotis su šeimos gydytoju.

Nemažiau svarbu suvokti, kad apsisprendimas skiepytis turi ne tik individualų, bet ir visuomeninį motyvą. Juk infekcijos ir skiepai apima įvairias žmonių grupes – skiepai svarbūs visuomenės sveikatai ir ligų valdymui. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų – tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienosšalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro informacija