Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Garso terapija – kelias į ramybę ir harmoniją

Akvilė Vitkauskaitė | 2015-03-28 00:01:08

„Garso terapijos metu žmogaus organizmas pats randa kelią į savigydą“, - sako garso terapijos praktikas Raimondas Binkauskas. Tuo, kad žmogaus balsas turi unikalų gebėjimą keisti vidinę būseną ar panaikinti fizinį skausmą, įsitikino pats patyręs kojos traumą ir atradęs obertoninį dainavimą - dejuodamas ir skleisdamas garsus jis pajuto palengvėjimą. Nuo to laiko R. Binkauskas pradėjo paieškas garso terapijos pažinimo kelyje.

Gongai
„Garsų terapija padeda pajausti save be įvairiausių socialinių ar kitokių vaidmenų, su kuriais sąmoningai ar nesąmoningai būname susitapatinę“, - įsitikinęs Raimondas Binkauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Sinchronizacija

„Daugelis garso terapijai naudojamų instrumentų skleidžia plataus diapazono vibracinių dažnių bangas. Smegenų bangos natūraliai sinchronizuojasi su skleidžiamų dažnių bangomis. Pavyzdžiui, mušant būgną tam tikru ritmu, sužadinamos teta (4–7 Hz) smegenų bangos, dominuojančios, kada žmogus miega, yra gilios meditacijos ar hipnozės būsenos. Naudojant binauralinius dažnius, galima pasiekti reikiamų terapinių rezultatų. Žmogus klausydamas šių dažnių, giliai atsipalaiduoja, patiria proto ramybę. Tai gali būti puiki pagalba žmonėms, kuriems sunku nusiraminti, kurie visur skuba, yra apimti streso“, - pasakoja garso terapijos praktikas R. Binkauskas.

R. Binkauskas įsitikinęs, kad dažniai sąveikauja ir kuria kitus dažnius. „Net jei ir negirdime, nes mes girdime tik nuo 20 iki – 20000 Hz, garsai mus vienaip ar kitaip veikia. Todėl gyvendami ten, kur daug nenatūralaus, neharmoningo garso, palaipsniui esame išderinami. Dar kitaip tariant, neharmoningos vibracijos išderina organizmą, harmoningos – harmonizuoja“, - sako jis.

Nuo daugybės iki vieno

Pasak specialisto, garso terapijos sesijos būna skirtingos: grupinės, kuriose gali susirinkti neribotas žmonių skaičius; asmeninės, kada dirbama tik vienam žmogui; šeimos, poros arba tarpusavyje susijusių žmonių sesijos.

„Kiekvienas šis garso terapijos modelis turi daug savitų darbo temų ir formų. Grupinė sesija, iš šono žiūrint, labai panaši į koncertą, tik žmonės šiuo atveju patogiai guli ir paprastai tokia sesija trunka 45 minutes. Kitas modelis – gongais grojama naktį žmonėms miegant ar tiesiog giliai klausantis. Tokios sesijos trukmė paprastai yra 7,5 valandos, o tai atitinka 5 miego ciklus po 90 minučių“, - sako jis.

Garso terapijos sesija gali būti atliekama keliais būdais: gyvai,tiesiogiai, visiems esant vienoje vietoje, patalpoje ar lauke; nuotoliniu būdu naudojant įvairias susisiekimo priemones, pavyzdžiui, telefonus, Skype ir kitas priemones; klausantis specialaus įrašo, pavyzdžiui, CD, ar net netiesiogiai, kada kitas žmogus yra toli ir negali girdėti garsų.

Taip pat sesija gali būti atliekama vandenyje – baseine, kubile, ežere – arba gulint specialiame supamame krėsle ar tiesiog sūpynėse.

Kartu su kitais metodais

Garso terapijos praktikas tikina, kad garso terapija, derinama su kitais metodais, sukuria išskirtinį efektą. Daug dėmesio skyręs tokių terapinių junginių sudarymui, kartu su kolegomis sėkmingai taiko tai praktikoje. Jo teigimu, labai veiksminga ir įdomi terapijos forma - sujungus tapybos ir tapybos kūrinių terapiją su garso terapija. Vienas iš šios praktikos elementų yra tam tikrų paveikslų stebėjimas.

„Dažnai būna, kad kai kurie paveikslai žmogui tiesiog nepatinka, tačiau skambant tam tikriems garsams, paveikslas staiga „pasidaro gyvas“, tarsi langas į savo vidinį pasaulį, kur žmogus kitoje spalvoje save suvokia“, – dalinasi pastebėjimais R. Binkauskas.

„Bendradarbiaudami su kvėpavimo terapijos meistru Sigitu Povilaičiu sujungėme rytietiškos kvėpavimo terapijos (Rebirthing) ir garso terapijos praktikas, pavadinome tai „Gongbirthing‘u“. Iš tiesų, po sesijos jautiesi lyg naujai gimęs“, - šypsosi pašnekovas.

Dar kitos terapinės formos vizija atėjo medituojant, o pati terapija - sujungus laisvą šokį, terapinę poeziją, garso bei spalvų terapiją. Procesas prasideda visiškoje tamsoje ir tuomet skleidžiasi tam tikri spalvų spektrai. Dalyviai įsitraukia į laisvą spontanišką šokį, išgyvena poeziją bei patiria įvairiausius gongų ir kitų instrumentų skleidžiamus garsus. Visi garsai, spalvos, poezija yra tarpusavyje suderinti. „Per tokią terapiją galima net „iššokti“ įvairias traumas“, - sako R. Binkauskas.

Terapeutas taip pat pamini ir interaktyvų procesą, netikėtai užgimusį grojant gimtadienio renginyje, o vėliau tapusį efektyvia garso terapijos praktika. Jos metu dalyviai tampa ir terapijos atlikėjais, ir jos patyrėjais – tai gongo žiedo meditacija.

Taip pat nepakartojamus potyrius suteikia įvairūs masažai grojant instrumentais ant žmogaus kūno ar šalia jo, o garso terapija vandenyje sukuria jaudinančio sakralumo atmosferą. „Per vandenį keliaujanti vibracija „paliečia žmogų“ ir kartais tai, kas mumyse paslėpta, atsiskleidžia juoko ar ašarų formomis“, - pasakoja specialistas.

Garso terapija puikiai tinka mokyklose, ligoninėse, gimdymo namuose. „Kolega dalinosi patirtimi, kaip gongų muzika sukūrė išskirtinę atmosferą, puikiai tikusią ramiam jo kūdikio atėjimui į šį pasaulį, taip pat atpalaidavo mamą, pašalino stresą“, - prisimena R. Binkauskas.

Praktikas atskleidžia, kad net negirdintys žmonės gongų sesiją išgyvena labai ypatingai, nors ir negirdi garso, bet jaučią vibraciją ir pačią atmosferą, o panašūs potyriai aplanko ir dirbant su neregiais.

Grojama ir gyvūnams. „Esminis skirtumas tas, kad reikia groti labai švelniai, kadangi jie garsus girdi daugybę kartų geriau ir jautriau nei žmonės, o išgyvenimai stebint gyvūnų emocijas – unikalūs“, - teigia R. Binkauskas.

Ir lietuviški instrumentai

Nors garso terapija dažnai siejama su Rytų kultūromis ir jų instrumentais, tačiau ir Lietuvoje nuo seno buvo naudojamos ritualinės giesmės, grojama įvairiais instrumentais, kaip kanklės, dambreliai, būgnai, dūdmaišiai ir kiti instrumentai.

Praktikuojant garso terapiją naudojamasi įvairiausiais instrumentais – gongais, Himalajų dainuojančiais dubenėliais, dar vadinamais Tibeto dainuojančiais dubenėliais, kriaukle – trimitu, kalimba ir daugybe kitų.

Raimondas Binkauskas
Raimondas Binkauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Vienas dažniausiai su garso terapija siejamų instrumentų yra gongas. Jų yra daugybė rūšių, ir tai nėra vien Rytų kraštų instrumentas.

R. Binkauskas sako, kad garso terapijos metu žmogaus organizmas pats randa kelią į savigydą. „Kai mama vaikui dainuoja lopšinę, kai dainuojame maudydamiesi duše, dirbdami virtuvėje, taip pat vyksta garso terapija, nes toks dainavimas yra vidinės būsenos išraiška, pilnas meilės ir todėl gydantis“.

„Yra daug tyrimų, įrodžiusių garsų galią. Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo atlikti tyrimai su augalais bei daržovėmis, sukurtos tam tikros garsų kombinacijos, kurioms skambant daržovės augdavo greičiau ir didesnės“, - tvirtina R. Binkauskas.

Nepaisant dažnai vartojamo žodžio terapija, garso terapijos praktikas prisipažįsta šio žodžio ne itin mėgstąs.

„Būčiau linkęs patarti priimti garso terapiją ne kaip terapiją, o kaip pasivaikščiojimą mišku ar prie jūros, kada yra gera, kada esi dėkingas ir jautiesi mylintis gyvenimą. Tai tokia erdvė, kurioje vyksta natūralūs savireguliaciniai procesai. Žmogus atsipalaiduoja, patiria tam tikras asociacijas, pamato save tarsi iš šalies, pailsi fiziškai, psichologiškai, dvasiškai. Žinoma, kad yra didžiulis mokslinis pagrindas, dažnių sąveikos ir poveikiai, psichologiniai asociacijų ir kitų reiškinių, vykstančių sesijos metu, pagrindimai, bet tai jau profesinė pusė. O žmogus tiesiog klausosi, jaučia kūnu, jausmiškai, medituoja“, - dalinasi R. Binkauskas.

Ar gali kenkti?

„Natūralūs garsai negali kenkti žmogaus organizmui. Nenatūralūs – miesto šurmulys, automobilių skleidžiami garsai – kitas dalykas. Ar būnant miške gali kenkti grynas oras? Gal ir jaučiamės kiek apsvaigę nuo tokio miesto gyventojams neįprastai gryno oro, bet toks oras neįkainojamas“, - garsų galia tiki R. Binkauskas.

Lietuvoje garso terapiją taikančių sparčiai daugėja, o pati terapija - visada nauja improvizacija. Dažniausiai terapijos metu žmonės guli užsimerkę, pamiršta vidinį pasipriešinimą ir visiškai atsipalaiduoja. „Kai kas net užmiega, o vėliau dalijasi pojūčiais ir patyrimais: ką jautė, girdėjo, kas mergaičių chorą, kas vėją, ūžiantį kalnų viršūnėse“, - pasakoja praktikas.

Garso terapeutas, atlikdamas seansą, stengiasi neperduoti savo vidinių emocijų, groja visiškai atsipalaidavęs.

„Garsų terapija padeda pajausti save be įvairiausių socialinių ar kitokių vaidmenų, su kuriais sąmoningai ar nesąmoningai būname susitapatinę. Tam tikra prasme gali būti nejauku, tačiau tada atrandamas kelias į vidinę ramybę ir harmoniją“, - įsitikinęs jis.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų